- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1922-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06515-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., S. V., AB SEB bankas, UAB „General financing“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, 2019 m. kovo 28 d. nutartimi skundą atmetė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta asmeniškai 2019 m. balandžio 4 d., todėl 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti suėjo 2019 m. balandžio 11 d. Pareiškėja atskirąjį skundą padavė 2019 m. balandžio 15 d., nenurodydama jokių aplinkybių dėl kurių ji praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį gavo 2019 m. balandžio 4 d. (ketvirtadienį), tačiau paduodama atskirąjį skundą 2019 m. balandžio 15 d. (pirmadienį) buvo tikra, kad skundą paduoda laiku, nes manė, jog skundas turi būti paduotas per 7 darbo dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. V. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties paduoti.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2019 m. balandžio 15 d. pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, tačiau teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip paduotą praleidus terminą. Pareiškėja galėjo skųsti 2019 m. balandžio 16 d. nutartį per joje nurodytą terminą, tačiau to nepadarė. Teismas neturi pagrindo spręsti dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties paduoti, nes šis klausimas jau išnagrinėtas teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė A. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.
7. Atskirajame skunde nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. atskirąjį skundą, bet pareiškėjai ši nutartis nebuvo išsiųsta. Neturėdama jokių duomenų apie bylos eigą, 2019 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl informacijos pateikimo ir tik gavusi atsakymą sužinojo, jog pareiškėjos atskirasis skundas nebuvo priimtas dėl praleisto termino jam paduoti. Paaiškino, jog 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėja surašė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, tačiau buvo įsitikinusi, kad atskirasis skundas turi būti paduotas iki 2019 m. balandžio 15 d., tai yra per 7 darbo dienas, o ne per 7 kalendorines dienas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo (tai yra nuo 2019 m. balandžio 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
9. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą turi būti detalizuojama įstatyme, kuriame, be kita ko, turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008). Taigi viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas (CPK 78 straipsnis).
10. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. V. 2019 m. balandžio 15 d. paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, konstatavęs, jog skundas paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą bei neprašoma šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantė terminą atskirajam skundui paduoti yra praleidusi 4 dienas. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė terminą praleido, nes suklydo skaičiuodama nutarties apskundimo terminą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis apeliantei buvo įteikta 2019 m. balandžio 4 d., tai yra ketvirtadienį (b. l. 23), taigi apeliantė atskirąjį skundą teismui turėjo pateikti per 7 dienas, skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 4 d., tai yra paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena buvo 2019 m. balandžio 11 d. (ketvirtadienis). Apeliantė paaiškino, jog skundą teismui padavė 2019 m. balandžio 15 d. (pirmadienį), nes buvo įsitikinusi, jog atskirasis skundas turi būti paduodamas per 7 darbo dienas, skaičiuojamas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, o ne per 7 kalendorines dienas.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui, kuris nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas terminas „per 7 dienas“ galėjo turėti įtakos klaidingam įsivaizdavimui, ar tai yra 7 darbo, ar kalendorinės dienos. Todėl, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta. Be to, apeliantė nurodė, jog ji nebuvo gavusi 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jos atskirąjį skundą dėl praleisto termino, todėl tik 2019 m. rugsėjo 17 d. gavusi minėtą nutartį, apeliantė pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo.
12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės 2019 m. balandžio 15 d. paduotą atskirąjį skundą, apeliantei buvo išsiųsta 2019 m. balandžio 16 d. (bylos kortelėje 2019 m. balandžio 16 d. sukurtas įvykis procese „išsiųsta kopija ieškovui“), o 2019 m. balandžio 17 d. pažymėtas 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, įsiteisėjimas; 2019 m. gegužės 2 d. pažymėtas 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, įsiteisėjimas. Byloje nėra jokių duomenų (įteikimo pažymos ar grįžusio voko), patvirtinančių pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties įteikimą / neįteikimą apeliantei. Visi procesiniai dokumentai apeliantei buvo siunčiami tuo pačiu apeliantės nurodytu adresu ir buvo įteikiami apeliantei (byloje yra duomenys, jog vienintelis procesinis dokumentas kuris apeliantei nebuvo įteiktas yra 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties nuorašas, kurį, išsiuntus pakartotinai, apeliantė gavo).
13. Neginčytina, jog asmenys, įgyvendinami teisę kreiptis į teismą, t. y. pateikdami ieškinius, skundus, turi suvokti, kad šią teisę jie turi įgyvendinti tik laikydamiesi formalių proceso taisyklių, tačiau šie ribojimai neturi suvaržyti ar atimti teismo prieinamumo teisės tiek, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Taikomi ribojimai nebus suderinami su asmens teise kreiptis į teismą, jeigu jais nebus siekiama teisėto tikslo ar neegzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad terminas paduoti atskirąjį skundą buvo praleistas dėl asmens, neturinčio teisinio išsilavinimo, suklydimo, skaičiuojant skundo padavimo pabaigos terminą, taip pat galimą teismo procesinių dokumentų netinkamą įteikimą, apeliacijos svarbą, šalies procesinį elgesį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog apeliantė turėjo vieną teisminį ginčą, tai yra skundė antstolės veiksmus nagrinėjamoje byloje, taip pat vienoje civilinėje byloje jai buvo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo. Byloje nėra duomenų, jog apeliantės elgesys buvo nesąžiningas, taip pat, kad apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Apeliantė pirmosios instancijos teismui teikė prašymus suteikti informaciją apie bylos eigą, o sužinojusi, kad jos atskirąjį skundą atsisakyta priimti, prašė terminą atnaujinti, paaiškindama termino praleidimo priežastis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimas buvo išnagrinėtas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi, tačiau byloje nesant jokių duomenų apie šios nutarties įteikimą / neįteikimą apeliantei (nei grįžusio voko, patvirtinančio procesinių dokumentų neįteikimą, nei pažymos, patvirtinančios - įteikimą), vertintina, kad nebuvo pagrindo pažymėti šios nutarties įsiteisėjimą ir nespręsti apeliantės prašymo dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo, teismui pateikto apeliantei sužinojus apie 2019 m. balandžio 16 d. teismo priimtą nutartį.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinama, pareiškėjos prašymas tenkinamas – terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, atnaujinamas (CPK 78 straipsnis, 315 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir atnaujinti terminą pareiškėjos A. V. atskirajam skundui paduoti.