Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo S. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui papildomam tyrimui ir teisingam protokolo surašymui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016-07-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2016-02-01 – 2016-02-25 leido dirbti J. S. pagalbiniu darbininku Neringoje, Nidoje (tiksli vieta nenustatyta), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu S. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. nuostatas. Tokie S. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutarimu grąžino S. M. administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam protokolo surašymui motyvuodamas tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta konkreti vieta, kurioje galimai galėjo būti dirbamas nelegalus darbas, be to, Valstybinės darbo inspekcijos atstovai į galimo pažeidimo vietą nuvykę nebuvo, konkretaus objekto, kuriame dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, neapžiūrėjo, kitų darbuotojų, dirbusių tuose objektuose, neapklausinėjo, tokiu būdu liko neišaiškinti rūpimi klausimai, susiję su atlyginimo mokėjimu bei pinigų pervedimu į J. S. banko sąskaitą.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo nutarimą panaikinti ir gražinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, jog teismas nurodė, kad 2016-07-25 S. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta konkreti vieta, kur J. S. galimai dirbo nelegaliai, tačiau duomenys apie J. S. galimai nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI Klaipėdos teritorinis skyriuje buvo gauti pagal šio asmens prašymą, kai faktiškai darbas jau nebuvo dirbamas. Pagal VSDFV duomenis liudytojai R. M. ir Z. L. tuo metu taip pat nebedirbo. Šie asmenys nebuvo vietos gyventojai, todėl nurodyti konkretaus adreso, kuriame buvo dirbama, negalėjo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M. vengė atvykti į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių ir pateikti paaiškinimus, dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo galimybės nustatyti konkretaus adreso Neringoje, Nidoje, kur galimai nelegaliai dirbo J. S.. Be to, ir žinant šį adresą nebuvo tikslo į jį vykti, kadangi J. S. faktiškai toje vietoje jau nebedirbo. Teismo posėdžio metu S. M. patvirtino, kad darbai buvo atliekami Neringoje, Nidoje, todėl mano, kad toks administracinio teisės pažeidimo vietos nurodymas nėra esminis trūkumas, dėl kurio nebūtų galima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Pabrėžia, kad 2016-09-09 Klaipėdos apygardos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonė veiklos nevykdo, todėl surinkti papildomų įrodymų apie įmonės veiklą nėra galimybės. Taip pat nurodo, jog teismas kaip vieną iš bylos grąžinimo motyvų nurodė, kad tyrimo metu J. S. nebuvo apklaustas, liko neišaiškinti klausimai, susiję su atlyginimo mokėjimu bei pinigų pervedimu į jo banko sąskaitą. J. S. nepavykus iškviesti atvykti į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių, buvo kreiptasi į VDI Panevėžio teritorinį skyrių su pagalbos prašymu jį apklausti rūpimais klausimais. J. S. į VDI Panevėžio teritorinį skyrių neatvyko ir apklaustas nebuvo. J. S. prašyme išdėstytos aplinkybės bei kita surinkta medžiaga, apelianto manymu, buvo pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M. ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu iškilusius klausimus galėjo išsiaiškinti tiesiogiai apklausiant J. S. bei kitus liudytojus, be to, ATPK 276 str. teismui suteikia teisę priimti nutartį atvesdinti liudytoją, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismo posėdį. Mano, kad Institucija savo kompetencijos ribose atliko visus įmanomus veiksmus, siekiant surinkti įrodymus šioje byloje. Nurodo, jog pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT nutartis Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (nutartis Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Mano, kad institucija savo kompetencijos ribose atliko visus įmanomus veiksmus siekiant surinkti įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti, todėl surinkti papildomų įrodymų neturi galimybės. Teismas, būdamas aktyvus proceso dalyvis, teismo posėdžio metu turi galimybę apklausti liudytojus (prireikus juos atvesdinti), išsiaiškinti kitas sprendimo priėmimui būtinas aplinkybes.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT nutartys N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT nutartys Nr. N3-802/2007; Nr. N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Taigi, tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turi ištaisyti pats teismas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino Institucijai tuo pagrindu, kad neteisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog iš surinktos medžiagos nėra aišku, kokioje konkrečiai vietoje J. S. nelegaliai dirbo pagalbiniu darbininku Neringoje, Nidoje, be to, liko neišaiškinti klausimai, susiję su atlyginimo mokėjimu bei pinigų pervedimu į J. S. banko sąskaitą, taip pat dėl to, kad Valstybinės darbo inspekcijos atstovai nebuvo nuvykę į galimo pažeidimo vietą, konkretaus objekto, kuriame dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, neapžiūrėjo, kitų darbuotojų, dirbusių tuose objektuose, neapklausinėjo. Įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame iš esmės nurodyti visi ATPK 260 str. numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data (2016-07-25) ir vieta (Klaipėda); protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė (Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorius T. L.); žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo vieta, kiek ją pavyko nustatyti (Neringa, Nida), laikas (2016-02-01 8.00 val. – 2016-02-25 17.00 val.), pažeidimo esmė (leido dirbti J. S. pagalbiniu darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą nepranešus nustatyta tvarka); atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas (DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str., ATPK 41³ str. 1 d.) ir kiti būtini duomenys. Iš esmės netiksliai nurodyta tik konkreti nelegalaus darbo vieta, nurodant, jog J. S. dirbo Nidoje, tačiau nepateikiant konkretaus objekto adreso, kuriame galimai nelegaliai dirbantis J. S. atliko statybos darbus. Apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra esminė ir ją prireikus galėjo išsiaiškinti pats apylinkės teismas, nes tiek J. S., tiek su juo galimai kartu dirbę Ž. L. ir R. M. nurodė, jog jie dirbo kartu viename objekte, todėl apylinkės teisme apklausiamas S. M., nurodęs, kad pas jį iš tiesų viename statybos objekte dirbo Ž. L. ir R. M., paklaustas galėjo nurodyti ir adresą, kuriame buvo dirbama, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino.

Iš 2016-07-21 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0959-0217 (b. l. 4-5) matyti, jog 2016-02-26 VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo gautas J. S. prašymas dėl galimai jo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei negauto darbo užmokesčio nurodant, kad nuo 2016-02-01 kartu su Ž. L. ir R. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku Neringoje, Nidoje, jis atliko statybos darbus: apkalinėjo namelius dailylentėmis, jas dažė, apšiltino pastatus stiklo vata. Nagrinėjant prašymą buvo gauti Ž. L. ir R. M. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad nuo 2015-12-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniais darbininkais. Įmonės direktorius ieškojo darbuotojų, todėl pasiūlė įsidarbinti J. S., 2016-02-01 J. S. automobiliu nuvyko į Nidą, kur kartu su J. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nurodytus statybos darbus. Iš VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovo parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog tikslios darbo vietos nenustatė, nes skundą gavo daug vėliau, be to, J. S. negalėjo atsiminti tikslios vietos, kur dirbo (b. l. 47). Be to, J. S. pateikė AB „Smiltynės perkėla“ mokesčio už kelto bilietą ir Ekologijos mokesčio Neringos savivaldybės administracijai sumokėjimą patvirtinančius čekius, kurie iš dalies patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktame kaltinime nurodytu laikotarpiu J. S. iš tiesų lankėsi Neringoje (b. l. 8). Iš šių duomenų matyti, jog Institucija iš esmės surinko pakankamai duomenų (galimai nelegaliai dirbusio darbuotojo J. S. prašymas, kuriame nurodomos nelegalaus darbo aplinkybės, su šiuo darbuotoju kartu legaliai dirbusių dviejų darbuotojų paaiškinimai, kurie atitinka nelegalaus darbuotojo prašyme nurodomas aplinkybes, J. S. pateikti duomenys, patvirtinantys, kad jis galimai iš tiesų lankėsi Neringoje), pagrindžiančių įtarimą S. M. galimai padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Tai, jog Institucija nepateikė daugiau papildomų įtarimą pagrindžiančių duomenų ir surinktoje medžiagoje tik nurodė apie jų galimą egzistavimą (nepateikti J. S. banko išrašai apie gautas pinigų sumas), nepaneigia konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinto principo, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas turėjo visas galimybes išsiaiškinti tiek tikslią asmens darbo vietą Nidoje, tiek ir apmokėjimo už darbą J. S. aplinkybes, pats apklausdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ legaliai dirbusius darbuotojus ir iš banko išsireikalaudamas duomenis apie atlyginimo pervedimą J. S., tačiau to nepadarė, atsisakė tenkinti Institucijos atstovo prašymą teismo posėdžio metu apklausti J. S. bei liudytojus R. M. ir Ž. L. (b. l. 47). Įstatymas suteikia teisę pirmosios instancijos teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pačiam aiškintis pažeidimo padarymo aplinkybes, į teismo posėdį kviesti liudytojus, nukentėjusiuosius ir juos apklausti, taip pat pareikalauti daiktų, dokumentų bei kitų duomenų, kurie padėtų nustatyti, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str.), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas šiomis jam suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad būtent Institucija gali ir turi surinkti visus galimus įrodymus, leidžiančius pašalinti kilusius prieštaravimus bei turinčius reikšmės sprendžiant S. M. atsakomybės klausimą.

Kita vertus, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007). Taigi, priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, įrodymų nesurinkimas, Institucijai perduodant bylą teismui, pats savaime nėra kliūtis teismui nagrinėti bylą, tačiau pakankamai asmens kaltės įrodymų nesurinkus ir bylos nagrinėjimo metu, byloje gali būti priimtas ir kitoks galutinis procesinis sprendimas, nei pageidauja institucija, surašiusi protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Susipažinęs su nagrinėjamoje byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, nelegalaus darbo tyrimo aktu ir kita bylos medžiaga, apygardos teismas vertina, kad esminių paties protokolo ar administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų, kurie būtų trukdę nagrinėti bylą teisme, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, įpareigodamas ją iš naujo tirti, grąžino be pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.