Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, kaltinamajam J. B., kaltinamojo gynėjui advokatui P. R. Mickui, nukentėjusiajam P. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., gimęs 1954 m. sausio 9 d., Kretingos m., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 282 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. B. atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos taisykles ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.10 val., Žemaitės alėjoje, Kretingos mieste, kelio Šiauliai-Palanga 136.205 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 49 ir 51 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kelyje, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui staiga išbėgdamas į važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės, jos greičio ir neįsitikinęs, jog tai saugu bei netrukdys transporto priemonėms, ir buvo partrenktas motociklo „Husqvarna H2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. G.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų P. G. buvo nustatytas galvos sumušimas su paviršiniais odos nubrozdinimais kaktoje, ūmaus periodo vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kaukolės skliauto ir pamato lūžimu dešinėje, kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo dešinėje, odos nubrozdinimas dešinio peties sąnario srityje, dešinės mentės lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame rieše ir abiejose plaštakose, dėl ko nukentėjusiajam P. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 282 str. 1 d.

J. B. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jis parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.00 val., iš darbo iki Žemaitės al. – J. Basanavičiaus g. sankryžos sunkvežimiu pavežė bendradarbis A. T.. Privažiavus Žemaitės al. – J. Basanavičiaus g. sankryžą, A. T. iš Žemaitės al., kad netrukdytų eismui, šiek tiek įsukęs į J. Basanavičiaus gatvę sustabdė sunkvežimį. Išlipęs iš sunkvežimio jis nuėjo prie netoliese, Žemaičių alėjoje, esančios pėsčiųjų perėjos. Stovėdamas prie pėsčiųjų perėjos palaukė, kol pravažiuos sunkvežimis ir po sunkvežimio važiavęs į Palangos pusę vienas lengvasis automobilis. Pravažiavus lengvajam automobiliui jis prieš žengdamas į pėsčiųjų perėją pasižiūrėjo, ar saugu eiti į kitą gatvės pusę. Pažiūrėjęs kairėn Šiaulių kryptimi matė, kad atvažiuojančių transporto priemonių nėra, pažiūrėjęs dešinėn Palangos pusėn, pamatė, kad šviesoforo reguliuojamoje Žemaitės al. - Šventosios gatvės sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš sankryžos link jo, tai yra, nuo Palangos pusės Šiaulių pusėn pradėjo važiuoti sankryžoje stovėję motoroleriai. Šviesoforu reguliuojama sankryža nuo pėsčiųjų perėjos, prie kurios stovėjo, yra gana dideliu atstumu. Jis perėjo vieną kelio juostą ir esant jam viduryje kelio pamatė atvažiuojančius motorolerius ir tuomet likusią kelio dalį ėjo greitu žingsniu, tačiau netoli šaligatvio jis buvo partrenktas motociklo. Pajuto smūgį į dešinę koją ir krūtinę. Nuo smūgio buvo nublokštas į Šiaulių m. pusę apie 3-4 metrų atstumu. Po smūgio motoroleris nuskriejo toli, o kas nutiko jį partrenkusiam motociklo vairuotojui, nematė. Tik vėliau, kai nušliaužė keturiomis iki šaligatvio, matė, kad motociklas ir vairuotojas yra toli nučiuožę į pakalnę keliu link Šiaulių m. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų jis ir motociklo vairuotojas buvo pristatyti į Kretingos ligoninę. Jam buvo nubrozdintos kojos, alkūnė ir sumušta krūtinė. Ligoninėje jam suteikus pirmąją medicinos pagalbą, jis policijos pareigūnų buvo išvežtas apklausai į policijos komisariatą, kur būdamas streso būsenoje davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl motociklo vairuotojo kaltės. Kiek spėjo pamatyti, motociklas link jo važiavo dideliu greičiu. Jei motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs, būtų laiku jį pamatęs pėsčiųjų perėjoje ir sustabdęs vairuojamą transporto priemonę. Šiuo atveju motociklo vairuotojas net nestabdė vairuojamos transporto priemonės.

N. P. G. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį, vairuodamas motociklą „Husqvarna H2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Palangos į Kretingą. Kretingos mieste prie profesinės mokyklos susitiko su grupe pažįstamų asmenų, kurie vairavo motociklus ir motorolerius. Jie visi iš susitikimo vietos išvažiavo pasivažinėti ir važiavo Kretingos miesto link, vienas paskui kitą. Pamena, kad važiuodamas nuo mokyklos Kretingos miesto link, privažiavo šviesoforo reguliuojamą sankryžą. Sankryžoje jis buvo sustojęs, nes užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, jis pajudėjo iš sankryžos. Važiavo tiesiai. Matomumo kelyje jam niekas neužstojo, nes jis pajudėjo pirmas užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Žinojo ir matė, kad už sankryžos yra pėsčiųjų perėja ir tai yra paskutinis momentas, kurį jis pamena. Kaip įvyko pats eismo įvykis, nepamena. Kokiu greičiu važiavo nepamena, bet mano, kad važiavo leistinu 50 km/h greičiu. Sąmonę atgavo ligoninėje po kelių dienų. Įvykusio eismo įvykio metu jam buvo padaryti įvairūs kūno nubrozdinimai, lūžo kaukolė. Dėl įvykusio eismo įvykio metu jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Motociklo sugadinimai nežymūs. Motociklo vairavimo stažas įvykio metu buvo apie 1,5 metų.

Liudytojas A. T. parodė, jog 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.00 val., jis, sunkvežimiu keliu Šiauliai - Palanga, Žemaitės alėja, Kretingos mieste, iki posūkio į J.Basanavičiaus gatvę pavežė bendradarbį J. B.. Iki minėtos gatvės važiavo nuo Šiaulių pusės Palangos miesto link. Privažiavus posūkį į J. Basanavičiaus gatvę, jis iš Žemaitės al., kad netrukdytų eismui, šiek tiek įsuko į J. Basanavičiaus gatvę ir sustabdė vairuojamą sunkvežimį, ir šioje vietoje prie perėjos išleido kartu važiavusį J. B.. J. B. išlipus iš sunkvežimio, matė, kaip jis ėjo link pėsčiųjų perėjos, o jis nuvažiavo Palangos link. Atstumas iki pėsčiųjų perėjos nuo J. B. buvo apie 2-3 metrus.

Liudytoja V. A. parodė, jog su J. B. yra kaimynai. Ji 2011 m. rugpjūčio mėnesį, apie 20.00 val., ėjo pėsčiomis nuo Palangos pusės Šiaulių kryptimi namo ir sukdamasi į J. Basanavičiaus gatvę, pamatė kaip kitoje Žemaitės al. kelio pusėje, šiek tiek įsukęs į J. Basanavičiaus gatvę, sustojo sunkvežimis, iš kurio išlipo J. B.. Jie pasisveikino ir ji nuėjo toliau. Eidama buvo atsisukusi ir matė kaip J. B. stovėjo kitoje kelio pusėje prie pėsčiųjų perėjos kairės pusės. Kai atsisuko antrą kartą matė kaip J. B. sparčiu žingsniu ėjo ar bėgo šalia pėsčiųjų perėjos. Nematė kaip įvyko autoįvykis, tačiau išgirdusi triukšmą, sugrįžo ir pamatė J. B. keturpėsčią prie šaligatvio. Kur po susidūrimo su J. B. griuvo motociklas ir jo vairuotojas, nematė.

Liudytojas L. P. parodė, jog 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.00 val., jis kartu su pažįstamais buvo prie Kretingos profesinės mokyklos, Kretingos mieste, kur sutarė važiuoti pasivažinėti mopedais. Jis mopedo nevairavo, o buvo A. S. keleivis. Važiuodamas galvą buvo pasukęs į kairę pusę. Nei pėsčiojo, nei susidūrimo su pėsčiuoju nematė. Oro sąlygos ir matomumas kelyje buvo geri. Neprivažiavus sankryžos su J. Basanavičiaus gatve, jis sėdėdamas A. S. už nugaros, pamatė priekyje ties posūkiu į J. Basanavičiaus gatvę oru žemyn krentantį žmogų. Privažiavus arčiau pamatė dešinėje kelio pusėje, už pėsčiųjų perėjos, arčiau šalikelės gulintį vyrą, kurį kaip suprato partrenkė P. G.. Priekyje to vyriškio kelio važiuojamojoje dalyje gulėjo P. G., kuris buvo be sąmonės. Partrenktas vyras neilgai trukus atsisėdo. Pamatęs, kas įvyko, jis iškvietė pagalbos tarnybas.

L. M. S. parodė, jog nukentėjusysis yra pažįstamas. 2011 m. rugpjūčio 23 d., vakare, šviesiu metu, važiavo su mopedu Kretingoje, Žemaitės alėja, nuo Palangos Kretingos centro kryptimi. Jo priekyje, apie 10 m atstumu važiavo P. G., kuris vairavo motociklą „Husqvarna“. Prie šviesoforo jis ir P. G. sustojo lygiagrečiai vienas kito. Užsidegus žaliam signalui P. G. pajudėjo primas, nes jo motociklas greičiau įsibėgėja. Priekyje važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Pajudėję nuo šviesoforu reguliuojamos sankryžos, jie vienas nuo kito važiavo 15-20 metrų atstumu. Kai jis buvo ties ženklu, kuris dešinėje kelio pusėje rodo švieslentėje transporto priemonių važiavimo greitį, pamatė kaip kaltinamasis buvo už perėjos kelyje link Šiaulių m., tačiau tuo nėra tikras. Matė, kaip kaltinamasis ėjo per gatvę, o perėjęs gatvės skiriamąją juostą spartesniu žingsniu ėjo ar bėgo per likusią gatvės dalį, negali nurodyti. Kurioje vietoje įvyko kaltinamojo ir nukentėjusiojo vairuojamo motociklo susidūrimas pasakyti negali. Mano, kad P. G. turėjo matyti kaltinamąjį einantį per gatvę. Kurioje kelio vietoje įvyko susidūrimas, taip pat tiksliai negali pasakyti.

Liudytojas D. M. parodė, jog su nukentėjusiuoju yra pažįstami. 2011 m. rugpjūčio 23 d., vakare, šviesiu metu, važiavo mopedu „MOTOR MISPANIA“ Kretingoje, Žemaitės alėja, nuo Palangos m. link Kretingos centro. Prie reguliuojamos sankryžos šviesoforu sustojo lygiagrečiai kartu su M. S., P. G.. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui priekyje jo važiavo mopedu M. S., o M. S. priekyje - P. G.. Važiavo leistinu 50 km/h greičiu. P. G. motociklo susidūrimo su pėsčiuoju nematė. Matė tik nuskriejantį žmogų į kelkraštį, o P. G. krentantį per motociklo priekį ir trenkiantis į asfaltą. Matė, kaip nukentėjusiajam nukrito šalmas nuo galvos prieš trenkiantis į asfaltą. Jis važiuodamas keliu nematė žmogaus prie nei prie perėjos, nei einančio per gatvę.

Liudytojas S. B. parodė, jog su nukentėjusiuoju yra pažįstami ir kartu važinėjasi motociklais. 2011-08-23 apie 20.00 val. motociklais važiavo kartu nuo Palangos link Kretingos m. Jis važiavo už 4 ar 5 automobilių nuo P. G. važiavusio jo priekyje. Privažiavus prie sankryžos, reguliuojamos šviesoforu, visi sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Nematė kaip kaltinamasis išėjo į pėsčiųjų perėją ir įvyko eismo įvykis. Matė kaip pėsčiasis gulėjo ir šliaužė link kelio bordiūro. Važiavimo motociklais greitis galėjo būti 50-60 km/h. Priekyje matė pėsčiųjų perėją ir lėtino važiavimo greitį, nes priekyje važiavę automobiliai lėtino greitį prieš pėsčiųjų perėją.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji yra Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK vyresnioji specialistė, šioje byloje atlikusi pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Parodė, kad ji, po darbo valandų buvo iškviesta į Kretingos rajono PK, kur dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių apklausė įvykio liudytojus ir liudytoju J. B.. Po šių apklausų nuvyko į įvykio vietą, kur buvo likę tik dalis eismo įvykio pėdsakų. Atvykus į įvykio vietą buvo tamsu, todėl stabdymo žymių nematė, taip pat nebuvo įvykio vietoje ir motociklo. Matė tik dėmę, panašią į kraujo, išmatavo atstumus kelyje, kuriuos nurodė įvykio vietos apžiūros protokole. Įvykio vietos apžiūros protokolą surašė bei jame nurodė eismo įvykio aplinkybes, remiantis policijos pareigūnų paaiškinimais. Policijos pareigūnų, kurie teikė jai paaiškinimus, nurodyti negali, kadangi nepamena. Įvykio vietoje motociklo nebuvo. Motociklą matė ir atstumus sužymėjo įvykio vietos apžiūros protokole, remiantis foto nuotraukomis, kurios buvo jai pateiktos tyrimo eigoje, bei remiantis policijos pareigūnų žodiniais paaiškinimais. Nurodė, kad jai atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnai daugmaž nurodė vietą, kurioje stovėjo motociklas. Taip pat įvykio vietos apžiūros protokole pažymėjo baltų dažų žymių vietą, kaip mano, jie galėjo būti nuo motociklo. Nurodė, kad įvykio vietos apžiūros planą sudarė policijos pareigūnai, kurie pirmieji buvo atvykę į įvykio vietą.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji yra Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK tyrėja parodė, kad liudytojo S. B. parodymus liudytojo apklausos metu užrašė remiantis jo paaiškinimais, kokias tuo metu liudytojas nurodė aplinkybes, ji nepamena.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei priedais prie jo – foto lentelėse, CD –R diske, schemose užfiksuota eismo įvykio vieta kelio Šiauliai-Palanga 136,205 km, Kretingos r., aplinka, eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, žymės ant asfalto. Matyti, kad visi pėdsakai – žymės yra ant kelio važiuojamosios dalies dešinėje kelio pusėje arčiau kelkraščio bei kur P. G., vairuodamas motociklą, atsitrenkė į pėsčiąjį J. B. (b. l. 4-5, 6-8, 9, 10, 11, t.1).

Transporto priemonės motociklas „Husqvarna H2“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, kur užfiksuoti apgadinimai atsiradę po eismo įvykio patvirtina įtariamojo, ir liudytojų nurodomą eismo įvykio kilimo mechanizmą (b. l. 12-13, t. 1).

2012-02-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus specialisto išvada Nr. 11K-478 (11) nurodyta, kad atsižvelgiant į 2011-09-27 įtariamojo J. B. apklausos protokole nurodytas aplinkybes bei atliktą techninę įvykio kilimo aplinkybių analizę, techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo pėsčiojo J. B. veiksmai, - bėgdamas per važiuojamąją dalį (pėsčiųjų perėja ar ne pėsčiųjų perėja) sudarė kliūtį motociklo „Husqvarna H2“ judėjimui (b. l. 35-44, t. 1).

Specialisto išvada Nr. G 1471/11 (03) kur nurodyta, kad dėl eismo įvykio metu patirto galvos sužalojimo P. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 76-77, t. 1).

Specialisto išvada Nr. T-A 1286/11(03) kur nurodyta, kad P. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 79, t. 1).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: motociklas „Husqvarna H2“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas P. G. (b. l. 96).

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 7898,28 Lt sumai (b. l. 82-83, t. 1).

Kaltinamajam J. B. kardomoji priemonė paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ištyręs ir įvertinęs tokius byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog J. B. šioje byloje išteisintinas, neginčijamai neįrodžius, jog šis asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 282 str. 1 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 282 str. 1 d. atsiranda tada, kai asmuo, nevairuodamas transporto priemonės pažeidžia transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, jeigu dėl to žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata. Tam, kad padarytą veiką būtų galima pavadinti nusikalstama veika, o ją padariusį asmenį nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, reikia nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį, turinčią objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. LR BK 282 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdina transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas ir to padariniai – žmogaus žūtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas bei priežastinis ryšys tarp minėtos veikos ir padarinių. Šio nusikaltimo subjektu yra ne tam tikros transporto rūšies darbuotojas, o pašalinis asmuo: pėsčiasis, važnyčiotojas, dviratininkas, transporto priemonių keleivis ar kitas asmuo. LR BK 282 str. 1 d. numatytos veikos požymiai nurodyti ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kelių transporto eismo saugumo bei transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 282 str. 1 d. BK 282 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, todėl būtina nustatyti padarytos veikos objektyviuosius požymius, t. y. kokie kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, kurie nulėmė nusikalstamų padarinių atsiradimą. Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.). Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 282 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jei šias taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

J. B. buvo kaltinamas, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9, 49 ir 51 punktų reikalavimus. Nurodyti KET pažeidimai apibrėžia kaltinimo ribas, todėl jie turi būti įrodinėjami. Negalima konstatuoti KET pažeidimų vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis. KET 9 p. nustatyti bendrojo pobūdžio reikalavimai (Bendrosios eismo dalyvių pareigos), t. y. kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 49, 51 punktai nustato specialiąsias eismo dalyvių teises ir pareigas, t. y. 49 p. numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms; KET 51 p. nurodo, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos apžiūros protokolo, plano prie autoavarijos vietos apžiūros protokolo priedo surašymo, foto lentelių prie eismo įvykio vietos apžiūros priedo teisingumo surašymo aplinkybių, duomenų jose įrašymo patikimumo. Taip pat teisme apklausti liudytojai pilnai nepatvirtino parodymų duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o pagarsinus ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose užfiksuotus parodymu, negalėjo jų patvirtinti, kad jie dėl eismo įvykio aplinkybių yra visiškai teisingi.

Kaltinimas grindžiamas, tuo, kad J. B. ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Šią aplinkybę kaltinamasis ginčijo. Patikimų ir neginčijamų įrodymų kaltinimo nurodytą aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad KET numato, jog Pėsčiųjų perėja tai važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Teisminio nagrinėjimo metu, ištyrus visu rašytinius įrodymus, apklausus liudytojus, nukentėjusįjį, kaltinamąjį nenustatyta, kad J. B. ėjo per kelią ne per pėsčiųjų perėją. Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad išlipęs iš automobilio nuėjo prie perėjos ir palaukęs kol nuvažiuos sunkvežimis bei įsitikinęs saugumu, ėjo per kelią pėsčiųjų perėjoje, kuri paženklinta ženklinimo linijomis ir kelio ženklu. Perėjus vieną kelio važiuojamosios dalies juostą ir įžengus į kitą, jis buvo partrenktas motociklo. J. B. parodymus dėl to, kad jis kelią kirto perėjoje patvirtina ir liudytojas A. T., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad J. B. išleido sankryžoje, įvažiavęs į J. Basanavičiaus g., maždaug 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, bei matė, kad J. B. ėjo link pėsčiųjų perėjos. Liudytoja V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme parodė, kad matė kaip J. B. įžengė į kelią pėsčiųjų perėjoje, pagal pėsčiųjų perėjos kairįjį kraštą. Liudytojų D. M., L. P. bei S. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose nėra užfiksuotos aplinkybės ar jiems buvo matoma, kurioje konkrečiai vietoje į kelią įžengė įtariamasis J. B.. Šie liudytojai teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nematė kokiu greičiu į kelio važiuojamąją dalį ir kurioje vietoje įėjo kaltinamasis J. B.. L. M. S. apklaustas teisme parodė, kad nėra tikras kurioje vietoje J. B. įėjo į kelio važiuojamąją dalį. Liudytojas M. S. įrodymų tyrimo metu teisiamajame posėdyje, negalėjo nurodyti J. B. kelio perėjimo vietos įvykio vietos apžiūros protokole. Nukentėjusysis P. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad paties įvykio visiškai nepamena. Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, jog J. B. kirto kelią už perėjos ženklinimo linijos ribų apie 1m. 20 cm. Tačiau šis planas autoavarijos vietos apžiūros protokolo priedas laikytinas nepatikimas duomenų šaltinis, nes jis buvo surašytas, bei nubraižytas ne įvykio vietoje, ne protokole, bei jo priede nurodytu laiku, t. y. - 2011-08-23 21:00 val. Plano sudarymo metu įvykio vietoje nebuvo įtariamojo J. B. (jam buvo suteikiama med. pagalba Kretingos ligoninėje), iš įvykio vietos motociklas jau buvo išvežtas. Priedas - planas sudarytas ir įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas iš foto lentelių ir policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje žodinių paaiškinimų, duotų specialistei J. K.. Ši liudytoja teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokolas bei planas schema buvo sudaryta tik tuomet kai ji 2011-08-23 apklausė įvykį mačiusius liudininkus, bei patį eismo įvykio dalyvį J. B.. Remiantis bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad liudytojo M. S. apklausa vyko 2011-08-23, 21:50 – 22:20, liudytojo D. M. – 2011-08-23, 22:22 - 22:45, o J. B. - 2011-08-23, 22:47 - 23:20. Kadangi liudytoja J. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji į įvykio vietą išvyko tik po liudytojų apklausų, bei įvykio vietoje rado tik dalį įvykio žymių, o protokolą surašė išklausiusi žodinius policijos pareigūnų paaiškinimus, kurių nurodyti negalėjo, darytina išvada, kad Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 205 straipsnyje nustatytą tvarką, todėl šie duomenys nepripažintini įrodymais BPK 20 str. prasme. Pažymėtina, kad J. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju, o ne specialiuoju liudytoju kaip tai numato baudžiamojo proceso 82 str. 3 d. Esant ištirtų įrodymų visetui, remiantis nuosekliais J. B. paaiškinimais, darytina išvada, kad J. B. ėjo važiuojamojoje dalyje per esančią pėsčiųjų perėjimo vietą, pažymėtą kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis.

KET 51 p. reikalavimas numato, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Remiantis kaltinamojo parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teismo nustatyta, kad jis į kelią įžengė pėsčiųjų perėjoje ženklinimo linijos kairėje pusėje būdamas įsitikinęs, kad iš jo kairės pusės yra saugu pereiti gatvę (byloje nėra duomenų apie tai, kad iš kairės kelio pusės buvo važiuojančių transporto priemonių), o kelio dalyje iš dešinės nuo Palangos m. matė reguliuojamoje Žemaitės al. – Šventosios g. sankryžoje stovėjusius motorolerius, kurie, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti. Kaltinamasis J. B. įvertinęs kelio atstumą, nusprendęs, kad motoroleriams esant gana toli ir tik pajudėjus nuo sankryžos, jis suspės pereiti kelią, kurį sudaro viena eismo juosta kiekviena kryptimi. Papildoma įvykio vietos schemos užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nuo reguliuojamos Žemaitės al. – Šventosios g. sankryžos iki pėsčiųjų perėjos ženklinimo linijos sankryžoje Žemaitės al. – Basanavičiaus g. yra 211,60 m (b. l. 11, t. 1). Teismas daro išvadą, kad esant nurodytam atstumui nuo vienos sankryžos iš kurios pajudėjo motociklai, iki pėsčiųjų perėjos, kurią kirto J. B., jis tinkamai įvertino šį atstumą, kad saugiai pradėtų eiti per kelią ir esant būtinumui, važiuojančios transporto priemonės – šiuo atveju motociklai, jam nespėjus pereiti abiejų kelio juostų, jis būtų praleistas einantis per pėsčiųjų perėją. Kitų patikimų duomenų, išskyrus J. B. paaiškinimus apie tai, kada jis įžengė į kelią, ir kokiu greičiu ėjo, surinkta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad kaltinamasi pažeidė KET 51 p. reikalavimus, kai KET 37 p. numato vairuotojo pareigą, jog vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Teisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. B. buvo partrenktas kelyje, kuris paženklintas kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ bei ženklinimo linijomis ir šį kelią sudaro viena eismo juosta kiekviena kryptimi. Nustatytų faktinių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad P. G. privalėjo sulėtinti arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų įėjusį pėsčiąjį į bet kurią eismo juostą. Tai, kad P. G. nepamena visiškai įvykio aplinkybių, nerodo, kad jis prieš pėsčiųjų perėją neprivalėjo sulėtinti greičio arba sustoti. Remiantis liudytojų parodymais, kurie vairavo motociklus, nustatyta, kad P. G. nuo reguliuojamos sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tik didino motociklo važiavimo greitį, stabdymo žymių prieš pėsčiųjų perėją nėra. Nors ir darant prielaidą, kad J. B., jau būdamas kelio viduryje ir pamatęs artėjančius motociklus, pradėjo gretai judėti į kito kelią pusę (ar bėgti), neleidžia daryti išvados, kad P. G. neprivalėjo laikyti KET 37 p. ir 9 p. reikalavimų.

Iš specialisto išvados Nr. 11K-478 (11) matyti, kad ji buvo atliekama remiantis eismo įvykio vietos apžiūros duomenimis fiksuotais 2011-08-23 eismo įvykio vietos apžiūros protokole, 2011-08-23 plane autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede, 2011-10-17 plane autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede, iliustruotame 2011-08-23 eismo įvykio apžiūros protokolo priede, foto lentelėje esančiomis penkiomis juodai baltomis nuotraukomis, šių nuotraukų grafiniais failais, esančiais skaitmeninėje laikmenoje. Remiantis liudytojos J. K. parodymais teisiamojo posėdžio metu, teismas nustatė, kad 2011-08-23 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2011-08-23 eismo įvykio apžiūros protokolo priedas planas-schema, buvo surašyti ne protokoluose nurodytu laiku, o po liudytojų M. S., D. M. bei J. B. apklausų, t.y. po 2011-08-23, 23:20 val., šie protokolai surašyti ne eismo įvykio vietoje, bei specialistė J. K. surašė juos nematydama pati po autoavarijos kilusių padarinių, pėdsakų, o remiantis policijos pareigūnų paaiškinimais, kurių teisiamojo posėdžio metu nurodyti negalėjo. Taip pat foto lentelėje esančios penkios juodai baltos nuotraukos atliktos nedalyvaujant šį procesinį veiksmą surašiusiai specialistei, kuri rašydama duomenis į minėtus protokolus rėmėsi aplinkybėmis, kurių šaltinio teismas negali nustatyti, todėl tokių duomenų negalima patikrinti. Teismas turi svarų pagrindą abejoti šių tyrimo veiksmų patikimumu, nes byloje nustatyta, kad policijos pareigūnė atliko eismo įvykio vietos apžiūrą, matavo atstumus jau patraukus motociklą iš tos vietos, kurioje sustojo po susidūrimo su pėsčiuoju bei ne protokole nurodytu laiku. Atsižvelgiant į liudytojos policijos pareigūnės J. K. paaiškinimus, kad įvykio vieta buvo fotografuojama ne iš karto, įvykio vietos protokolas ir jame užfiksuoti duomenys vėliau, remiantis nenustatytų policijos pareigūnų žodiniais paaiškinimais, teismas nesiremia prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtomis nuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu priedu. Esant nustatytoms aplinkybėms minėtuose protokoluose užfiksuotų duomenų patikimais ir objektyviais teismas pripažinti neturi pagrindo, todėl jie atmestini ir nepripažintini įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Taip pat iš specialisto išvados Nr. 11K-478 (11) matyti, kad ji buvo atliekama remiantis ir liudytojų M. S., D. M., S. B., L. P., J. B., kuris buvo apklaustas liudytoju parodymais, bei J. B. įtariamojo apklausos metu duotais parodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie pilnai nepatvirtino ikiteisminio tyrime metu duotų paaiškinimų. Liudytojai nepatvirtino, kad J. B. per Žemaitės alėjos važiuojamąją dalį bėgo esančią pėsčiųjų perėją arba šalia pėsčiųjų perėjos. J. B. teisminio nagrinėjimo metu neigia bėgęs, nurodydamas, kad pirmąją kelio dalį perėjo ir ties kelio viduriu matydamas, kad gali nespėti jį pereiti, skubiu žingsniu įžengė į kitą kelio važiuojamąją dalį ir buvo partrenktas motociklo jau baigdamas jį pereiti netoli kelkraščio. Duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslią partrenkimo vietos padėtį, nėra. Atliekant techninę eismo įvykio kilimo aplinkybių analizę, specialistas V. Pačebutas vadovavosi aplinkybe, kad pėsčiasis J. B. bėgo per važiuojamąją dalį (pėsčiųjų perėja ar ne pėsčiųjų perėja), todėl kėlė realią grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį motociklo „Husqvarna H2“ judėjimui. Taigi, šiuo atveju svarbus pėsčiojo judėjimo per gatvę greitis. Tyrimo metu buvo analizuojamos situacijos ar P. G. būtų pavykę išvengti susidūrimo jei J. B. būtų bėgęs normaliu tempu ir jeigu P. G. motociklas būtų buvęs techniškai tvarkingas (veikęs priekinio rato stabdis), bei kita situacija – jeigu pėsčiasis J. B. per važiuojamąją dalį bėgo greitu tempu. Tačiau ši analizė neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad J. B. staiga išbėgo ir bėgo per visą važiuojamąją dalį, ar per jos dalį. Teismo nustatyta, kad J. B. įžengė į pirmą važiuojamąją kelio dalį ir ją perėjo, o tik norėdamas pereiti likusią važiuojamosios kelio dalies juostą ėjo sparčiu žingsniu. Teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinimo pasirinkta pozicija, kad J. B. staiga išbėgo į važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad specialisto išvada atlikta ikiteisminio duomenų pagrindu, kurie buvo surinkti pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimus ir teismas jų nelaiko įrodymais, todėl specialisto išvada, kad J. B. veiksmai, - bėgdamas per važiuojamąją dalį (pėsčiųjų perėja ar ne pėsčiųjų perėja) sudarė kliūtį motociklo „Husqvarna H2“ judėjimui laikytina nepagrįsta, todėl ja nesivadovaujam kaip J. B. kaltės įrodymas.

Teismas nesutinka su kaltinimo teiginiais, kad eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo veiksmų. Pažymėtina, kad KET (tiek galiojančios, tiek senesnių redakcijų) įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienam kitą, nekelti pavojaus. Dažnai įvykus eismo įvykiui galima manyti, kad nepakankamai atsargiai elgėsi keli tame eismo įvykyje dalyvavę asmenys, tačiau sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti nustatyta pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Byloje surinkti duomenys nepakankami išvadai apie tai, kad kaltinamasis J. B., būdamas pėsčiasis, padarė jam inkriminuotus KET reikalavimų pažeidimus, kurie būtų būtinoji eismo įvykio ir jo padarinių kilimo sąlyga. Net ir darant prielaidą, kad kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus, negalėtų būti daroma išvada, jog nukentėjusysis nepadarė jokių KET pažeidimų, sukėlusių byloje nustatytus padarinius. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ėjo per perėją ir eismo įvykis įvyko, kai kaltinamasis buvo nukentėjusiojo važiuojamosios dalies pusėje. Įvykio metu galiojusios KET redakcijos 51 punktas negali būti traktuojamas kaip tam tikrose situacijose atleidžiantis vairuotoją nuo KET nustatytų pareigų pėstiesiems. Nurodytas KET punktas vairuotojo naudai galėjo būti traktuojamas sprendžiant administracinės atsakomybės klausimus dėl pareigos praleisti pėsčiuosius nevykdymo situacijoje, kai joks eismo įvykis neįvyksta, o vairuotojas tik nesustoja prieš pėsčiųjų perėją ir teigia, jog pėsčiasis nebuvo įžengęs į jo važiuojamąją dalį (važiuojamosios dalies pusę), tačiau, jei pėsčiasis yra sužalojamas, paprastai neįmanoma įrodyti, kad šis neturėjo teisės eiti per perėją ir negalėjo tikėtis, kad bus vairuotojo praleistas. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu buvo geras matomumas, sausa kelio danga. Šios ir panašios aplinkybės leidžia teigti, kad vairuotojas turėjo galimybę matyti pėsčiąjį, įžengusį į priešingą kelio juostą, o esant blogam matomumui, ar vairuotojui blogai matant kelią dėl kitų priežasčių, vairuotojo atsakomybės nepašalina, o įpareigoja vairuotoją prieš pėsčiųjų perėją maksimaliai sulėtinti greitį ar visiškai sustoti. Šioje byloje nukentėjusiojo, liudytojų ir įtariamojo parodymais, foto lentelėse prie įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kelyje matomumas buvo ypač geras, priešais nukentėjusįjį kelyje nevažiavo nei viena transporto priemonė, taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų užstotas matomumas iš priešpriešinės kelio eismo juostos. KET nebuvo numatyta, kad vairuotojas turi praleisti pėsčiąjį tik tuo atveju, jei jis važiuojamąja dalimi yra nuėjęs tam tikrą atstumą, todėl kaltinimo argumentai apie tai, kad eismo įvykio kilimo priežastis gali keistis priklausomai nuo pėsčiojo pėsčiųjų perėja nueito atstumo, laikytini netinkamu KET aiškinimu. Specialisto skaičiavimai dėl techninių galimybių laiku sustoti motociklui judant tam tikru greičiu niekaip negali būti vertinami nukentėjusiojo naudai, nes vairuotojo pareiga yra visada prireikus sustoti prieš pėsčiųjų perėją, todėl prie perėjos turi būti artėjama ne maksimaliu leistinu toje vietoje (gatvėje), o saugiu greičiu. Jei vairuotojas dėl kokių nors priežasčių nemato, kas vyksta perėjoje, jis turi judėti itin lėtai arba prieš perėją visiškai sustoti net jei joje ir visai nėra pėsčiųjų, bet vairuotojas tuo nėra įsitikinęs. Pėsčiasis atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad pėsčiojo elgesys buvo itin netikėtas, visiškai neprognozuojamas, labai rizikingas ir pan. Nagrinėjamoje byloje toks nukentėjusiojo elgesys nenustatytas, todėl įtariamajam baudžiamoji atsakomybė taikyta nepagrįstai. Vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismas daro išvadas, kad: nenustatytas priežastinis ryšys tarp J. B. veikos ir P. G. atsiradusių pasekmių – sunkaus kūno sužalojimo.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys nepakankami išvadai apie tai, kad kaltinamasis J. B., būdamas pėsčiasis, padarė jam inkriminuotus KET reikalavimų pažeidimus, kurie būtų būtinoji eismo įvykio ir jo padarinių kilimo sąlyga, nenustačius tokių pažeidimų, asmens pripažinimas kaltu dėl sukeltų padarinių pagal BK 282 str. 1 d. negalimas, nes nėra vieno iš privalomų šio nusikaltimo požymių (objektyviųjų veikos požymių), todėl kaltinamasis J. B. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 282 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir išteisindamas kaltinamąjį tuo pagrindu, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 7898,28 Lt sumai (b. l. 82 - 82, 1 t.) paliktinas nenagrinėtinas, kadangi kaltinamasis J. B. išteisintinas, nepadaręs veikos, numatytos LR BK 282 str. 1 d. (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti J. B. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. B. pagal LR BK 282 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 7898,28 Lt sumai palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: motociklą HUSQVARNA H2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalmą grąžintus P. G., palikti P. G. žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.