Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-705-238-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
1A-705-238-2011
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01065-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
V.R.
Nukentėjusysis
J.B., A. R., S. M.
Advokatai
Domas Pakėnas
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-705-238/2011;

Teisėjas R. Grigas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01065-2010-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, išteisintajam V.R., jo gynėjui advokatui Domui Pakėnui, nukentėjusiajai J.B., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo V.R. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiųjų A. R., J. B. ir S. M. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.R. byloje buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2010-10-27, apie 8 val. Kaune, Dujotiekio g., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, v/n BRM, 586 ir važiuodamas nuo Pašilės g. link Chemijos g., reguliuojamoje sankryžoje su Kovo 11-osios g. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 ir 165 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, nes įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui, išvažiuojančiam iš sankryžos numatyta kryptimi, dėl ko susidūrė su tuo pačiu metu tiesiai Kovo 11-osios g. nuo Taikos pr. link Baršausko g., važiuojančiu automobiliu „Ford Transit FT 300“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. J.. Eismo įvykio metu sužalotos automobilio „Ford Transit FT 300“ keleivės S. M., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A.R. bei J. B., kurioms padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Vilija Šalčiuvienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, V. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) baudą bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Prokurorės nuomone, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas neteisingai vertino nukentėjusiųjų parodymus. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J.B. parodė, kad įvažiuojant į sankryžą degė žalias arba šis šviesoforo signalas pradėjo mirksėti ir, bebaigiant išvažiuoti iš sankryžos, išteisintojo vairuojamas automobilis kirto mikroautobuso važiavimo krypties eismo juostą. Nukentėjusioji S. M. teisme parodė, kad tiksliai atsakyti koks šviesoforo signalas degė negali bei paaiškino, kad automobilis „Audi A4 Avant“ per anksti įvažiavo į sankryžą. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad prieš sankryžą matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, todėl nestabdydamas automobilio važiavo toliau, pamatęs, kad jam iš dešinės, iš Dujotiekio g. išvažiuoja automobilis „Audi A4 Avant“, persirikiavo į antrą eismo juostą, važiavo toliau, nes galvojo, kad minėtas automobilis suks į dešinę pusę, tačiau bebaigiant išvažiuoti iš sankryžos automobilis „Audi A4 Avant“ atsitrenkė į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį ‚Ford Transit“, staigiai stabdydamas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Taigi, įvertindamas byloje surinktus duomenis, teismas neteisingai nustatė, kad nukentėjusiųjų parodymai paneigia V. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad neįvertinta, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo V. R. padaryti KET pažeidimai, o būtent KET 106 ir 165 punktų reikalavimų nepaisymas. KET 106 punktas įpareigoja kiekvieną eismo dalyvį prieš pradedant važiuoti (V. R. pradėjo važiuoti) įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (šiuo atveju duoti kelią bebaigiančiam išvažiuoti iš sankryžos automobiliui „Ford Transit“). KET 165 punkte nurodyta, kad įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas), šiuo atveju automobilis „Ford Transit“, remiantis byloje surinktais duomenimis, įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam (žaliam ar mirksinčiam žaliam) šviesoforo signalui, nes pagal KET 78.l punktą, žalias signalas - leidžia eismą, o pagal 78.3 punktą - žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamas signalas. Duomenų, kad automobilis „Ford Transit“ įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nėra. KET 166 punkte nurodoma, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamą šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.

Išteisintasis V.R. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nagrinėjant bylą aplinkybė, jog KET pažeidė jis, o ne „Ford Transit“ vairuotojas, liko neįrodyta. V. R. kaltę paneigia liudytojos J.B. parodymai apie tai, kad mikroautobusas važiavo greitai, pirma eismui skirta juosta. Artėjant prie Kovo 11-osios g. ir Dujotiekio g. reguliuojamos šviesoforų sankryžos, tai yra dar neprivažiavus šviesoforo, kuris buvo V. R. iš dešinės, ji matė, kad mikroautobuso vairuotojui užsidegė geltona šviesa, atstumas tuomet, kai užsidegė šviesoforas, buvo iki 10 metrų, tai yra tiek metrų mikroautobusas buvo neprivažiavęs šviesoforo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad „Ford Transit“ vairuotojas pažeidė KET 78.7 punkto reikalavimus, kadangi privalėdamas sustoti ir praleisti kitas transporto priemones, jis įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam signalui. Be to, iš 2011-06-03 V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvadų Nr. MV 2011-44. 2.4. punkto 2 papunktyje (8 psl.) nurodymų matyti, kad jeigu V. R. vykdė KET reikalavimus ir pradėjo judėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tai „Ford Transit“ vairuotojas tuo metu buvo apie 69,5 metrų atstumu iki „Stop“ linijos ir jis galėjo visiškai sustabdyti automobilį. Tai reiškia, kad šiuo atveju ne V. R., o „Ford Transit“ vairuotojas pažeidė KET, kadangi įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam signalui, tai patvirtina ir minėtos liudytojos parodymai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusioji prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuosprendžio nenaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Šalčiuvienės apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog išteisintasis V. R. nepadarė jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl eismo įvykio ir jo priežasčių grindė objektyviais duomenimis, tarp jų – išteisintojo, nukentėjusių ir liudytojų parodymais, įvykio kelių eismo įvykio apžiūros protokolu ir kitais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Išteisinamasis nuosprendis grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis BPK 305 straipsnio nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. O prokurorė, skunde dėstydama analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų ir faktų neatitikimo, iš esmės nurodo nuosprendyje jau įvertintas aplinkybes.

Remiantis BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojo įstatymo 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kolegijos nuomone, V. R. pateiktas kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiųjų A. J., A. R., J. B., ir S. M. parodymais, o juos apylinkės teismas teisingai įvertino kaip jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo paneigiančius įrodymus. Nukentėjusiosios A. R., J. B. ir S. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiuodamos mikroautobusu jos atkreipė dėmesį, kad jis vairuojamas labai greitai. Nukentėjusioji S. M. taip pat nurodė, kad važiuodama mikroautobusu, ji net buvo įsikibusi į metalinį ramstį. Nukentėjusioji J. B. taip pat nurodė, kad neprivažiavus iki sankryžos apie 10 metrų, mikroautobusui užsidegė geltonas šviesoforo signalas, o nukentėjusioji S. M. parodė, kad važiuodama mikroautobusu matė, kad šiam mirksi žalias šviesoforas.

V.R. nurodė, jog vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, privažiavęs prie sankryžos sustojo, nes tuo metu jam degė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti, įsitikinęs, kad jam eismas leidžiamas. O nukentėjusysis A.J., vairuodamas mikroautobusą ir artėdamas prie sankryžos, matė, kad jam užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Šis signalas jam užsidegė dar neprivažiavus sankryžos, todėl būtent jis privalėjo sustabdyti automobilį. Iš nukentėjusiųjų parodymų taip pat matyti, jog A.J. ne tik nebandė sustabdyti transporto priemonės, tačiau atvirkščiai, padidino greitį, tikėdamasis greičiau pravažiuoti sankryžą. Įvertinęs tai, apylinkės teismas teisingai sprendė, jog aptariamas eismo įvykis nebūtų sukeltas, jei A.J. nebūtų sąmoningai padidinęs greičio, stengdamasis greičiau pravažiuoti sankryžą, nes dar jos neprivažiavus, jam užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad A.J. privalėjo sustoti prieš sankryžą, nevažiuoti, nes jam užsidegė įspėjamasis šviesoforo signalas.

Kaltinime pateikta aplinkybė, kad V.R. pajudėjo „įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui“. Byloje nesurinkta duomenų, kad tuo metu (pajudėjus V.R. automobiliui) automobilis „Ford Transit“ buvo įvažiavęs į sankryžą. Taip pat nėra patikimų įrodymų, jog V. R. nedavė kelio automobiliui, išvažiuojančiam iš sankryžos ir kad susidūrimas įvyko dėl V. R. kaltės ar įvykis įvyko dėl to, kad jis pažeidė KET bei kad jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Esant šioms aplinkybėms, V.R. išteisintas pagrįstai.

Kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės ir kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Jei pastarųjų objektyviai pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti prokurorės V. Šalčiuvienės apeliacinio skundo motyvais. Todėl prokurorės V. Šalčiuvienės apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas