- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- N-444-1146-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. dėl to, kad jis 2009 m. gegužės 5 d. Nemenčinės plente, Vilniuje, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 80 km/h greitį ir važiavo 138 km/h greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu J. K. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Teismas nurodė, kad J. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padarytas pažeidimas įrodytas bylos medžiaga. Pažymėjo, kad J. K. anksčiau buvo tris kartus baustas už leistino greičio viršijimą.
III.
Apeliaciniu skundu J. K. prašo pritaikyti ATPK 17 bei ATPK 250 straipsnio 4 punkto nuostatas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškina, kad pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje. Nurodo, kad dirba apsaugos darbuotoju, 2009 m. gegužės 5 d. buvo gautas pranešimas apie suveikusią signalizaciją saugomame objekte, taigi pavojus buvo akivaizdus ir realus. Teigia, kad viršijo leistiną greitį reaguodamas į suveikusią signalizaciją, pavojus toje situacijoje negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik siunčiant jo vairuotą greitojo reagavimo ekipažą. Mano, kad padėjo išvengti didesnės žalos atsiradimo – viešosios tvarkos, piliečių sveikatai, gyvybei ar turtui ir nuosavybei gresiančio pavojaus. Pažymi, kad savo darbo funkcijas atliko naudodamas visas tokioje situacijoje prieinamas saugumo priemones. Pabrėžia, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 5 dalį transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, vairuodami transporto priemonę kelyje, privalo užtikrinti, kad automobilio vairavimas nepakenks eismo saugumui. Mano, kad leistino greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei galėjo sukelti didesnę žalą nei nuosavybės saugumas, kurio užtikrinimas atsirado iš sutartinių teisnių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, kuri numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Apeliantas neneigia viršijęs leistiną greitį, tačiau mano, kad pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje.
Pagal ATPK 17 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Pažymėtina, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. 2009 m. gegužės 5 d. dirbdamas apsaugos darbuotoju ir 13 val. 33 min. gavęs pranešimą apie saugomame objekte suveikusią signalizaciją (b. l. 22-23), viršydamas leistiną greitį važiavo į saugomą objektą. Visų pirma pažymėtina, kad vykdamas į saugomą objektą dėl suveikusios signalizacijos apeliantas dar negalėjo žinoti, ar saugomui objektui buvo iškilęs realus pavojus. Antra, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad septinto ekipažo, kuriame dirbo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dislokacijos vieta 2009 m. gegužės 5 d. buvo numatyta Lukšio gatvėje, Vilniuje (b. l. 24-27). Tuo tarpu saugomas objektas buvo Nemenčinės plente, Rudausių gatvėje, Vilniuje (b. l. 21). Taigi akivaizdu, jog jau nustatant ekipažo dislokacijos vietą nebuvo įvertintas atstumas iki saugomo objekto Rudausių gatvėje ir laikas, per kurį ekipažas galėtų nuvykti iki saugomo objekto, atsižvelgiant į tai, jog Kelių eismo taisyklės nesuteikia teisės transporto priemonėms su įjungtais oranžiniais įspėjamaisiais signalais viršyti leistiną greitį. Todėl negalima teigti, kad nuosavybei kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kaip minėta, dar viena būtinajam reikalingumui keliama sąlyga yra padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad signalizacija buvo suveikusi uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ saugomame name (b. l. 21). Byloje nėra jokių duomenų apie apeliaciniame skunde nurodytą pavojų, kilusį viešajai tvarkai, piliečių sveikatai ar gyvybei. Todėl grėsmė, galimai kilusi nuosavybei (saugomam namui), negali būti laikoma didesne nei J. K., viršijusio leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h ir vairavusio automobilį mieste, sukeltas realus pavojus eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. Taigi būtinojo reikalingumo sąlygos nagrinėjamu atveju nenustatytos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei į tai, kad J. K. nuo 2003 m. yra šešis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 8-10). Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, bet remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nenustatyta. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu tokio pobūdžio bylose nelaikytina ypatingai asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, galinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (žr. pvz. administracinę bylą Nr. N62-3124/2009).
Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. K. (J. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.