Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-05 · Administracinė byla Nr. I-5409-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
I-5409-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04982-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5409-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-04982-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas skundo reikalavimus prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu teismas laikys, kad šis terminas praleistas; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014-10-30 sprendimą Nr. (6.5) I-8754; 3) įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti skundą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo (b. l. 1–4, 25)

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatomis, nuo 2010 m. sausio mėnesio jam buvo mokama sumažinta senatvės pensija dėl to, jog pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamų pajamų. Tik po 2012-02-06 Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo suprato, kad jo teisės pažeistos, todėl turėjo teisėtą lūkestį, jog pensijos nepriemoka bus išmokėta. Nurodo, kad dėl pensijos perskaičiavimo nebuvo priimtas ir įteiktas joks sprendimas, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2010 m. sausio mėnesio, o nuo Konstitucinis Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo.

Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus.

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo valdyba teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė bylos dalį, kurioje prašoma atnaujinti skundo pateikimo terminą, nutraukti, likusioje dalyje skundą atmesti (b. l. 43–46). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama teisėtai bei pagrįstai, vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Pagal iki 2013-01-01 galiojusio Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d., teritorinių skyrių sprendimai per 3 metus galėjo būti skundžiami Fondo valdybai. Pareiškėjas dėl pensijos nepriemokos su skundu į Fondo valdybos skyrių kreipėsi 2014-08-26, o jo skundas nagrinėjimui buvo persiųstas Fondo valdybai. Pažymi, kad pareiškėjui pirma sumažinta pensija buvo neišmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl vadovaujantis teismine praktika pareiškėjas yra praleidęs skundo pateikimo terminą. Fondo valdyba pareiškėjui išaiškino, kad gali būti teikiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą bei pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą terminui atnaujinti. Pareiškėjas Fondo valdybai jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog skundo padavimo terminas yra praleistas dėl objektyvių aplinkybių, nepateikė, todėl 2014-10-30 sprendimu jo skundą atsisakyta nagrinėti.

Atsakovė taip pat nurodė, kad sprendimą dėl termino atnaujinimo gali priimti Fondo valdyba, o ne teismas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad S. S. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo apskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 6–7).

S. S. 2014-08-26 kreipėsi į Fondo valdybos teritorinį skyrių su prašymu išmokėti 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką, tačiau Fondo valdybos 2014-10-07 raštu jam išaiškinta, kad praleistas skundo pateikimo terminas (b. l. 5, 8). Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad pareiškėjas iki 2014-11-06 gali pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog terminas skundui pateikti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas 2014-10-20 pateikė Fondo valdybai patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 11–12). Pagrįsdamas savo prašymą paaiškino, kad jokio sprendimo, kuriuo būtų pagrįstas pensijos mažinimas nėra gavęs, o per masines informavimo priemones šalies vadovai žadėjo, jog pensijos nepriemokos artimiausiu metu bus išmokėtos.

Fondo valdybos 2014-10-30 sprendimu Nr (6.5)-I-8754 pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą buvo atmestas, taip pat atsisakyta nagrinėti skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo (b. l. 13–15).

Byloje spręstinas ginčas dėl S. S. skundo reikalavimų panaikinti Fondo valdybos 2014-10-30 sprendimą, atnaujinti terminą skundui paduoti bei įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti jo pateiktą skundą pagrįstumo bei teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Sprendžiant S. S. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Fondo valdybos 204-10-30 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Teisminėje praktikoje, aiškinant Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatas, ne kartą konstatuota, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri realizuojama ginčo klausimu teikiant skundą Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir kt.).

Pagal Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01, 45 str. 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 p., jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. perskaičiuota pirma pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., o skundas dėl pensijos nepriemokos Fondo valdybos skyriui pateiktas 2014-08-26, t. y. gerokai (daugiau kaip pusantrų metų) praleidus Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01, 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų apskundimo terminą.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarka aiškiai reglamentuojama aptartų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti. Todėl termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis adm. b. Nr. A143-816/2014 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad nors pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, nėra pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013).

Kaip minėta, Fondo valdybos 2014-10-20 raštu pareiškėjui buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus, pagrindžiančius termino skundui paduoti praleidimo priežastis (b. l. 8–10). Tačiau Fondo valdybai pateiktame patikslintame skunde (b. l. 11–12) pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog skundo pateikimo terminas yra praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nepripažintinos svarbiomis. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21, o prašymas dėl pensijos nepriemokos Fondo valdybos skyriui buvo pateiktas 2014-08-26, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Taigi, pareiškėjas net ir po Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo nepateisinamai ilgai delsė kreiptis ginčo klausimais į Fondo valdybą, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl pripažintina, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio varianto.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Fondo valdyba 2014-10-30 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimai, kuriais prašoma atnaujinti skundo pateikimo terminą ir įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą yra išvestiniai reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2014-10-30 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Fondo valdyba minėtu sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė pagrįstai bei teisėtai, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė