- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- e2-3047-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01039-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namams
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,
trečiojo asmens Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų atstovei Salomėjai Jareckienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. Š., trečiajam asmeniui Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namams dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią A. Š. jos nepilnametės dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad D. Š. yra A. Š. duktė, vaiko tėvystė nenustatyta. 2017 m. lapkričio 15d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei terminuotai apribota motinos valdžia.
Žemesnės instancijos teismas
D. Š. nuo 2016 m. lapkričio 23d. apgyvendinta (duomenys neskelbtini).
2015 m. lapkričio 3d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteista 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Panevėžio probacijos tarnyba kreipėsi į teismą ne kartą dėl atsakovės pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę atsakovei pažeidinėjant nustatytus apribojimus. 2016 m. lapkričio 16d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir atsakovė buvo pasiųsta atlikti bausmę. Laisvės atėmimo bausmė pradėta vykdyti 2016 m. lapkričio 30d. Bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 7d. Atsakovė buvo laisvėje ir atliko laisvės atėmimo bausmę sekančiais laikotarpiais: iki 2016 m. lapkričio 29d. buvo laisvėje; nuo 2016 m. lapkričio 30d. iki 2017 m. lapkričio 28d. atliko realią laisvės atėmimo bausmę; nuo 2017 m. lapkričio 29d. iki 2018 m. balandžio 8d. buvo laisvėje; nuo 2018 m. balandžio 9d. atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Atsakovė, būdama nuteista 2015 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu ir pasirašytinai supažindinta su individualus prabuojamojo asmens priežiūros plano atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, darė teisės pažeidimus, jai du kartus buvo suteikta galimybė savo elgesiui pakeisti, tačiau ja nepasinaudojo, nes du kartus buvo pasiųsta atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nėra linkusi laikytis įstatymų, nustatytų apribojimų, jos priešingi teisei veiksmai yra susiformavusios antivisuomeniškos nuostatos. Šių aptartų aplinkybių kontekste, tai neigiamai atsakovę charakterizuojantys duomenys.
Atsakovė amoraliu elgesiu sudarė nepilnametei netinkamas raidos sąlygas. Vaikui augant šeimoje, jos akivaizdoje (jai girdint ir matant) atsakovė prekiavo savo kūnu su svetimais, vaikui nepažįstamais vyrais, vaikas matydavo kaip motina su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus savo gyvenamojoje vietoje, kas leidžia spręsti, kad atsakovė savo veiksmais sudarė vaikui psichologiškai nesaugią aplinką, neužtikrino vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam, vystymuisi, pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, neužtikrino saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos aplinkos, pažeidė minėto įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 1 punktą, neužtikrino vaiko fizinio ir psichologinio saugumo (LR CK 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovei išėjus iš įkalinimo įstaigos ir vaikui esant nuolatinėje globoje, atsakovė toliau tęsė savo netinkamą elgesį, vaikui matant ar girdint atlikinėjo lytinius santykius su kitais vyrais. Taip atsakovės dukra nebuvo apsaugota nuo jos amžiaus neatitinkančios seksualinio turinio informacijos, kuri turi neigiamą įtaką jos seksualinei ir psichologinei raidai, santykiams su priešinga lytimi. Atsakovė liepdavo dukrai eiti vagiliauti, neužtikrino vaiko teisės į tinkamas ugdymosi paslaugas, dėl ko vaikas liko kartoti kursą antrus metus. Atsakovė nesistengė vaikui sudaryti kuo geresnių gyvenimo ir buities sąlygų, suformuoti motyvuotą požiūrį į šeimos vertybes, parodyti ir išmokyti šeimos modelio privalumų. Priešingai, dėl motinos nepriežiūros ir visiško abejingumo vaiko likimui, nepilnametei esant institucinėje globoje, ji pradėjo maištauti - bėgti iš globos namų, praleidinėti pamokas, daryti nusikalstamas veikas, jos elgesys pasižymi delinkventiniu elgesiu. Šios aplinkybės parodo, kad šiems įvykiams didelės reikšmės turėjo potencialiai žalingi ilgalaikiai nepilnametės santykiai su suaugusiaisiais - motinos nedalyvavimas nepilnametės auklėjime, priežiūros jos augime nebuvimas, autoriteto, į kurį galėtų lygiuotis, nebuvimas. Dėl šios priežasties nepilnametės nuostatos gyventi socialiai teisingą gyvenimą nėra tvirtai suformuotos, o tvirtų socialinių ryšių bei tinkamo elgesio motyvacijos stoka, sąlygoja psichologų, socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos ar konsultacijų šiai mergaitei poreikį. Skyriaus vertinimu, nepakankama nepilnametės socialinė branda, nuolatinė ugdymo įstaigų kaita, gyvenimo ypatumai atsakovės namuose ir pan., galimai lėmė nesusiformavusias tvirtas D. Š. savarankiško gyvenimo nuostatas ir įgūdžius.
Atsakovei atliekant laisvės atėmimo bausmę, duktė vengia ateiti į pasimatymus su motina, nors pirmu atsakovės kalėjimo laikotarpiu, mergaitė noriai lankydavosi įkalinimo įstaigoje, bendraudavo su atsakove. Skyriaus vertinimu, akivaizdu, jog D. Š. dėl savo amžiaus ir brandos supranta savo elgesio reikšmę ir būdą, tačiau, Skyriui nėra žinomos tokio elgesio aplinkybės, t.y. dėl ko D. Š. nenori bendrauti su motina, tačiau esančios priežastys iš esmės gali būti pašalintos tik pačios atsakovės valia ir pastangomis. 2018 m. spalio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13033-18 dėstomojoje dalyje pažymėta, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas, nes nukentėjusiosios G. K. ir D. Š. liudijusios, jog 2018 m. kovo 10-20 d. jas prievarta laikė ir mušė atsakovė. Atsakovei buvo pareikštas įtarimas, surinkta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga paneigta, jog atsakovė atliko nusikalstamus veiksmus vaikų atžvilgiu, tačiau fiksuota, jog mama su dukra dažnai konfliktavo. Tokia situacija parodo, kad šiuo metu, nors tarp dukters ir motinos bendravimas nėra nutrūkęs, tačiau praktiškai nėra dvasinio, fizinio, pagarbaus, materialinio ar kitokio ryšio, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatytą pagrindą apriboti atsakovės, kaip motinos, valdžią vaiko atžvilgiu. Be to, atsakovė, žinodama, kad mergaitėms esant institucinėje globoje arba paieškoje, leisdavo vaikams miegoti, lankytis, svečiuotis, galimai girtauti savo gyvenamojoje vietoje, nesilaikė susitarimų su A. Bandzos globos namais, nepranešdavo atitinkamoms institucijoms apie vaikų buvimą jos namuose.
Atsakovė nevykdė ir nevykdo motinos valdžios turinį sudarančių nei teisių, nei pareigų savo dukters atžvilgiu, tokia laikysena yra atsakovės sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo atsakovės valios nepriklausančiais veiksniais. Atsakovė sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auginti dukterį, visiškai ja nesirūpina ir neteikia išlaikymo, ypatingai padarė žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės elgesys ateityje pasikeis.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. spalio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu atsakovė iškeldinta iš nuomojamo socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Šių aptartų aplinkybių kontekste, mažai tikėtina kad atsakovė, išėjusi iš laisvės atėmimo vietos, pakeis gyvenimo būdą. Todėl Skyrius, tiesiogiai gindamas nepilnamečio vaiko D. Š., teises ir teisėtus interesus, mano, jog tikslinga atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią, kadangi ji, žinodama ir suvokdama, kad turi pareigą vaiką auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų. Laikinas tėvų valdžios apribojimas neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos, todėl neterminuotas motinos valdžios ribojimas atsakovei yra neišvengiamas ginant jos nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
Vaikui D. Š. yra įsteigta nuolatinė globa, paskirtas globėjas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir priteistas iš motinos materialinis išlaikymas, pagrindų keisti nustatytą globą ir kitus klausimus nėra.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. D. Š. yra Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų globotinė. Ji nuolatos pasišalina iš globos namų, nenakvoja juose, nelanko mokyklos. D. Š. elgesys šiuo metu yra mažai pasikeitęs. Globėjas skatina D. Š. eiti aplankyti motiną į pataisos namus, tačiau ji vis randa priežasčių nenueiti. D. Š. pas motiną lankėsi keletą kartų, negali pasakyti ar D. Š. motiną aplankė įkalinimo įstaigoje 2019 metais. Atsakovė nepalaiko jokių ryšių su globėju, bendrauja tiesiogiai su dukra. Atsakovei būnant laisvėje D. Š. elgesys buvo žymiai pasikeitęs į blogąją pusę, ji visiškai ignoravo ir nesilaikė globos namų taisyklių, lankėsi ir nakvojo motinos bute, o motina tai slėpė. D. Š. vartojo alkoholį, psichotropines medžiagas, dėl to jai buvo paskirtas lankymasis (duomenys neskelbtini), tačiau į juos D. Š. nuėjo tik porą kartų. Pastaruoju metu testų rezultatai rodo, kad D. Š. kraujyje nėra psichotropinių medžiagų.
2018 m. kovo mėnesį D. Š. papasakojo socialinei pedagogei, kad motina ją laikė uždarytą sugyventinio namuose ir smurtavo prieš ją. Todėl su jos žinia buvo priimtas sprendimas kreiptis į policiją. Vėliau D. Š. pakeitė parodymus ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Trečiasis asmuo mano, kad D. Š. galėjo būti padaryta įtaka dėl parodymų pakeitimo. Atsakovė, nors teigia, kad ji būdama laisvėje rūpinsis dukra, ją ugdys, prižiūrės, išlaikys, skatins mokytis, jos veiksmai jai būnant laisvėje buvo priešingi jos žodžiams.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovė turi dvi dukras, viena – suaugusi ir gyvena (duomenys neskelbtini), kita - D. Š., globojama (duomenys neskelbtini). D. Š. tėvas – miręs.
Atsakovė, išėjusi iš įkalinimo įstaigos 2017 m. lapkričio 29d., gyveno socialiniame būste, įsidarbino ir dirbo. 2017 m. Kūčių, Kalėdų dienomis ir per Naujuosius metus atsakovė dirbo, D. Š. rakto nuo savo gyvenamojo būsto nedavė, teigia, kad raktus nuo buto pasiėmė D. Š. be atsakovės sutikimo. Atsakovė paaiškino, kad visais atvejais, kai globos namų darbuotojai su policijos pareigūnais ieškojo D. Š. ir ją rado atsakovės namuose, ji dirbo ir nežinojo, kad jos namuose yra duktė su draugais, neigė, kad slėpė iš globos namų pasišalinusius vaikus, kuriems buvo paskelbta paieška. Teigia, kad nesinaudoja Facebook socialiniu tinklu ir netalpina ten nuotraukų su dukra bei jos draugėmis, nieko apie jas nežino. Kadangi atsakovė neturėjo socialinio buto raktų apie du mėnesius, tai bute nesilankė, eidavo nakvoti pas draugą. Dėl rakto neturėjimo bijojo kur nors kreiptis, bijojo būti apkaltinta, bijojo kam nors pasakyti, kad raktai pas D. Š., kad nebūtų apkaltinta jos duktė, buvo palūžusi, todėl vartojo alkoholį.
Atsakovė neigė, kad 2018 m. kovo mėnesį laikė užrakinusi dukterį ir jos draugę sugyventinio bute, kad smurtavo prieš dukterį. Atsakovė neigia, kad turi priklausomybę alkoholiui, kad prekiavo savo kūnu. D. Š. melavo nurodydama šias aplinkybes. Atsakovė paaiškino, kad būdama laisvėje teikė išlaikymą dukrai – pirko jai rūbus, duodavo pinigų, tačiau priteisto teismo sprendimu išlaikymo nemokėjo, nes globos institucija ją žemino, be to, nežinojo globėjo banko sąskaitos. Laisvės atėmimo vietoje atsakovė nedirba, todėl išlaikymo dukrai neteikia.
Atsakovė visada skatino dukrą mokytis, tačiau duktė ja manipuliavo, o valstybės institucijos nesuteikė atsakovei reikalingos pagalbos. Mano, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, D. Š. vis tiek bėgs iš globos namų pas atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą taip pat turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Nustatyta, kad atsakovė A. Š. yra D. Š., g. (duomenys neskelbtini), motina. 2017 m. lapkričio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-8360-902/2017 buvo laikinai apribota motinos valdžia A. Š. jos nepilnametės dukters D. Š. atžvilgiu; D. Š. nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini), juose nustatyta D. Š. gyvenamoji vieta, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnametei D. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 55 Eur nuo 2017 m. rugsėjo 21d. iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. lapkričio 3d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-429-749/2015 atsakovė pripažinta kalta pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmes galutinė bausmė paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2016 m. lapkričio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir atsakovė buvo pasiųsta atlikti 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2017 m. lapkričio 20 d. A. Š. buvo lygtinai paleista iš pataisos namų neatlikus 1 metų 8 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant jai LR BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per visą lygtinio paleidimo laiką nevartoti alkoholio.
Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2018 m. sausio 15d. kreipėsi į tesimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo vykdyti likusią bausmės dalį atsakovei pažeidus nustatytus įpareigojimus 2018 m. sausio 4d. (nebuvo rasta namuose be pateisinamų priežasčių), 2018 m. sausio 12 d. (vartojo alkoholį, nustatytas 3,06 prom. girtumo laipsnis), 2018 m. sausio 15d. (vartojo alkoholį, nustatytas 1,98 prom. girtumo laipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. sausio 19 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą atmetė ir paskyrė nuteistajai naują įpareigojimą - individualių konsultacijų lankymą pas psichologą.
Atsakovei toliau pažeidinėjant nustatytus įpareigojimus, 2018 m. sausio 31 d. Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius teikimu pakartotinai kreipėsi į teismą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
2018 m. vasario 5 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi teikimas buvo patenkintas teismui nustačius, kad atsakovė pažeidė jai skirtus įpareigojimus 2018 m. sausio 27d., 29 d., 31 d. (nebuvo rasta namuose be pateisinamų priežasčių), 2018 m. sausio 31 d. (vartojo alkoholį, nustatytas 2,39 prom. girtumo laipsnis). Atsakovė, nors teismui teigė, kad gydosi nuo alkoholizmo, tačiau faktiškai to nedarė, 2018 m. sausio 30 d. padarė administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, atsakovė A. Š. po to, kai 2017 m. lapkričio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-8360-902/2017 buvo laikinai apribota motinos valdžia, laisvėje buvo ir turėjo galimybę pradėti tinkamai rūpintis dukra, ją auklėti, išlaikyti nuo 2017 m. lapkričio 29d. iki 2018 m. balandžio 8d., tokiu būdu įrodyti, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką. Nuo 2018 m. balandžio 9d. atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo pabaiga 2019 m. gruodžio 7d.
Iš Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų 2018 m. sausio 4d. raštuose Nr. V4-2, V4-3, 2018 m. sausio 5 d. rašte Nr. V4-10 nurodytų duomenų, ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad jog globotinė D. Š. turėjo sąlygas bendrauti su motina, svečiuojantis jos namuose dienos metu. 2017 m. gruodžio 31d. apie 9.15 val. D. Š. išvyko pas motiną, kuri buvo pažadėjusi dukrą parvežti į globos namus, tačiau pažado neįvykdė, į darbuotojų skambučius nei D. Š., nei jos motina neatsakė. Dėl to buvo paskelbta nepilnametės paieška. 2018 m. sausio 2d. atsakovė nurodė globos namų darbuotojams, kad duktė yra pas draugą Panevėžio r. Globos namų darbuotojai ieškovo D. Š. atsakovės nurodytoje ir kitose vietose, tačiau jos nerado. D. Š. buvo rasta atsakovės namuose su drauge. Atsakovė 2018 m. sausio 2,4 dienomis skambino globos namų darbuotojams, reiškė nepagrįstus priekaištus, grasinimus dėl netinkamo rūpinimosi jos dukra, televizija ir kita žiniasklaida, teismu, atleidimu iš darbo.
Iš 2018 m. sausio 5d. Panevėžio socialinių paslaugų centras rašte Nr. S-29 nurodytų duomenų, ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų teisme nustatyta, kad, iš (duomenys neskelbtini) pasišalinus D. Š. draugei G. K., socialinei darbuotojai ieškant dingusios mergaitės, A. Š. nurodė neteisingas aplinkybes, kad G. K. pas ją buvo užsukusi tik 2018 m. gruodžio 31 d., kad mergaitei ji neleido lankytis, nakvoti pas ją, kad pati parvedė dukterį D. Š. į globos namus 2018 m. gruodžio 31d. Šias atsakovės socialiniams darbuotojams nurodytas aplinkybes paneigė 2018 m. sausio 2d. į G. K. Facebook paskyrą patalpintos mergaitės nuotraukos su atsakove. 2018 m. sausio 3d., atsakovė, tik priversta policijos pareigūnų atrakino buto duris ir bute buvo rasta ieškoma atsakovės duktė su drauge G. K.. Atsakovė tiek socialiniams darbuotojams, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad buto raktų neturėjo, juos buvo pasisavinusi jos duktė D. Š.. Tačiau minėtame rašte nurodyti duomenys, kad G. K., paklausus kaip ji pateko į atsakovės namus, nurodė, jog raktus paliko pati atsakovė išeidama į darbą, kad naktį iš 2018 m. sausio 2d. į 2018 m. sausio 3d. nakvojo šiame bute, girdėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau durų neatidarė, paneigia atsakovės nurodytas neįtikinamas aplinkybes. Atsakovė paaiškino socialiniams darbuotojams apie jos bute darytas nuotraukas, kad jos darytos per Kalėdas, kai duktė lankėsi jos namuose. Tačiau Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai nurodė, kad mergaitė negalėjo tuo laiku lankytis atsakovės namuose, nes šventes leido (duomenys neskelbtini) ir dienos metu nebuvo išvykusi iš įstaigos. Be to, iki 2017 m. gruodžio 28d. G. K. buvo su šviesiais plaukais, plaukus nusidažė tamsiai po švenčių. Nuotraukose, kurios patalpintos paskyroje, mergaitė matoma su tamsiais plaukais ir apsirengusi sesers 2017 m. gruodžio 27d. dovanotais drabužiais, kas dar kartą paneigia atsakovės argumentus. Teismas kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus apie pasisavintus jos socialinio buto raktus, savavališką dukters lankymąsi jos namuose jai nebūnant ir nežinant apie tokius apsilankymus. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė melavo globos namų darbuotojams, socialiniams darbuotojams, ieškojusiems jos dukters ir draugės G. K., dėl ko buvo paskelbta nepilnamečių paieška, ir, žinodama apie paieškos paskelbimą, klaidino juos slėpdama tikrąją mergaičių buvimo vietą. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ji nežinojo Facebook paskyros prisijungimo duomenų, nuotraukų neskelbė ir nieko apie jas nežino, atmestini kaip neįtikinami. Nuotraukos iš Facebook paskyros, įrašai, formuoti atsakovės vardu, jų paskelbimo laikas patvirtina ieškovo, trečiojo asmens atstovių bei rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes.
Iš 2018 m. sausio 24d. Panevėžio socialinių paslaugų centras rašte Nr. S-197 nurodytų duomenų, ieškovo, trečiojo asmens atstovių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2018 m. sausio 19-21 d. pas atsakovę lankėsi jos duktė D. Š. su draugėmis. Mergaitės negrįžo nakvoti į globos namus, atsakovė neįsileido socialinių darbuotojų į butą. Dėl to socialiniai darbuotojai buvo priversti ieškoti nepilnamečių vaikų. Paieškos vykdomos savarankiškai, skambinant globotinėms, bendraujant per socialinius tinklus, su globotinių draugais, pažįstamais, bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis, važiuojant tikrinti galimų vaikų buvimo vietų arba kreipiantis į policiją. Aplinkybę, kad atsakovė priėmė dukterį pas save į namus kartu su draugėmis nakvynei neturėdama tokios teisės taip pat patvirtina 2018 m. sausio 19 d. įkelta į Facebook socialinį tinklą mergaičių (B. K., D. J., D. Š.) ir atsakovės nuotrauka.
Iš 2018 m. vasario 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės L. P. tarnybinio pranešimo Nr. VS-392(10.17.), ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. vasario 20 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Socialinių reikalų skyriaus, Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės pagalbos skyriaus, Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų atstovai, gavus informaciją, kad bute yra nepilnamečiai, kurie girtauja ir vartoja psichotropines medžiagas, nebuvo įleisti į atsakovės butą. Į butą atstovai pateko iškvietę policiją ir meistrą durims atidaryti. Bute rasti nepilnametė M. K., pilnametis D. V., pasislėpusi sofoje rasta nepilnametė atsakovės dukters draugė G. K., o virtuvėje, spintelėje po kriaukle rasta pasislėpusi D. Š.. Nepilnamečiai teigė, kad jie užrakinti, rakto neturi. Atsakovės namuose nebuvo. Nuo vaikų sklido alkoholio kvapas, jie nuvežti patikrinimui į gydymo įstaigą. Vaikai prisipažino vartoję alkoholinius gėrimus.
2018 m. kovo 21d. Panevėžio AVPK pateikė ieškovui pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, apie tai, kad laikotarpiu 2018 m. kovo 10-20 d., adresu (duomenys neskelbtini), prieš D. Š. fiziškai smurtavo atsakovė. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13033-18 pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį. 2018 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios D. Š. ir G. K. papildomos apklausos metu paaiškino, kad melavo, nes neturėjo kaip pateisinti 10 dienų nebuvimo globos namuose socialiniams darbuotojams. Tačiau iš minėtame nutarime nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovės duktė su drauge ateidavo ir išeidavo iš buto, nakvojo bute dvi naktis, atsakovė ir duktė dažnai konfliktavo, konflikto metu atsakovė stumdėsi su dukra, spjaudėsi, keletą kartų spyrė dukrai, metė makaronų pakelį, tačiau D. Š. pareiškė, kad dėl to nejuto fizinio skausmo, juto tik pažeminimą, neturi pykčio motinai, nenori, kad jai būtų blogai, atsakovė minėtu laikotarpiu visada buvo neblaivi, dėl alkoholio vartojimo užeidavo pykčio priepuoliai.
Iš 2018 m. balandžio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės L. P. tarnybinio pranešimo Nr. VS-639(10.17.) duomenų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 4 d. D. Š. negrįžo namo. Mergaitė kartu su kitais nepilnamečiais, trečiojo asmens globotiniais vėl rasta atsakovės namuose. Nepilnamečiai buvo vartoję alkoholio.
2018 m. kovo 22, 23, 26, 27 dienomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepilnametei D. Š. ieškovo siuntimu buvo atliktas psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto bei siekiant suteikti psichologinę pagalbą. Projekcinių metodikų medžiaga atskleidė D. Š. patiriamus emocinius sunkumus – liūdesį, nerimą, paliktumo jausmą, galimai sietiną su tarpasmeniniais santykiais. Santykių dinamikoje šeimoje išryškėjo emociškai intensyvūs ir įtempti mergaitės santykiai su mama, kurie apibūdinami kaip nenuoseklūs, konfliktiški, neatliepiantys mergaitės emocinių poreikių. Iš nepilnametės pasakojimų turinio ir pobūdžio buvo iškeltos prielaidos apie mergaitės traumuojančias patirtis vaikystėje (matytas tėvų smurtas, alkoholizmas, atvirai demonstruojami seksualiniai santykiai). Tyrimo metu D. Š. paaiškino, kad motina laikė ją uždariusi, neišleido grįžti į globos namus. Kalbėdama apie patirtis su mama užsiminė, kad vaikystėje mama vertėsi savo kūno prekyba, į namus ateidavo svetimi vyrai ir mylėdavosi su jos mama, tuo metu mergaitei buvo 8 metai. Su mama ji gyveno viename kambaryje, todėl ji viską matydavo ir girdėdavo. Kalbėdama apie pastarąjį pabėgimą ir buvimą pas motiną, ji paaiškino, kad taip pat girdėjusi, kaip mama mylisi su dabartiniu sugyventiniu. Psichologinio tyrimo metu padaryta išvada, kad trauminės patirtys vaikystėje galėjo sutrikdyti mergaitės psichoseksualinę raidą, negalima atmesti prielaidos apie galimai patirtą seksualinę prievartą, tam nustatyti reikalingas ilgalaikis, nuoseklus terapinis kontaktas su specialistu, kuris galėtų padėti mergaitei atsiskleisti.
Iš 2018 m. vasario 1d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 19 d., D. Š., sugrįžusi iš (duomenys neskelbtini) savavališkai pasišalino, paskelbus paiešką, policijos pareigūnai rado pasislėpusią motinos namuose 2018 m. sausio 30 d., mergaitė buvo vartojusi narkotinių medžiagų. D. Š. išsakė norą gyventi su motina. D. Š. apibūdinta kaip nesilaikanti duoto žodžio, meluojanti, manipuliuojanti suaugusiųjų patiklumu, neturinti jautrumo, rūkanti, vartojanti alkoholį ir narkotines medžiagas. Atsakovė daro vaikui blogą įtaką – leidžia dukrai nakvoti pas ją, nors žino, kad vaikui tai yra draudžiama, parsivesti į namus drauges, su jomis girtauti, vartoti narkotikus, atsakovė slepia dukrą nuo globėjo, policijos pareigūnų, būdama neblaivi plūsta socialinius darbuotojus.
2018 m. gruodžio 19d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad D. Š. motiną įkalinimo įstaigoje aplankė 2018 m. gruodžio 14d., mergaitė skatinama lankyti motiną, tačiau yra pareiškusi, kad yra užimta.
Iš Panevėžio pataisos namų 2018 m. lapkričio 28 d. charakteristikos apie atsakovę matyti, kad atsakovė nuo 2018 m. gegužės 21 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. liepos 1 d. paskirta į darbo rezervą, savanoriškai atlieka nemokamus pataisos įstaigos teritorijos tvarkymo darbus. Atsakovė bendrauja su dukra laiškais, bausmės atlikimo metu atsakovė nebuvo bausta, skatinta vieną kartą už dalyvavimą socialinėje reabilitacijos programoje.
2019 m. gegužės 27d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netenkinti atsakovei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė neteikia 2017 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo priteisto išlaikymo vaikui. Atsakovės argumentai, kad ji nežino rūpintojo banko sąskaitos, kad nemokėjo priteisto išlaikymo dėl tariamo rūpintojo darbuotojų atsakovės žeminimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė pripažino, kad būdama laisvėje dirbo ir gavo pajamas, todėl pripažintina, kad turėdama pajamų ir pareigą teikti išlaikymą vaikui, to nedarė sąmoningai, ignoruodama teismo sprendimą.
Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su dukra, Panevėžio apylinkės teismo psichologės pateikto 2019 m. gegužės 22 d. Vaiko nuomonės išklausymo matyti, kad motiną ir dukrą sieja tarpusavio ryšys, duktė jaučia motinai šiltus jausmus, nori gyventi kartu su ja motinai grįžus iš įkalinimo įstaigos. Pokalbio su psichologe metu D. Š. neigė kada nors motiną smurtavus prieš ją, nurodė, kad motina visada ja rūpinosi visais gyvenimiškais klausimais, ją išlaikė, aprūpino visais reikalingais daiktais, neigė, kad motina kada nors turėjo lytinių santykių su kitais vyrais jos akivaizdoje, nurodydama, kad apie šias aplinkybes melavo. Duktė motiną apibūdino kaip rūpestingą, griežtą motiną, norinčią kontroliuoti jos mokymosi rezultatus, įdiegti teisingų normų formavimą, neigė, kad motina darė jai neigiamą įtaką.
Tačiau D. Š. paaiškinimai teismo psichologei, neigiant bet kokias blogai motiną charakterizuojančias savybes, priskiriant jai tokias savybes, kokias turėtų turėti motina, auginanti nepilnametį vaiką, prieštarauja ne tik byloje esantiems rašytiniams įrodymams, ieškovo, trečiojo asmens atstovių paaiškinimams, 2017 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms, tačiau ir pačios nepilnametės duotiems paaiškinimams 2018 m. kovo 22-27 d. atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepilnametei D. Š. psichologinį įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto bei siekiant suteikti psichologinę pagalbą psichologams, todėl D. Š. nuomonę dėl jos santykių su motina ir motinos elgesio teismas vertina kritiškai. Motiną ir dukterį sieja tarpusavio ryšys, tačiau jis yra nenuoseklus, konfliktiškas ir neatliepiantis vaiko emocinių poreikių (2018 m. kovo 22, 23, 26, 27 d. (duomenys neskelbtini) centro psichologo atlikto įvertinimo duomenys). Tokio pobūdžio ryšio egzistavimas nėra savaime pakankamas netaikyti neterminuoto motinos valdžios ribojimo atsakovei.
Nustatytos bylos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės elgesys nepilnametės dukters atžvilgiu po to, kai buvo pritaikytas laikinas motinos valdžios apribojimas, iš esmės nepasikeitė – paleista iš laisvės atėmimo vietos atsakovė tęsė įprastinį jai gyvenimo būdą - negyveno savo gyvenamojoje vietoje, girtavo, nesirūpino dukra, konfliktavo su ja, žinodama, kad duktė negali likti pas ją nakčiai ir pažadėdama globos namams po bendravimo dukrą pristatyti į globos namus, to nedarė, slėpė dukterį ir jos drauges savo namuose, neužkirto kelio nepilnamečių alkoholio vartojimui. Visą buvimo laisvėje laikotarpį globos namų darbuotojai nuolat turėjo ieškoti savavališkai pasišalinusios iš namų D. Š., kurią rasdavo pasislėpusią atsakovės gyvenamojoje vietoje, o atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad situaciją suvaldyti. Be to, tokiais veiksmais sistemingai pažeidinėjo teismo skirtus įpareigojimus, susijusius su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo įstaigos, dėl ko buvo pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę ir neteko galimybės pakeisti savo elgesį, auklėti vaiką. Atsakovė savo elgesiu neskatino teigiamų dukters poelgių, mokymosi rezultatų, nustatytų globos namų taisyklių laikymosi, toleravo nuolatinius dukters savavališkus pasišalinimus iš globos namų, alkoholio vartojimą. Atsakovė nesuteikė vaikui pastovumo, stabilumo, kasdieninio rūpesčio ir kontrolės. Tai patvirtina aptartuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos ir pripažintos nustatytomis aplinkybės. Atsakovė neteikė ir neteikia priteisto išlaikymo dukrai. Teismas pažymi, kad nepilnametei D. Š., linkusiai pažeidinėti globos namų taisykles, nesilaikančiai duoto žodžio, turinčiai patirties vartojant alkoholį, psichotropines medžiagas, būtina nustatyti aiškias elgesio taisykles, konsultuotis dėl jų su kompetentingais specialistais. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė neturi jokios teikiamos įtakos dukrai, pati savo elgesiu formuoja nuostatas, kad taisyklių, įsipareigojimų neturi būti laikomasi, taip iškreipia vaiko vertybių sistemą. Visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad atsakovė po to, kai jai buvo laikinai apribota motinos valdžia, toliau vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, darė žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir juo nesirūpino, taip darė ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nurodytais motyvais atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnametės D. Š. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad atlikusi laisvės atėmimo bausmę atsakovė turės visas galimybes įrodyti, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką (CK 3. 180 straipsnio 2 dalis).
Šalims išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8360-902/2017 iš atsakovės priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 55 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išspręsti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai, todėl jie nagrinėjamoje byloje nespręstini.
Atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo jai suteikus 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 270, 406 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.