Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1368-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-19
Bylos Nr.
A5.-1368-718/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01098-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
M. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1368-718/2018Proceso Nr. 4-06-3-01098-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10.
Registro objekto Nr. ROIK:18091371528(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. S.,Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), einantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-09-10 M. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018-08-27, nuo 8.00 val. iki 11.25 val., renovuojamame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti J. V., gim. (duomenys neskelbtini), darbininko pareigose, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Dirbdamas statybos objekte bendrovės priklausiančiais įrankiais – perforatoriumi, J. V. platino durų angakraščius. J. V. dėl darbų atlikimo tarėsi su bendrovės direktoriui M. S., kuris nurodė darbo vietos adresą, įleido į patalpas, nurodė kokius darbus reikės dirbti, darbus vykdė pirmą dieną. Darbui buvo parūpintas darbo įrankiais. Dėl darbo užmokesčio su direktoriumi nebuvo sutaręs. Tokiu būdu M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. į teismo posėdį atvyko, kaltę pripažino. Paaiškino, kad eina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Su J. V. penktadienį susitarė, kad šis darbus pradės pirmadienį, darbus vykdys pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Tačiau J. V. 2018-08-27 darbus pradėjo nesutvarkęs dokumentų, o jis, M. S., dėl didelio darbo krūvio dokumentų nepatikrino. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta ANK 95 straipsnio 2 dalyje, leisti paskirtą baudą mokėti dalimis. Nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki, gauna 700 Eur darbo užmokestį.

Institucijos, surašiusios protokolą, Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas R. G. prašo skirti M. S. administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 2 daleis sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. S. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 3), jo paties prisipažinimu, operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2) FR1043-3943 (b.l. 4-5), 2018-08-27 faktų fiksavimo pažyma Nr. (10.2)- FR 1050-1375 (b.l. 6-7), J. V. paaiškinimu (b.l. 12) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 2 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Teismas sutinka, kad J. V. realiai dirbo M. S. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o jo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.

Taigi, byloje neginčytinai nustačius, jog M. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad su J. V. būtų sudaryta darbo sutartis, ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, todėl jo veika pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį (nusižengimas padarytas pakartotinai) kvalifikuota teisingai.

M. S. skirtina ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir M. S. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Byloje M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažįsta padaręs nusižengimą, gailisi.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nusižengimus daro ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą, kas yra šį nusižengimą kvalifikuojantis požymis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. S. skiriant ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Atsižvelgdamas į skiriamos nuobaudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, M. S. prašymas tenkintinas, jam paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas dvejų metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 5000 eurų (penkių tūkstančių eurų) baudą.

M. S. paskirtos 5000 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų).

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18091371528 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė