Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, teisiamajame posėdyje savo kaltės kategoriškai nebeneigė, parodė, kad iš jo įmonė buvo užsakiusi majonezą ir su juo neatsiskaitė, vis žadėjo atsiskaityti, todėl ir jis tempė laiką A. L. atžvilgiu. Majonezą užsakė įmonė „P.“, tikslaus pavadinimo nepamena, ši įmonė iš jo nupirko ir neatsiskaitė, įmonę atstovavo S. Majonezą jis turėjo, buvo sudaręs sutartį su nukentėjusiuoju A. L., iš jo pirko 200 kibirų, gal 190 kibirų, tikslaus skaičiaus nepamena. Jis nusipirko iš A. L. ir pardavė kitai įmonei. Su A. L. pasirašė sutartį, ruošėsi perparduoti majonezą ir taip žadėjo užsidirbti pinigų. Kas atvežė majonezą, nematė, priėmė V. A., kuris kebabinėje dirbo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Turėjo šalia kebabinės savo patalpas, o A. turėjo raktus. Sąskaitos už majonezą buvo, ant jų jis nepasirašinėjo, pasirašė V. A. Per du kartus pirko, pirmą kartą atvežė 40 kibirų, V. A. sudėjo juos į minėtas patalpas, 40 kibirų realizavo įmonei „P.“. Nepamena, kiek 1 kibiras kainavo, gal 12-16 eurų, tiksliai nepamena. Pardavė majonezą už 16 eurų plius PVM. Nelabai ką uždirbo, pinigų negavo. Kas pasiėmė konkrečiai majonezą, nežino, buvo išvykęs, V. atrakino patalpas ir iš patalpų jį pasiėmė. S. buvo prašęs išrašyti sąskaitą po 10-12 eurų dėl mokesčių. Jie taip sutarė, kad vėliau atiduos pinigus už majonezą, kai jį realizuos. Sąskaitoje buvo nurodyta 1200 eurų suma. S. jam nesumokėjo jokių pinigų, jis turėjo tą majonezą realizuoti. Sąskaitoje gal ir buvo kibiras majonezo po 8 eurus, nepamena tiksliai. Iš viso S. pardavė atrodo 140-150 majonezo kibirų, gal 130 kibirų, pardavime pats nedalyvavo. Kai grįžo iš Norvegijos majonezo jau nebuvo. S. nesumokėjo jam pinigų, sakė, kad jis A. mokėjo, bet A. jokių pinigų jam neperdavė. Pardavė visą majonezą, S. realiai nematė. Pasirašė, kad 1040 eurų gavo, sakė pasirašyk, kai realizuos atiduos pinigus, pasitikėjo. V. A. sakė, kad jam jokių pinigų neperdavė. S. paprašė A., kad jis pasirašytų ant dokumentų, o A. paprašė jo, pasirašė, kad pardavė 190 kibirų majonezo. Pasirašė, kad gavo 1040 eurų, bet tų pinigų negavo. Visus kibirus majonezo pardavė S., kodėl dokumentuose ne visi surašyti nežino. Su A. L. jis neatsiskaitė. Pripažįsta, kad pirko majonezą iš A. L. ir su juo neatsiskaitė. Su juo pačiu neatsiskaitė ir jis neturėjo lėšų atsiskaityti, papildomų lėšų taip pat neturėjo, kad galėtų atsiskaityti su A. L.. Majonezas buvo „D.“, ar „V.“, tiksliai nepamena. Nenorėjo apgauti A. L., gavosi, kaip gavosi, kai pirko norėjo ir žadėjo su juo atsiskaityti. Jam V. A. pasiūlė, pasakė, kad galima nupirkti pigiau majonezą ir parduoti brangiau, sakė, kad S. nupirks. Iš pradžių buvo kalbama apie aliejų, paskui tik apie majonezą. Jį patį apgavo. Su S. pirmą kartą susitiko policijoje. Kai pardavinėjo majonezą, jie tik vienas kitam skambinosi. Dėl atsiskaitymo, tai S. sakė, kad A. atidavė pinigus, bet A. sakė, kad nepadavė jam S. pinigų. V. turėjo bendrauti su S. dėl majonezo priėmimo ir perdavimo. Adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, dirbo su rūkytais gaminiais, prekiavo maisto produktais. Jis išvažiavo į Norvegiją ir A. viską sutvarkydavo. A. L. jam skambino gal 5-7 kartus, jis išsisukinėdavo, po to prasidėjo tyrimas. Jis pasitikėjo S., pasirašė, sakė grynais paduos pinigus, o tokių dokumentų reikėjo S. Jam pasiūlė V. A. tą majonezą parduoti, nežino, kodėl jam pasiūlė, jis sutiko. Prieš tai nebuvo pardavinėjęs majonezo. Jis pasiskambino į „V.“ ir jam davė A. L. numerį. Galvojo, kad su „V.“ jis susitarė, o ne su A. L. įmone. Sutartį pasirašė Šiauliuose, prie Nuklono, mašinoje. Dalį žalos A. L. jau atlygino, įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį. Nurodė, kad turėjęs ne vieną galvos traumą, buvo trūkęs kaukolės pamatas, iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius, gerai neprigirdi, neatpažįsta žmonių, sutriko atmintis, gali būti, kad jis daug ko ir nebeprisimena. Praeityje teistas, prašo skirti baudą, turės galimybę ją sumokėti. Turi įmonę, tik dabar darbai apstoję, dar dirba vadybininku. Turi žmoną, neįgalų sūnų ir podukrą, žmona nedirba, vienas išlaiko šeimą. Per mėnesį jis uždirba 500 - 700 Eur. Vadybininku dirba įmonėje, kuri užsiima laiptų gamyba, turėklų gamyba. Jo įmonė užsiima židiniais, kaminais, apdailos darbais. Dabar trys asmenys dirba pas jį įmonėje, praktiškai dabar tik kaminus valo, nėra užsakymų. Pagal paskutinį teismo baudžiamąjį įsakymą baudos nėra sumokėjęs. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, dalį turtinės žalos jau atlygino, įsipareigoja atlyginti ir likusią dalį, taip pat sutinka su pareikšta neturtine žala, tik prašo leisti sumokėti dalimis, nes neturės lėšų visko iš karto sumokėti, turi kitų įsipareigojimų. Vasarą bus lengviau, prasidės darbai, atsiras daugiau užsakymų, turi pasiūlymą išvykti padirbėti Vokietijoje.

Nukentėjusysis A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-01-19 paskambino jam M., kuris pasakė, kad nori pirkti iš jo majonezą. Norėjo pirkti „V.“ majonezą, o jis prekiauja UAB (duomenys neskelbtini) produkcija. Pasakė, kad reikia pasirašyti sutartį, susitiko prie jo namų, atskiro ofiso neturi, prie laiptinės pasirašė sutartį. Sutartis tokia, kad jis tiekėjas, M. asmenybę patvirtinančių dokumentų nematė. Ant sutarties buvo uždėtas antspaudas, pradžioje užsakė 40 vienetų majonezo po 10 kilogramų kibirų, majonezas 50 procentų, užsakė „V.“ majonezo. Aptarė sąlygas dėl pristatymo, paklausė, kur pristatyti, M. pasakė, kad pristatyti reikia į (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Sutartyje buvo sutarta, kad atsiskaityti už majonezą turi per 30 dienų, jis sutiko, o jis tai ir pasiūlė. Pasakė, kad reikia pasirašyti iki antradienio sutartį, o prekės buvo atvežtos ketvirtadienį, atveža logistinė įmonė, UAB (duomenys neskelbtini), jis nurodė, kur vežti. Klientas, kuris priima prekes, pasirašo ant krovinio važtaraščio. Paskambino M. prieš 8 valandą, jis pasakė, kad prekes prisiims, atrakins parduotuvę. Nematė, kas prekes priėmė, pirmas vežimas pasirašytas M. Sutartyje atrodė tas pats raštas. Sąskaita faktūra buvo pasirašyta pas jį, tada pasiskambino M. ir pasakė, kad reikia pasirašyti jam ant sąskaitos. Pasakė jam nuvažiuoti į parduotuvę, į (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ten bus jo darbuotoja. Jam nuvažiavus, ji pasirašė jam ant sąskaitos. Po kelių dienų buvo pakartotinas užsakymas, 150 kibirų to paties majonezo. Majonezo kibiro kaina buvo po 12,52 eurų plius PVM, iš viso apie 15 eurų už kibirą. Telefonu užsakė majonezą pats M. Pasirodė keista, kad kai prekę išsikrauna sandėlyje, tada jau M. nebegali susitikti. Antrą kartą ant krovinio važtaraščio pasirašė kebabinės darbuotojas, jo vardo nežino. Pirmą sąskaitą faktūrą pasirašė moteris, jis jai padavė sąskaitą, nes M. jam taip nurodė. M. jam paskambino ir pasakė, kur iškrauti majonezą, antrą kartą ant važtaraščio pasirašė ne M., aiškino, kad jis Norvegijoje, ir po to, kiek kartų skambino, jis buvo vis Norvegijoje. Pasirašant sutartį, M. slėpė veidą, kilo įtarimai. Tada nuvažiavo nurodytu adresu M. įmonės UAB (duomenys neskelbtini), ten nieko nėra, jokios statybos įmonės nėra. Ieškojo M., bet parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje pastoviai buvo uždaryta. M. sakydavo, kad yra Norvegijoje, paskui nekėlė ragelio. Ėmėsi veiksmų surasti M. dar iki to laiko, kol praėjo 30 dienų. Kebabinėje išsiaiškino, kad vaikinas priėmė prekes, jis sakė, kad jis priėmė prekes ir jis pasirašė. „V.“ direktorius pasakė, kam buvo parduotas majonezas, paskambino „P.“ direktoriui. S. nepažįsta, paklausė jo, ar pirko iš M. majonezą, jie tai patvirtino, kad pirko. Paprašė atsiųsti sąskaitą ir jie jam jos neatsiuntė. Telefonu patvirtino, kad mažesne kaina pirko ir pasakė, kad su M. atsiskaitė grynais, sakė, kad pirko iš jo 100 kibirų. Ir dar sužinojo, kad buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Tos įmonės direktoriui neprisiskambino. Kiek jiems parduota buvo nežino. Po to jis kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą dėl sukčiavimo, prašo priteisti likusią dalį žalos. Neturtinės žalos prašo 1000 eurų, ji nėra didelė, nes metai laiko nėra atsiskaitoma. Jis taip pat per 30 dienų turi atsiskaityti su savo tiekėjais, 3000 eurų turėjo atsiskaityti, kad nesugadinti savo reputacijos, turėjo pats skolintis pinigų. Turėjo nervinės įtampos, turi ją ir dabar dalyvaudamas teisme, nes jam tai nutinka ne kas dieną, gėrė vaistus nuo širdies, pas gydytojus lankėsi. Patyrė išgyvenimų, nepatogumų dėl reputacijos. Pats vėlavo atsiskaityti su „V.“, dukra studentė, Kaune mokosi. 150 eurų sumokėjo advokatui S. dėl dokumentų parengimo, advokatas ruošė dokumentus 3 kartus. Jį tyčia apgavo ir tai suplanuota buvo iš anksto, ikiteisminio tyrimo metu per akistatą M. iš viso neigė, kad paėmė iš jo majonezą. Majonezą M. pardavė normalia rinkos kaina, jam 8 centais pigiau pardavė nei kietiems klientams, sakė, kad kaina priklausys nuo kiekio. Su advokatu S. nebuvo sutarties pasirašęs, neprašė jo atstovauti teisme, tik surašyti dokumentus. Jo įmonė individuali, neturtinę žalą patyrė, kaip fizinis asmuo.

Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo kebabinėje praėjusių metų žiemą, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pardavėja-kepėja. Šalia buvo įmonė, jie tai dirbdavo, tai nedirbdavo, ten pieno gaminius ir mėsos gaminius prekiavo, rūkyti gaminiai buvo. Kartais, kai jų nebūdavo, jiems palikdavo jų produktus. Dirbo savo darbą, pas juos nepaliko to majonezo. Iš matymo M. žino, jis ten būdavo, bet ne visada. Kartais jo pardavėja ateidavo pas ją kavos atsigerti, ji K., ji ten dirbo. Kiek pamena, kad „fūra“ atvažiavo ir kažką atvežė, ar ten konkrečiai majonezas buvo, nežino. Tvirtina teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, jie teisingi ir teismas jais gali remtis (tomas I, b. l. 96), K. J. dirbo pas M., ar ji atleista buvo, ar pati išėjo, nežino. Kebabinė prikauso UAB „T.“, jie majonezą įsigyja iš „A.“, nukentėjusiojo matyti jai neteko, jo nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. davė parodymus, kad ji dirba UAB „T.", adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Šalia užkandinės, kurioje dirba yra mėsos parduotuvė, kurią kaip ji žino yra atsidaręs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. M. Jis tik atsidaręs tą parduotuvę, atėjo susipažinti ir pasisakyti, kas toks yra. Nuo 2016 metų sausio mėnesio, minėta parduotuvė dirbdavo retai, tikslaus darbo grafiko nebuvo. Kiek atsimena 2016 metų sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai kada neatsimena, buvo atvažiavusi kažkokia įmonė ir atvežė Ž. M. majonezo kibirais. Kas priėmė tą majonezą ji nežino, nes nematė. Ji nematė kokio gamintojo ten buvo majonezas. Tikrai nieko nežino apie tai kas atvežė ir kas pasirašė ar kas priėmė majonezą. Toje parduotuvėje dažnai būdavo Ž. M. žmona L. M. ir įdukra M. K.. Ar iš jų kažkas pasirašydavo ant sąskaitų faktūrų, už Ž. M., ji nežino. Mažai bendravo su Ž. M. ir jo darbuotojais. Ž. M. yra neaukšto ūgio, šviesių plaukų, praplikę smilkiniai, vidutinio kūno sudėjimo (tomas I, b. l. 96).

Liudytojas T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirko iš UAB „P.“, iš A., majonezą, kiek tiksliai pirko, negali pasakyti, nes seniai buvo, bet buvo sąskaitos ir jos pateiktos. Tvirtina teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, jie teisingi ir teismas jais gali remtis (tomas I, b. l. 82), pirko majonezą su sąskaitomis, jam pasiūlė pigesnę kainą ir jis nusipirko. Kokia kaina tiksliai buvo, nepamena. Gavosi pigiau virš 1-2 eurų nuo kibiro, per kiekį susitaupo. Papildyti nieko neturi, nei vieno nėra sutikęs, pirmą kartą kaltinamąjį ir nukentėjusįjį mato. Su UAB „P.“ direktoriumi bendravo anksčiau, kas susiję su darbu, dabar ne. Anksčiau majonezo nebuvo pirkęs iš UAB „P.“, o tada paskambino, sakė, kad turi majonezo ir jis nupirko, iš jo pirko tik tą vieną sykį. Įprastai pirkdavo kitą majonezą, kaip nurodyta sąskaitoje, tiek ir mokėjo, atsiskaitė grynais. UAB „P.“ prekiauja, perpardavinėja šaldytą produkciją, pirko ir kitą produkciją. Jis (direktorius) yra sakęs, kad tiekia produkciją (duomenys neskelbtini) gatvėje. Čia reikia jo klausti, kur kiti majonezo kibirai dingo. Kiek žino, gamyba neužsiima UAB „P.“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. davė parodymus, kad jis dirba UAB "T." vadybininku. Ši įmonė turi vieną maisto prekių parduotuvę ir keletą greito maisto užkandinių. 2016 metų sausio paskutinėmis dienomis, tiksliai laiko neatsimena, jam paskambino UAB "P." direktorius A. S., ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) majonezo. Jis pasakė, kad jam pradžiai reiks apie 15 kibirų, kibire po 10 kg. Pirmą kartą majonezą jam pristatė 2016-02-03, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Per savaitę sunaudojus šitą kiekį, jis iš UAB "P." vėl užsisakė majonezo. Iš viso užsakė 71 kibirą po 10 kg. Atsiskaitydavo iš karto grynaisiais, pasirašant pinigų priėmimo kvitus ir PVM sąskaitas faktūras. Jis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus nepažįsta, nėra su juo bendravęs ir nėra nieko pirkęs iš minėtos įmonės (tomas I tomas, b. l. 82).

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos nepamena, pasiūlė A. palankia kaina majonezo. Jis A. vežė prekes. Turi įmonę UAB „P.“, didmenine ir mažmenine prekyba užsiima šaldytais produktais, įmonės buveinė adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Kaina buvo palanki, 8 eurai už 10 kilogramų kibirą majonezo. Rinkos kaina kokia buvo nežino, bet virš 10 eurų, tiksliai nežino. Paprašė 130 kibirų majonezo, jo pavadinimo nepamena. Už kelių dienų atvežė. Majonezas buvo atvežtas, kur dirba A., adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. A. jam paskambino ir pasakė, kad jau yra majonezas. Už kelių valandų atvežė M. pinigus. Buvo M. ir padavė kasos pajamų orderį ir sąskaitą faktūrą. M. pinigus padavė grynais, 1040 eurų jam padavė. Gavo sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį. Jis pasirašė, A. pinigų perdavime nedalyvavo. Jis pasirašė, o M. jau buvo pasirašęs ant sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito. Majonezą pardavė įmonei (duomenys neskelbtini) ir kitoms įmonėms. Pardavė brangiau, kiek uždirbo tiksliai pasakyti negali. Pinigus už majonezą perdavė M. A. kebabinės viduje, prie staliuko. Užsisakydamas majonezą nepažinojo M., telefonu nebendravo, viskas vyko per A. Ant jų sąskaitos buvo parašyta majonezas, jo pavadinimas neįvardintas. M. vienintelį kartą ir matė, kai perdavė pinigus. A. iki to įvykio pažinojo gal 1-2 metus. Kitų produktų A. nesiūlė. Kokios datos buvo sąskaita, nepamena. Kasos pajamų orderis tos pačios dienos, turėjo viskas būti tą pačią dieną. Pinigus už majonezą perdavė M.

Liudytojas V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, „N.“ turi kebabinę, priklauso jam, yra savininkas UAB „T.“. Žino tik tiek, kad atvežė tiekėjai majonezą. Kebabinėje susipažino su M., jis kartais ten ateidavo, ar jo patalpos būdavo šalia, nežino. Nebendravo versliškai. Majonezą atvežė į tą patalpą, kuri yra šalia kebabinės, buvo žiema, šalta, tikslios datos nežino. Majonezą sunešė į patalpą, kam tos patalpos priklauso nežino. Tiekėjas iškrovė majonezą, o „P.“ darbuotojai jį išsivežė. „P.“ anksčiau jam 2 metus vežė prekes, buvo jo tiekėjai, direktorius A., dabar jam prekių nebeveža. S. su M. kebabinėje nebuvo susitikę, nebent jis to nematė. Sakė jam M., kad yra majonezo ir jis pasiūlė „P.“. Dėl kainos nieko nesakė. Kai S. atvežė jam produkciją, tada jis jam pasiūlė to majonezo. S. sakė, kad pagalvos. Po pasiūlymo kiek buvo praėję laiko, kai atvežė majonezą nepasakys. Žino, kad atvežė sąskaitą, o jis ją perdavė ir viskas. M. ir S., ar jie bendravo nežino. Nepamena, ar sakė, kad po 8 eurus majonezas. M. dėl kainos nieko nesakė. S. sakė, kad pagalvos, paskui pasakė, kad ims, bet jiems reikalinga sąskaita. Išrašė sąskaitą ir atvežė mergina, bet negali pasakyti, ar dėl to majonezo buvo sąskaita, nes į ją nežiūrėjo. Kokios kainos buvo surašytos nematė. Po to „P.“ atvažiavo ir išsivežė sąskaitą. Jis ne visada dirba kebabinėje, yra dar ir V., M. ateidavo pavalgyti, jis galėjo ateiti ir kai jo kebabinėje nebuvo. Sąskaitą atvežė mergina ir paprašė ją perduoti „P.“, nežiūrėjo ir nežino, ar ji buvo susijusi su majonezu. Pats S. pasiėmė sąskaitą. Koks sąskaitos turinys, data, kas pasirašė, negali pasakyti, ji buvo įmautėje. Nežino, kas per sąskaita ir už ką. Ž. jis pasakė, kad reikės majonezo, kaip tai padarė nepamena. M. sakė apsvarstys ir viskas, kai pasakė, kad ims majonezo. Gal ir sakė, kokį kiekį ims, bet ilgas laiko tarpas praėjo, negali pasakyti tiksliai, nepamena. Gal ir galėjo sakyti kainą „P.“ majonezo, bet to dabar nepamena.

2016-09-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. L. pateikė PVM sąskaitas - faktūras serija (duomenys neskelbtini) ir serija (duomenys neskelbtini), 2016-01-19 sutartį, kuriuose nurodyta, jog pagal susitarimą Ž. M. priėmė (A. L. išdavė) iš viso 190 vnt (po 10 kg.) (duomenys neskelbtini) majonezo už 2878,35 Eur sumą (tomas I, b. l. 42-46).

2016-11-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. L. pateikė 2009-02-13 sutarties kopiją, PVM sąskaitas - faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, jog A. L. įsigijo ir priėmė iš viso 190 vnt (po 10 kg.) (duomenys neskelbtini) majonezo iš UAB (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 47-53).

2016-08-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. S. atpažino Ž. M. kaip asmenį, kuris 2016-01-29 jam pardavė majonezą (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 58-60).

2016-07-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. S. pateikė 2016-01-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kopijas), kuriuose nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. M. (pardavėjas) pardavė UAB „P.“ (direktorius A. S.) iš viso 130 vnt (po 10 kg.) majonezo ir už tai pinigus gavo bei priėmė, iš viso 1040 Eur, Ž. M. (tomas I, b. l. 61-63).

2016-08-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. S. pateikė 2016-01-29 PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) originalus (tomas I, b. l. 64-68).

2016-08-05 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. A. atpažino Ž. M. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių, turintį parduotuvę (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (tomas I, b. l. 100-102).

2016-07-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. Š. pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (kopijas) (tomas I, b .l. 83-94).

2016-08-04 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. M. atpažino Ž. M. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių, turintį parduotuvę (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (tomas I, b. l. 98-99).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010). Sukčiavimo dalykas - svetimas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teisėmis nepriklauso. Apgaulei būdingi trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę ir panašiai. Apgaunančioji šalis piktam panaudoja jai žinomus faktus, šie faktai nežinomi kitai šaliai arba ji dėl tų faktų klysta. Jei tokiais atvejais apgautoji šalis, vadovaudamasi neteisingai suvoktomis aplinkybėmis, sudaro nenaudingą sandorį ar atlieka nenaudingą sau veiksmą disponuojant turtu, toks aktas negali būti pripažintas laisvu, kadangi jame trūksta asmens išreikštos laisvos valios. Kadangi apgaulės samprata yra ir civilinėje teisėje, svarbu, įvertinant asmens veiksmus, atskirti baudžiamąją ir civilinę atsakomybes. Svetimas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir civilinių sutarčių pagrindu. Bet toks turto įgijimas laikomas teisėtu tada, kai sutarties sudarymo metu šalys išreiškė savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminė, t.y. suklaidinimas turi lemiamą reikšmę apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-133/2010). Suklaidinimo būdai galimi įvairūs.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. M. pripažino 2016-01-19 sutarties su nukentėjusiuoju A. L. sudarymo faktą, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos Ž. M., „Pirkėjas“ įsipareigojo A. L. „Tiekėjui“ apmokėti už pateiktą produkciją pagal „Tiekėjo“ pateiktas PVM sąskaitas – faktūras grynais pinigais arba pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, šios sutarties sudarymą inicijavo pats kaltinamasis, dalyvavo ir pats ją pasirašė, taip pat pripažino, kad iš nukentėjusiojo A. L. per 2 kartus priėmė (įgijo) 190 vnt. (po 10 kg.) (duomenys neskelbtini) majonezo 50 proc., tai patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros 2016-01-21 serija (duomenys neskelbtini) 40 vnt. (po 10 kg.) (duomenys neskelbtini) majonezo (1 vnt. kaina 12,52 Eur be PVM) ir 2016-01-28 serija (duomenys neskelbtini) 150 vnt. (po 10 kg.) (duomenys neskelbtini) majonezo (1 vnt. kaina 12,52 Eur be PVM), iš viso už 2878,35 Eur, šios produkcijos priėmime pats nedalyvavo, ją priėmė jo paprašyti tretieji asmenys, ant sąskaitų faktūrų jis nepasirašė, tai padarė jo paprašyti tretieji asmenys, ir tai patvirtino pats nukentėjusysis, kuris parodė, kad ant pirmos PVM sąskaitos faktūros pasirašė moteris su Ž. M. žinia (jo prašymu), antra PVM sąskaita faktūra liko nepasirašyta, tačiau ant antro krovinio pateikimo važtaraščio pasirašė kitas tretysis asmuo taip pat su Ž. M. žinia (jo prašymu). Kaltinamasis nurodė, kad pasirašydamas sutartį ir priimdamas minėtą produkciją ketino perparduoti ir tokiu būdu papildomai užsidirbti pinigų, gauti pelną, taip pat atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Įgytą majonezą, iš viso 130 vnt., pardavė UAB „P.“, tai patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra 2016-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini) 130 vnt. (po 10 kg.) majonezo (1 vnt. kaina 8 Eur be PVM), iš viso už 1040 Eur, tačiau už parduotą produkciją šių pinigų iš UAB „P.“ negavo, dėl ko jis laiku ir iki šiol neatsiskaitė su nukentėjusiuoju, kitų lėšų nukentėjusiajam už produkciją apmokėti neturėjo, apgauti nukentėntėjusįjį tikslo taip pat neturėjo, įgydamas iš jo produkciją ketino su juo atsiskaityti, nukentėjusysis sutiko, kad kai tik jis realizuos šią produkciją, įvykdys apmokėjimą. Pripažino, kad nukentėjusysis jam skambino gal 5-7 kartus dėl jų sandorio įvykdymo, tačiau jis vis žadėdavo su juo atsiskaityti, bet to nepadarė, kadangi su juo pačiu neatsiskaityta, kaip jau nurodė, kitų lėšų tam jis neturėjo, taip pat nurodė, kad tokios produkcijos (majonezo) perpardavimas jam buvo pirmas kartas, anksčiau tokia veikla nebuvo užsiėmęs. Kaip matyti, kaltinamasis savo veiksmus paaiškino, kad jis apgaulės nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, o tik susiklostė tokios aplinkybės, jam nepavyko padaryti verslo, pelningai perparduoti įgytą produkciją (majonezą) ir atsiskaityti su jos tiekėju A. L.

Nagrinėjamoje byloje yra aktuali apgaulės (piktnaudžiavimo pasitikėjimu) esmingumo įvertinimo problema ir šioje vietoje teismas konstatuoja šios sąlygos buvimą: Ž. M. UAB (duomenys neskelbtini) vardu inicijuodamas ir nukentėjusiajam rašytinės sutarties sudarymo metu išreikšdamas pelningo produkcijos perpardavimo ketinimą bei pažadą, realizavus produkciją, su juo atsiskaityti, bei nukentėjusiajam juo patikėjus, iš tiekėjo A. L. įgytą produkciją (majonezą), iš viso 190 vnt. (kai 1 vnt. kaina 12,52 Eur be PVM) parduoda UAB „P.“ 130 vnt. (kai 1 vnt. kaina tik 8 Eur be PVM) iš viso už 1040 Eur, kitos majonezo dalies 60 vnt. realizavimas apyvartoje tiksliai nenustatytas, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dalį šios produkcijos pardavė Norvegijos įmonei, tačiau tai dokumentais nepatvirtino, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad visą majonezą pardavė UAB „P.“, tačiau šios įmonės atstovas pateikė šios produkcijos įsigijimo iš Ž. M. dokumentus tik dėl 130 vnt., taigi, Ž. M. 2016-01-21 ir 2016-01-28 įsigytą produkciją (majonezą) 2016-01-29 didžiąją dalį jos parduoda už mažesnę nei nupirko kainą, kas jau neadekvatu kaltinamojo tikrajai valiai, išreikštai sutarties tarp jo ir nukentėjusiojo sudarymo metu (tikėjosi pelno ir sandorio su nukentėjusiuoju įvykdymo), kaltinamasis, užuot veikdamas versliškai ir siekdamas pelno gavimo, su įgyta produkcija atlieka akivaizdžiai savo turtiniams įsipareigojimams nuostolingus sandorius. Analizuojant kaltinamojo Ž. M. veiksmus, produkcijos (majonezo) įgyjimo iš A. L. fakto neigimą ikiteisminio tyrimo metu, šį faktą pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, kartu kategorišką pinigų (1040 Eur) gavimo iš UAB „P.“ už parduotą produkciją (majonezą) faktą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei to fakto paneigimą kitais byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, būtent, liudytojo A. S. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad pinigus 1040 Eur grynais už iš Ž. M. nupirktą produkciją (majonezą) jis padavė pačiam Ž. M. pagal paties Ž. M. išrašytą pinigų priėmimo kvitą, kaltinamojo nurodytas asmuo V. A. pinigų perdavime ir priėmime nedalyvavo, liudytojo V. A. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad jokių pinigų už majonezą jis neėmė ir niekam neperdavė, nukentėjusiojo A. L. parodymais, kad Ž. M. iškart po jų sutarties sudarymo, priimant jo tiekiamą produkciją, pasirašant dokumentus, vengė susitikimo, sakydavo, kad vis išvykęs, po to nebeatsiliepdavo ir į jo skambučius, veikė tik per trečiuosius asmenis (pastarąją aplinkybę nuosekliai tvirtino ir liudytojai V. A. bei V. M.), taip pat duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) finasinę padėtį, iš kurių matyti, kad pagrindinė UAB (duomenys neskelbtini) veikla – statybvietės paruošimas, 2015 m. užfiksuota UAB (duomenys neskelbtini) 7195,51 Eur skola už prekes, degalus, telekomunikacijų paslaugas, 97811,78 Eur įmonė skolinga VMI ir 24303,13 VSDFV, pagal vėlavimo atsiskaityti ir bankroto reitingus UAB (duomenys neskelbtini) priskiriama aukščiausios rizikos įmonių klasei (šie egzistavę faktai nukentėjusiajam nebuvo žinomi), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. M., jau 2016-01-19 sutarties dėl produkcijos tiekimo su nukentėjusiuoju pasirašymo metu žinodamas, kad už gautą produkciją su juo neatsiskaitys, melagingai suklaidino ir paskatino nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti savo žinioje turėtu turtu, o neatsiskaitydamas už gautą produkciją per sutartyje nurodytą terminą jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. L. priklausantį turtą - 190 vnt. kibirų po 10 kg majonezo, kurio bendra vertė 2878,35 Eur.

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam dalį turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis neprisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi jis ir teisme neigė apgaulės momentą, pagrindinį ir esminį jam inkriminuotos veikos požymį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už tai jam neišnykęs (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).