- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- 1-647-1060/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23581-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- J. T.
- Kategorijos
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalies padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. T. policijos pareigūnui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pažadėjo duoti kyšį, t.y. jis 2018 m. gegužės 19 d., apie 23 val. 05 m., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, esančiame Prienuose, F. Martišiaus g. 1, apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai R. I. tiesiogiai pasiūlė mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės - 50 Eur kyšį, už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnį, dėl girto pasirodymo viešoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Tokie J. T. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalies požymius.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. T. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato. 2018 m. gegužės 19 d. atvyko į Prienų miesto šventę. Prieš šventės pradžią pas brolį svečiuose išgėrė alaus, dėl to apsvaigo. Po šventės, apie 23 val. ėjo pas brolį, pagal išvaizdą, eiseną buvo galima suprasti, kad yra neblaivus. Ties Laisvės aikšte jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad už girto pasirodymą viešoje vietoje bus pristatytas į policijos komisariatą surašyti administracinio nusižengimo protokolui. Kadangi jau tą dieną jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, pareigūnei pasakė, kad duos 30 eurų už tai, kad ji nerašytų administracinio nusižengimo protokolo. Pareigūnė paaiškino, kad kyšio siūlymas pareigūnui yra nusikalstama veika ir už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nežino kodėl nesureagavo į jos paaiškinimą, tačiau dar kartą pasiūlė pareigūnei 50 eurų, sakydamas "va duosiu 50 eurų, nerašyk protokolo". Pinigų tuo metu neturėjo, bet galvojo, jog nueis pas brolį pasiskolins ir atneš pareigūnei. Jei būtų turėjęs, būtų iš karto davęs pareigūnei pinigus, kad tik nerašytų protokolo. Padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad jam būtų paskirta bauda, ją susimokės (b.l. 41, 45-46).
Be kaltinamojo J. T. prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:
apklausta liudytoja R. I. parodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. dirbo kartu su Alytaus AVPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. V.. Apie 23 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu, prie Laisvės aikštės, Vytauto gatvėje pastebėjo asmenį, kuris ėjo šlitinėdamas gatve, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Asmenį pristatė į Prienų rajono policijos komisariatą, kur nustatė, kad asmuo yra J. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pradėjus rašyti administracinio nusižengimo protokolą, J. T. prašė, kad jį paleistų, kad nerašytų protokolo. Paskui pasakė: "atnešiu 30 eurų ir brendžio bonką", paklausus už ką, atsakė, kad nerašytų jam protokolo. Ji atsakė, kad dirba savo darbą, tuomet J. T. pasakė: "duosiu 50 eurų, nerašyk protokolo". Kadangi J. T. siūlė kyšį, todėl informavo Alytaus AVPK budėtoją (b.l. 13-14);
2018 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Alytaus apskrities VPK Prienų PK, esanti Martišiaus 1, Prienuose (b.l.8, 9-10);
2018 m. gegužės 20 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjo V. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 23 val. 05 min. Alytaus AVPK Prienų r. PK patalpose, esančiose F.Martišiaus g. 1, Prienai, J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, Alytaus AVPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai R. I. tiesiogiai pasiūlė duoti 50 eurų dydžio kyšį už tai, kad nebūtų surašomas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 4).
Blaivumo teste nurodyta, kad 2018 m. gegužės 19 d., 23 val. 00 min. J. T. nustatytas 2,01 promilių girtumas (b.l. 7).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos, kasacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad J. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, t.y. siūlė mažesnį nei 1 MGL kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y., kad jo atžvilgiu nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad J. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimis ir jų dydžiu (b.l. 53-55, 57).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčiniai baudžiamasis nusižengimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. T. – kaltinamasis neteistas (b.l. 30-31), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 19-28), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 34), dirba (b.l. 18). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 18 MGL piniginę baudą .
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. T. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti J. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 19 d. 23.30 val. iki 2018 m. gegužės 20 d. 9.07 val., (b.l. 47-48, 49), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL.
Kaltinamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 50-51) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 18 MGL (900,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. T. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 12 MGL (600,00 Eur) dydžio baudą.
Į paskiros bausmės laiką įskaityti J. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100,00 Eur).
J.T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam J. T. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam J. T. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.