Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-395-2011

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00094-2008-8

2011 m. balandžio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus, administracine tvarka nebausto, neteisto, gyvenančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), gynėjo adv. Romualdo Drakšo bei nukentėjusiųjų S. T. ir A. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 290 str. ir nuteistas 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Dėl kaltinimo pagal BK 286 str. V. J. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 11-14 val. Vilniaus r., Nemenčinės sen., Girijos k., Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t. y. žodžiais „tuoj suduosiu“, „eikit šikti“, „turėsit nemalonumų tarnyboje“, „nevykdote savo pareigų, o vykdote privačių asmenų nurodymus“, „nešdinkitės iš privačios teritorijos“, naudodamas necenzūrinius žodžius, rodydamas negražius gestus - rankos vidurinį pirštą, reikšdamas neteisėtas pretenzijas apie pareigūnų teisę lankytis ir kontroliuoti saugomą draustinio teritoriją, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotoją S. T. ir patikrinime dalyvavusį Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistą A. C., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Teismo posėdyje nuteistasis V. J., nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų skundą atmesti, prokurorė ir nukentėjusysis S. T. prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. gynėjo adv. R. Drakšo apeliacinis skundas bei nukentėjusiųjų S. T. ir A. C. apeliacinis skundas atmestini, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nuteistojo V. J. gynėjo adv. R. Drakšo apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

LR BK 290 str. numato atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šios veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas, atlikdamas einančio pareigas nukentėjusiojo atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento, šio nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką – piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ar kt. Ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tiriant tokio pobūdžio bylas yra svarbu nustatyti tai, kad nusikaltimo motyvas parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų, įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų ėjimą.

Byloje surinktais ir įvertintais įrodymais pilnai įrodyta, kad V. J. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, 2008 m. Rugpjūčio 14 d., apie 11-14 val. Vilniaus r., Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t. y. žodžiais „tuoj suduosiu“, „eikit šikti“, „turėsit nemalonumų tarnyboje“, „nevykdote savo pareigų, o vykdote privačių asmenų nurodymus“, „nešdinkitės iš privačios teritorijos“, naudodamas necenzūrinius žodžius, rodydamas negražius gestus – rankos vidurinį pirštą, reikšdamas neteisėtas pretenzijas apie pareigūnų teisę lankytis ir kontroliuoti saugomą draustinio teritoriją, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotoją S. T. ir patikrinime dalyvavusį Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir personalo skyriaus vyr. Specialistą A. C..

Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta pirmiausia nukentėjusiojo S. T. parodymais, kur jis paaiškino, jog 2008-08-14 buvo suplanuotas neeilinis patikrinimas. Jis buvo atliekamas Europos centro kraštovaizdžio draustinyje. Tokius patikrinimus atlieka, kai yra skundas ar mato, kad yra pažeidimai. Šiuo atveju, jis vykdamas pro šalį matė, kad yra keli pažeidimai, keičiamas reljefas, įrengti stendai su išorine reklama. Patikrinime pakvietė dalyvauti A. G. ir A. C., skirtingų departamentų specialistus. 2008-08-13 savo agentūros vedėjo paprašė, kad jis praneštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, t. y. V. J. apie patikrinimą. M. B. prie jo paskambino V. J. ir sutarė, kad jie gali atvažiuoti 2010-08-14, 10 val. Sutartu laiku tarnybiniu automobiliu nuvyko į Girijos kaimą, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, jis dėvėjo aplinkos apsaugos inspektoriaus uniformą, o A. C. ir A. G. buvo neuniformuoti. Jis nuėjo pas V. J., paprašė, kad jis dalyvautų patikrinime su jais kartu, kad jų veiksmai nebūtų kažkaip kitaip interpretuojami. V. J. neinformavo, kad atvyko su kolegomis. Pažymėjimo nerodė, nes V. J. jį pažįsta nuo 2008 m. Sausio. V. J. pasakė, kad patikrinime nedalyvaus ir jokių atstovų neskirs, nes žmonės dirba. Jo atsisakymo nereikėjo užfiksuoti. Jautė, kad V. J. susierzinęs, kalbėjo nemandagiai. Jie patikrinimą be V. J. atlikti galėjo, todėl nuėjęs su juo atvykusiems specialistams pasakė, kad patikrinimą atliks be atstovų. Nuvykę keliukais tikrinti, rado suverstas krūvas su nupjauta žole, tarp jų buvo plastikiniai buteliai, keistas reljefas ir įrengtas savartynas iš žolės. Juos užfisavo vaizdo kamera, naudojo „džipiesą“ ir matavimo įrankius. Patikrinimas vyko apie pusvalandį-valandą, jiems vykstant link Molėtų plento, pamatė apie 1,5 m pločio ir apie 1,5 m aukščio „Flylal“ reklaminį stendą. Jis ėjo link stendo, „Džipieso“ pagalba nustatė pažeidimo koordinates, vėliau sužinojo, kad stendas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Grįžtant išgirdo, kad kažkas atvažiuoja prie jų tarnybinio automobilio ir eina link jo. V. J. priartėjęs prie jo iš karto pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tai girdėjo prie jo buvęs V. C.. V. J. sakė „Ką čia durniai darot“ ir pasiuntė rusų kalba juos ant trijų raidžių, buvo piktas, susierzinęs. Pasakė, kad jie čia filmuoja pašalinius asmenis. Jis pasakė, kad filmuoja stendą, o ne asmenis, žmonės filmuojami nebuvo. V. J. sakė, kad čia privati teritorija ir civilinis kodeksas draudžia jiems čia vaikščioti. Parodė ranka trijų pirštų kombinaciją, todėl jis išsitraukė vaizdo kamerą ir pradėjo filmuoti. V. J. sakė jiems „eiti šikti“, sakė, kad jie vykdo privačių žmonių nurodymus. Jis kamerą įjungė po to kai priėjo V. J., filmavo dėl to, kad pastarasis elgėsi agresyviai. V. J. mažiausiai tris kartus sudavė jam per rankas, kur laikė kamerą. A. G. buvo nuo jų apie 100 m, prie automobilio, o A. C. prie pat jo. Kamerą išjungė, kai V. J. ėjo nuo jų. Kamera nufilmavo kaip V. J. keikiasi, jo ir jų emocines būsenas, kur stovi jo automobilis. Mano, kad J. norėjo parodyti, kad jis čia yra šeimininkas ir jokios institucijos, vykdančios pareigą, jam neįdomios. Skausmą nuo smūgių juto, kraujosrūvų ir įbrėžimų nebuvo. Tuo metu, kai daužė per rankas, sakė „Eikit šikt“. Paskui jie dar nuvažiavo į kitą vietą patikrinimui. V. J. sekė iš paskos, sėdėjo savo automobilyje ir juos stebėjo. Jis ir A. C. buvo įžeisti. Juos taip pat įžeidė trijų pirštų kombinacija, mano, kad jis tuo parodė, kad jam į pareigūnus nusispjaut.

Taip pat V. J. kaltę patvirtina ir kito nukentėjusiojo, A. C. parodymai, kur jis paaiškino, jog mano, kad V. J. įžeidė juos kaip fizinius asmenis ir instituciją, kuriai jie atstovavo. Golfo laukus nusprendė patikrinti, nes jie kėlė daug rūpesčių, buvo įrengti savavališkai, sunaikinant žolinę augmeniją, tai patvirtino teismas. Atvykus patikrinimui S. T. nuėjo pranešti, kad jie atvyko, o po 7-10 min. Grįžęs pranešė, kad V. J. dalyvauti atsisakė ir jokio kito asmens nepaskyrė. Rastus pažeidimus užfiksavo. Grįžtant atgal link Molėtų plento pamatė neteisėtai pastatytą stendą. S. T., pastatęs automobilį, nuėjo užfiksuoti pažeidimo. Už 300-400 m matėsi žmonės žaidžiantys golfą. Buvo šilta, todėl jis su A. G. taip pat išlipo iš automobilio. Privažiavo automobiliu V. J. ir nuėjo lauku link S. T., o jis jam iš paskos, nes žinojo, kad V. J. konfliktiškas. V. J. plūdo juos, sakė, kad jie filmuodami pažeidžia žaidžiančių žmonių teises. Jis sakė V. J. nusiraminti, bet šis pasiuntė juos ant trijų raidžių, sakė, kad jie turės nemalonumų tarnyboje. Bijojo, kad jų atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas. V. J. tris kartus sudavė T. per rankas, kuriose jis laikė kamerą. Mano, kad jis norėjo nutraukti patikrinimą, bandė juos paveikti. Paskui jie dar vienoje vietoje tikrino, V. J. juos sekė, tai traktuoja kaip spaudimą, psichologinį smurtą. V. J. veiksmai jį įžeidė ir kaip fizinį asmenį ir kaip institucijos atstovą. V. J. pažinojo iš ankstesnių teisinių ginčų. Įžeidimu laiko posakį „eikt šikt“ ir trijų pirštų kombinaciją.

V. J. kaltę patvirtina liudytojos A. G. parodymai, kad 2008-08-14 ryte nuvyko su inspektoriumi A. T. ir A. C. į Europos centro kraštovaizdžio draustinį. Tuo metu ji buvo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento specialistė. Patikrinimą organizavo S. T., o V. J. buvo valdytojas, jam buvo pranešta. Inspektorius nustatė tikrinimo planą, jie turėjo apžiūrėti teritoriją, kur yra golfo laukai. Atvykus, pas J. buvo užėjęs S. T.. Išėjęs pasakė, kad J. atsisakė su jais važinėti ir tikrinti. S. T. apžiūrėjus dalį teritorijos privažiavo V. J. ir pradėjo su jais labai emocingai kalbėtis. Ji tuo metu stovėjo prie mašinos, apie 50 metrų nuo jų. S. T. lyg tai filmavo toliau, matė kaip V. J. tris kartus trenkė į kamerą, matomumo jai niekas neužstojo. V. J. neleido filmuoti. Filmavimas yra pagalbinė tikrinimo priemonė. Po konflikto jie dar pasidairė ir išvyko toliau. Filmavimas vyko visą laiką. Nežino ar grafikas buvo tvirtinamas. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (Žin. 2002, Nr. 72-3017) nurodyta, kad jie tikrindami turi teisę vaikščioti po visą teritoriją, užeiti į visas patalpas. V. J. dalyvavimas buvo nebūtinas, nes jis pats atsisakė dalyvauti patikrinime. Ji stebėjo reljefo pakitimus, buvo šiukšlių, stendai, o tai pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymą. Konkrečių įžeidžiančių žodžių negirdėjo, girdėjo padrikus žodžius „nešdinkitės iš čia ir nefilmuokite“. Nepasitenkinimas buvo dėl jų tarnybinių funkcijų atlikimo. Kalbėjo V. J. su S. T.. A. C. buvo šalia. S. T. dėvėjo aplinkos apsaugos tarnybinę uniformą. Ji ir A. C. buvo be uniformos.

Liudytojas M. B. paaišino, kad dieną prieš patikrinimą skabino V. J., pastarasis kalbėjo normaliai, dalyvauti patikrinime neatsisakė.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis nežinojo, jog S. T. ir A. C. yra pareigūnai, nes S. T. neprisistatė, o A. C. neprisistatė ir nedėvėjo uniformos, yra visiškai nepagrįstas, paneigtas byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančio LR Aplinkos ministerijos Vilniaus rehiono Aplinkos apsaugos departamento rašto (T.1 b.l. 3-4), nuteistasis dieną prieš patikrinimą, apie jį buvo informuotas, taigi jis žinojo apie preigūnų atvykimą. Be to, liudytojas M. B. patvirtino, jog pats asmeniškai nuteistąjį informavo apie patikrinimą. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai atvyko tarnybiniu autmobiliu, pažymėtu specialia emblema, o S. T. buvo su uniforma, nors kiti du pareigūnai – A. C. ir A. G. buvo be uniformos. Iš byloje esančios suvestinės matyti, kad S. T. prisistatė V. J., ir pastarasis žinojo, kad nukentėjusieji yra pareigūnai. Pažymėtina, kad iš paties nuteistojo parodymų aišku, kad jis žinojo apie patikrinimą, kadangi pats parodė, jog jam dieną prieš įvykį paskambino M. B. ir apie tai informavo. Taigi nuteistojo apeliacinio skundo teiginys vertintinas kaip siekis suklaidinti teismą, siekis išvengti atsakomybės.

Liudytojas K. N. patvirtino, kad jis pranešė apie filmuojamus golfo žaidėjus. Taip pat šis liudytojas nurodė, jog po skambučio, praėjus kuriam tai laikui atvažiavo V. J. ir nuėjo prie filmuojančių asmenų, jis taip pat priėjo arčiau. Girdėjo kaip direktorius klausė, kodėl jie filmuoja. Prieinant direktoriui, asmenys vėl pradėjo filmuoti, pakėlė kamerą. Jis tuo metu nuėjo. Taigi nors nuteistasis skunde teigia, kad šis liudytojas patvirtino, kad V. J. neižeidinėjo nukentėjusiųjų ir nesiekė jų įžeisti, kaip matyti iš liudytojo parodymų, jis tik girdėjo kaip nuteistasis paklausė kodėl nukentėjusieji filmuoja, ir tada šis liudytojas nuėjo. Taigi liudytojas viso pokalbio negirdėjo.

Nuteistasis skunde nurdo, kad teismas iškraipė specialistų parodymus, nevertino specialistų išvadų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pagrįstai įvertino specialistų išvadas kitų aplinkybių kontekste. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo, specialisto A. S. paaiškinimas teisme, kad posakiai „eikit šikt“ ir „čiuožk iš čia“ yra chamizmas, o emocinė išraiška užfiksuota vaizdo medžiagoje galėjo turėti įžeidimo požymių. Specialistas paaiškino, jog jis negali įvertinti, ar žmogaus chamizmas gali įžeisti kitą asmenį, ir ar nekultūringumas gali įžeisti žmogų - tai turi įvertinti teismas. Liudytoja, specialistė L. K. parodė, kad išsakytos frazės neoficialioje aplinkoje, nebūtų įžeidžiančios, nes leistina laisvesnė bendravimo forma. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju vieta, kurioje valstybės tarnautojas yra įžeistas, nėra svarbi, svarbu tai, kad jis tuo metu atliko savo pareigas ir tai nuteistasis žinojo. Įrašo suvestinė (t. 1, b. l. 11) patvirtina, kad V. J. kelis kartus priminta, kad buvo atliekamos pareigos, apie kurias jam iš anksto pranešta ir, kad S. T. yra valstybės pareigūnas. Nukentėjusiųjų ir liudytojos A. G. parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs, išsamųs, jokio pagrindo jais abejoti nėra.

Taigi įrodymų visuma V. J. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str., pilnai įrodyta. Apie planuojamą Europos centro kraštovaizdžio draustinio, kurio teritorijoje ūkinę veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinimą bendrovės direktorių V. J. 2008-08-13 informavo Vilniaus rajono agentūros vedėjas M. B.. Patikrinimo metu V. J., žinodamas, kad nukentėjusieji atlieka savo pareigas, sukėlė konfliktą, kurio metu tiek žodžiu, tiek veiksmu įžeidė juos. Tai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojos A. G. sutampantys parodymai, kad nuteistasis, atėjęs prie S. T., iš karto buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžiu, parodė trijų pirštų kombinaciją, po ko S. T. pradėjo filmuoti V. J.. Šiuo atveju įžeidimas buvo padarytas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų ėjimą. V. J. aukščiau minėtus žodžius pasakė būtent dėl nukentėjusiųjų (pareigūnų) vykdomų funkcijų. Nuteistasis siekė parodyti savo neigiamą požiūrį į pareigūnų atliekamas funkcijas, pažeminti juos.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 290 str., padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis suvokė, kad sakydamas necenzūrinius žodžius, chamiškus posakius, rodydamas nepadorų gestą bei nurodydamas, kad nukentėjusieji savo darbo neatlieka, o vykdo privačių asmenų nurodymus, varydamas juos lauk, įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, ir norėjo taip veikti.

Skirdamas bausmę V. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (atsižvelgė į atliktų veiksmų trukmę, apimtį ir intensyvumą), kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes. V. J. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Nuteistasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. LR BK 290 str. sankcija numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Dėl nukentėjusiųjų S. T. ir A. C. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas V. J. išteisino dėl kaltinimo pagal LR BK 286 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis teisėtas bei pagrįstas.

V. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, 2008-08-13 telefonu būdamas informuotas apie Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento planuojamą Europos Centro kraštovaizdžio draustinio neplaninį specialųjį patikrinimą, 2008-08-14 apie 10 val. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojui, Vilniaus rajono vyriausiojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriui S. T. (paskirtas 2007-09-28 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. VR_P-181), dalyvaujant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjai A. G., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistui A. C., tarnybiniu automobiliu „Š. F.“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais ženklais atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinę, esančią Europos centro kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) dėvint tarnybines uniformas, prisistačius bei informavus apie Europos Centro kraštovaizdžio draustinio patikrinimą bei pasiūlius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui dalyvauti patikrinime, nepaskyręs atstovo atsisakė dalyvauti patikrinime. Po to pagrasindamas panaudoti fizinį smurtą, žodžiais „tuoj suduosiu“, „eikit šikti“, „durniai“‚ „turėsit nemalonumų tarnyboje“, „nevykdote savo pareigų, o vykdote privačių asmenų nurodymus“, „nešdinkitės iš jo privačios teritorijos“, vartodamas necenzūrinius žodžius ir negražius gestus, neteisėtas pretenzijas apie valstybės tarnautojų teisę lankytis ir kontroliuoti saugomą draustinio teritoriją, 3 kartus sudavė į S. T. rankas, kuriose buvo „Canon“ markės fotokamera MD 160 PAL, palydovinio ryšio GPS prietaisas „Explorit“ 600LKS koordinatėms nustatyti, tuo S. T. sukeldamas fizinį skausmą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)‘ generalinis direktorius panaudojo fizinį smurtą ir pasipriešino valstybės tarnautojui, sutrikdydamas jam atlikti savo tarnybos pareigą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str.

LR BK 286 str. numato atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, tačiau V. J. veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos požymių.

Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Taigi veika pasireiškia pasipriešinimu, kuris turi atitikti vieną iš būdų: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia, kai kaltininkas supranta savo veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas panaudoja fizinį smurtą arba grasina jį panaudoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. J. veikoje nėra tiesioginės tyčios – būtino šios veikos sudėties elemento. Pripažįstant, jog V. J. padarė veiką, numatytą LR BK 286 str., turėtų būti nustatyta, jog jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Apylinkės teismas išsamiai ir teisingai išaiškino, kad V. J., pastumdamas kamerą ir konfliktuodamas su nukentėjusiaisiais, siekė ne sutrukdyti jiems atlikti pareigas, o norėjo, kad jie nefilmuotų golfo žaidėjų - tai patvirtina byloje surinkti įrodymai: įrašo suvestinė (t. 1, b. l. 11), iš kurios turinio matyti, kad pretenzijas V. J. išsakė dėl filmuojamų žmonių, o ne dėl tikrinamos teritorijos, taip nurodė pirmosios instancijos teisme ir nukentėjusysis A. C.. Įrašo suvestinėje nurodyta, kad V. J. pasakė „Jūs filmuojat privačius asmenis be jų sutikimo, Jūs pažeidžiat civilinį kodeksą“. Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas tendencingai neatsižvelgė į vaizdo įrašą, yra nepagrįstas, priešingai, teismas išanalizavo įrašo suvestinę, ja taip pat pagrindė savo nuosprendį. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir liudytojos A. G. parodymus, jog V. J. sudavė tris kartus per kamerą. Pažymėtina, jog teismas atsižvelgė ir įvertino minėtų asmenų parodymus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas neneigė, kad V. J. pastūmė kamerą, tačiau tikslas, kaip jau minėta, nebuvo sutrukdyti pareigūnams atlikti pareigas. Be to, pats nukentėjusysis S. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pažeidimą jis jau buvo užfiksavęs ir ėjo atgal, vaizdo kamerą įjungė tik pokalbio su V. J. metu, kai šis parodė trijų pirštų kombinaciją, filmavo dėl to, kad pastarasis agresyviai elgėsi. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent tai, kad nukentėjusysis S. T. filmavo V. J., norėdamas užfiksuoti ne pažeidimą, o V. J. emocijas, įžeidžiantį elgesį, galėjo išprovokuoti V. J. pastumti kamerą, t. y. V. J. savo elgesiu nesiekė sutrukdyti nukentėjusiesiems atlikti savo pareigas, fiksuoti pažeidimus, o siekė nustumti vaizdo kamerą nuo savęs, reiškė pretenzijas dėl filmuojamų golfo žaidėjų. Be to, kaip nurodė liudytoja A. G., ji savo darbą buvo baigusi, o V. J. niekaip netrukdė nukentėjusiesiems atlikti savo pareigų LR BK 286 str. prasme, jis tik automobiliu važiavo iš paskos, neišlipdamas iš jo, t.y., nenaudojo fizinio smurto ir negrasino tuoj pat jo panaudoti. Kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. 183, patikrinimas buvo baigtas, jame nėra jokių duomenų, kad patikrinimas buvo nebaigtas, jam sutrukdyta ir pan., priešingai, buvo nustatyti pažeidimai. Tai pažymėjo ir apylinkės teismas nuosprendyje.

Apeliacinio skundo argumentai, kad V. J. kryptingai panaudojo fizinį smurtą ir grasino jį panaudoti, tyčia sudavė smūgius per rankas, norėjo sudaužyti vaizdo kamerą, siekė neleisti fiksuoti pažeidimų, yra visiškai nepagrįsti, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. J. būtų norėjęs sudaužyti vaizdo kamerą ir kryptingai naudojo fizinį smurtą.

Taigi konstatuotina, kad V. J. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasipriešinti pareigūnams, kryptingo smurto panaudojimo, grasinimo panaudoti siekiant pasipriešinti valstybės tarnautojams, todėl, V. J. teisėtai ir pagrįstai iš veikos, numatytos LR BK 286 str., išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įvertinus įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. J. gynėjo, nukentėjusiųjų S. T. ir A. C. apeliacinius skundus atmesti.