Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei UAB „Abastas“ dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Abastas“ 10 550 Eur sumokėtą avansą, 5 000 Eur dydžio baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė UAB „Abastas“ pateikė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. apeliacinį skundą pasirašyti atsakovo atstovui, advokatui pateikti pilną teisinių paslaugų/atstovavimo sutartį bei sumokėti žyminį mokestį. Teismas nurodė, jog apeliacinį skundą pasirašė advokatas, tačiau nepasirašė atsakovės atstovas, o byloje nėra tikslių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog apeliacinį skundą surašė ir pasirašė tinkamas subjektas. Kadangi apeliantė pateikdama apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalimi, teismas įpareigojo ją sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB „Abastas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą apylinkės teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Juridinis asmuo pasirašymo teisę gali įgyvendinti tik per atstovą. CPK 56 straipsnis numato, kad atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, o pagal CPK 59 straipsnį, atstovas turi teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus veiksmus, išskyrus įgaliojime (advokato atveju pavedimo sutartyje) numatytas išimtis. Apeliantės atstovas pateikė į bylą sutarties išrašą, kuriame numatyta, kad atstovas kliento vardu veda visas civilines bylas. Jokia išimtis, draudžianti atstovui pasirašyti atstovaujamojo apelianto vardu apeliacinį skundą nėra numatyta. Advokatas apeliacinį skundą pasirašė ne tik kaip skundą surašęs asmuo, bet ir kaip apelianto atstovas (skundą paduodančio asmens atstovas), tinkamai įvykdydamas CPK 306 straipsnio reikalavimus. Analogiška teisės norma kasaciniam procesui įtvirtinta CPK 347 straipsnyje galioja ilgiau ir praktikoje ji aiškinama bei taikoma, kad skundą surašęs advokatas gali būti ir skundą paduodančio asmens atstovas, jeigu tokia teisė nėra apribota įgaliojimu ar pavedimu. Apeliacinis skundas paduotas per advokato N. S. EPP paskyrą, pasirašytas advokato elektroniniu parašu. Teismo abejonės EPP sistemos naudotojo advokato turimu advokato statusu yra nepagrįstos, lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Teismas nebuvo įpareigojęs apelianto atstovo advokato pateikti pilną teisinių paslaugų sutartį. Be to, įpareigojimas būtų perteklinis, nes CPK 57 straipsnio 3 dalis aiškiai numato galimybę įgalinimus patvirtinti išrašu iš pavedimo (šiuo atveju teisinių paslaugų) sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų taikymo, t. y., kvestionuojamas teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (pasirašyti atsakovo atstovui bei advokatui pateikti visą teisinių paslaugų/atstovavimo sutartį), teisėtumas ir pagrįstumas.2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuri nustato, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Taip pat minėtu pakeitimu CPK papildytas 320¹ straipsniu, kuris reglamentuoja atstovavimo apeliacinės instancijos teisme tvarką.Skundžiamoje nutarties dalyje teismas nurodė, jog apeliacinį skundą pasirašė advokatas, tačiau nepasirašė atsakovo atstovas, o byloje nėra tikslių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog apeliacinį skundą surašė ir pasirašė tinkamas subjektas.Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekso nuostatos suteikia galimybę vesti bylas per atstovus. Aukščiau paminėtas įstatyminis reglamentavimas nenustatė draudimo paduodančiam asmeniui pasirašyti apeliacinį skundą per atstovą. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: 1) advokato vardas, pavardė; 2) šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas; 3) sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data; 4) kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo; 5) advokato parašas.Bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su 2018 m. vasario 27 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2017 m. gegužės 18 d. išrašas iš 2015 m. kovo 10 d. teisinių paslaugų sutarties, kurioje nurodyta, kad 2015 m. kovo 10 d. advokatas N. S. (atstovas) ir UAB „Abastas“ (klientas) sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurioje numatė, kad advokatui N. S. pavedama atstovauti UAB „Abastas“ visuose Lietuvos Respublikos teismuose ir vesti civilines bylas, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra UAB „Abastas“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nustatydamas pareigą apeliantei pateikti visą teisinių paslaugų/atstovavimo sutartį, nedetalizavo išrašo trūkumų, tik nurodė, kad byloje nėra tikslių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog apeliacinį skundą surašė ir pasirašė tinkamas subjektas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta išrašo iš teisinių paslaugų sutarties trūkumų, į CPK 59 straipsnio, numatančio, jog įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime, nuostatas, į tai, kad jokios išimtys pateiktame išraše nenurodytos, sprendžia, kad advokatas N. S. turi teisę pasirašyti apeliacinį skundą ir už šį procesinį dokumentą paduodantį asmenį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju reikalauti visos atstovavimo sutarties ar apeliantės atstovo (įmonės atstovo) parašo nebuvo pagrindo.Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad tik asmeniškai atliktas apeliacinio skundo pasirašymas išreiškia apelianto valią paduoti apeliacinį skundą. Kai advokatas apeliacinį skundą pasirašo ne tik patvirtindamas aplinkybę, kad jis surašė apeliacinį skundą, bet ir būdamas tinkamai įgaliotas atstovaujamojo vardu paduoda apeliacinį skundą - toks apeliacinio skundo pasirašymas atitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015) dėl kasacinio skundo priėmimo, kuri taip pat yra reikšminga ir sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo apeliacinį skundą pasirašyti atsakovo atstovui bei advokatui pateikti pilną teisinių paslaugų/atstovavimo sutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kadangi skundžiama nutartimi buvo nustatyti ir kiti apeliacinio skundo trūkumai, kurie šioje byloje nėra ginčijami, dėl apeliacinio skundo priėmimo apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį, kuria apeliantei UAB „Abastas“ nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą - apeliacinį skundą pasirašyti atsakovo atstovui bei advokatui pateikti pilną teisinių paslaugų/atstovavimo sutartį, panaikinti.