Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Byla Nr. ATP-665-361/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
ATP-665-361/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-665-361/2014Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00912-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. T. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis 2014-07-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. T. už tai kad jis 2014-07-14, apie 10 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė šalia stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 6, 9, 28, 133, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-08-01 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., J. T. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrė 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

Šalies argumentai

J. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-01 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties, kadangi jis, užkliudęs kitą automobilį, iš įvykio vietos nepasišalino. Nurodo, jog po šio eismo įvykio jis ieškojo nukentėjusiojo A. Č. ir rado jį grįžusį namo po darbo. Tuomet jie abu kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kad paaiškintų susidariusią situaciją, kadangi nukentėjusysis 10 minučių iki jo, J. T. atėjimo, buvo paskambinęs į policiją ir pranešęs apie eismo įvykį. Nurodo, jog nuo 2014-07-14 10 val. ryto iki pat 20 val. vakaro jis ieškojo automobilio savininko A. Č. ir dėl to nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, o šią aplinkybę gali patvirtinti jo kaimynai, su kuriais jis įvykio dieną bendravo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK l. e. viršininko pareigas nesutinka su J. T. apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-01 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, Šilutės rajono apylinkės teismas padarė teisingas išvadas dėl J. T. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja.

J. T. tvirtinimu, jis nepasitraukė iš įvykio vietos, o visą dieną ieškojo apgadinto automobilio savininko. Tačiau tokia J. T. apeliaciniame skunde pateikiama versija apeliacinės instancijos teismas netiki, kadangi, jos nepatvirtina jokie administracinėje byloje esantys įrodymai. Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, jog iš karto po eismo įvykio J. T. galimai ieškojo apgadinto automobilio savininko, paklausė kieme žaidusių vaikų, ar jie žino, kieno tai automobilis. Apeliantas teismui pateikė ir liudytojų L. Š. bei B. R. rašytinius parodymus, iš kurių matyti, jog J. T. ir jų teiravosi, kieno automobilis čia galėtų būti. Tačiau, visi šie anksčiau nurodyti duomenys nepatvirtina fakto, jog J. T. visą dieną, t. y. nuo 10 val. ryto, kai padarė šį eismo įvykį, iki pat 20 val., kai atvyko pas nukentėjusįjį A. Č., jo ieškojo ir tokiu būdu nepasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, jog iš byloje esančio A. Č. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis, apie 17.40 val. pastebėjęs savo automobilio apgadinimus ir sužinojęs, jog juos galimai padarė J. T., buvo nuėjęs pas jį į namus, tačiau jam durų niekas neatidarė (b. l. 7). Iš paties J. T. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis po eismo įvykio labai skubėjo, todėl nesusiradęs apgadintos transporto priemonės savininko iš namo kiemo, t. y. įvykio vietos, išvyko ir tikėjosi, kad sugrįžęs vakare namo susiras automobilio savininką ir susitars su juo dėl padarytos žalos atlyginimo. Minėtame rašytiniame paaiškinime J. T. nurodė, jog policijai apie eismo įvykį nepranešė, nes tikėjosi susitarti su automobilio savininku, kadangi padaryti automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimai nežymūs (b. l. 8). Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulės tarnybinio pranešimo matyti, jog nukentėjusysis A. Č. į policiją dėl apgadinto automobilio kreipėsi apie 18.47 val., pareigūnams nuvykus į įvykio vietą jis paaiškino visas jam žinomas įvykio aplinkybes ir tik apie 20 val. į policijos komisariatą atvyko A. Č. kartu su J. T., kuris paaiškino, jog po įvykio bandė ieškoti apgadinto automobilio savininko, jo nerado, todėl nusprendė, jog tai padarys grįžęs į namus vakare (b. l. 16). Teismo posėdžio metu J. T. patvirtino, jog iškart po eismo įvykio kieme vaikų ir moterų klausė, kieno čia automobilis, tačiau niekas nežinojo. Priešingai nei buvo parodęs policijos pareigūnams, teisme parodė, kad po įvykio nuėjo namo ir laukė, kol grįš automobilio savininkas, o vakare, apie 20.30 val. jis pats susirado A. Č. ir nuvyko į policiją (b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismo manymu, visi anksčiau paminėti duomenys rodo, jog J. T. iškart po įvykio kieme buvusių vaikų ir kaimynių klausė, kieno yra automobilis, kurį jis kliudė, tačiau kažkur skubėjo, todėl iš įvykio vietos pasišalino, nesusiradęs nei apgadinto automobilio savininko nei kitaip jo neįspėjęs (pvz. palikdamas prie apgadintos transporto priemonės raštelį su savo mobiliojo ryšio telefono numeriu), nei pranešdamas apie įvykį policijai. Pažymėtina, jog J. T. savo kaltę dėl automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo nuo pat pradžių pripažino, todėl suvokė ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kol atsiras apgadinto automobilio savininkas arba pranešti apie įvykį policijai, tačiau to nepadarė, todėl iš įvykio vietos sąmoningai ir tyčia pasišalino.

ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra šiurkštus, už jį ATPK numato itin griežtas nuobaudas (baudą nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų). Pažymėtina, jog Šilutės rajono apylinkės teismas, įvertindamas byloje nustatytas objektyvias ir subjektyvias pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad J. T. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra baustas administracine tvarka, yra senatvės pensininkas ir į tai, kad A. Č. priklausantis automobilis buvo apgadintas nežymiai, taikė ATPK 30¹ str. ir paskyrė J. T. minimalią ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą – 100 Lt baudą bei švelnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobaudą – 1500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. T. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių apylinkės teismo motyvuotų išvadų, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys