Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams (bausmė atlikta 2017 m. birželio 15 d.);

2) Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;

3) Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 30 parų ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda (arešto bausmė atlikta 2021 m. rugsėjo 3 d.; bauda nesumokėta).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. V. 2021 m. gegužės 26 d. apie 22 val. namuose ((duomenys neskelbtini)) naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. M. (tyčia metė kėdę į dešinę šlaunį; dešinės rankos delnu sudavė du smūgius į kairę veido pusę; metė mobiliojo ryšio telefoną ir pataikė į dešinę akį) ir sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis G. V. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad S. M. yra jo sutuoktinė, su kuria santuokoje gyvena nuo 2019 metų. Gyvena būste, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 26 d. kartu su S. M. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tądien tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas dėl neištikimybės. Konflikto metu jis, apimtas pykčio, virtuvėje paėmė kėdę ir ją metė į S. M. (pataikė į dešinės kojos šlaunį), dešinės rankos delnu S. M. sudavė du smūgius į veido sritį (tiksliai į kurią vietą, nepamena) ir paėmęs S. M. mobiliojo ryšio telefoną metė jį į S. M. bei pataikė į dešinę akį. Dėl to labai gailisi (119–120, 127 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios S. M. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. ji iš darbo į namus (esančius (duomenys neskelbtini)) sugrįžo šiek tiek vėliau, apie 21 val., nors įprastai ji iš darbo sugrįžta apie 20.30 val. Namuose buvo neblaivus sutuoktinis G. V., kuris be jokios priežasties užsipuolė ją, ėmė kaltinti nebūtais dalykais ir plūsti ją necenzūriniais žodžiais. Virtuvėje įvyko abipusis žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis G. V. tyčia į ją metė kėdę, kuri pataikė jai į dešinės kojos šlaunį ir ją sužalojo. Nuo to ant kojos atsirado didelė mėlynė. Po to dešinės rankos delnu du kartus sudavė jai į veidą (į kairę pusę) ir tyčia į ją metė jos mobiliojo ryšio telefoną, kuris pataikė jai į dešinę akį ir ją sužalojo, atsirado paakyje mėlynė. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji juto stiprų fizinį skausmą, tačiau į ligoninės priėmimo skyrių nesikreipė. Tuo metu ji į policiją nesikreipė dėl to, kad bijojo savo sutuoktinio ir nežinojo, ką jai daryti. Vėliau ji jam atleido, jie susitaikė, todėl nutarė viską taip palikti. Tačiau vėliau nutarė nebetylėti ir papasakojo apie smurtą šeimoje. Šiuo metu kartu su savo mažamečiu sūnumi ji gyvena atskirai nuo sutuoktinio G. V., kuris apie jos gyvenamąją vietą nieko nežino. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo byloje nereikš (7, 26–27, 30 b. l.);

3.2. liudytojos V. Š. parodymais apie tai, kad dirba socialine darbuotoja įstaigoje kurioje šiuo metu gyvena S. M. su mažamečiu sūnumi. S. M. jai papasakojo, kad nuolat namuose nuo sutuoktinio patiria psichologinį smurtą ir, be kita ko, 2021 m. gegužės 26 d. sutuoktinis namuose prieš ją smurtavo fiziškai – metė į ją kėdę, kuri pataikė į koją, delnu sudavė per veidą ir metė mobiliojo ryšio telefoną, kuris pataikė S. M. į akį. Tai sužinojusi ji pasiūlė S. M. kreiptis į policiją. Moteris sutiko ir jos abi atvyko į policijos komisariatą (48–49 b. l.);

3.3. liudytojos O. P. parodymais apie tai, kad dirba direktoriaus pavaduotojos pareigose bendrovėje, kurioje taip pat dirba S. M.. 2021 metais, tikslios datos nepamena, galėjo būti pavasario pabaiga, į darbą atėjo S. M., aplink kurios dešinę akį buvo matyti kraujosruva. S. M. pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis G. V.. Ji siūlė S. M. kreiptis į policiją, tačiau S. M. tąkart į policiją nesikreipė (54–55 b. l.);

3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje bylai reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (12–13, 15–18 b. l.);

3.5. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog S. M. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad aptariamo įvykio aplinkybėmis S. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (45 b. l.);

3.6. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį 2021 m. spalio 21 d. pranešė nukentėjusioji S. M., atvykusi į policijos įstaigą. Smurtą patyręs asmuo S. M. nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. apie 22 val. namuose prieš ją smurtavo sutuoktinis G. V., kuris virtuvėje metė į ją kėdę (pataikė į dešinę šlaunį), po to delnu du kartus sudavė per veidą ir tyčia metė į ją mobiliojo ryšio telefoną (pataikė į dešinę akį). Nukentėjusioji S. M. juto stiprų fizinį skausmą (62–63 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis G. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo G. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam G. V. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2021 m. lapkričio 24 d. buvo surašytas pranešimas (138–140 b. l.), kuriame nurodyta, jog galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam žinoma, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis teistas (recidyvistas); baustas administracine tvarka, dalies paskirtų baudų savanoriškai nėra sumokėjęs (nesumokėtų baudų suma siekia 530 Eur); nedirba ir registruotas Užimtumo tarnyboje; psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (73–82, 84–89, 92–107, 115 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Naują nusikalstamą veiką kaltinamais G. V. padarė neatlikęs (nesumokėjęs) Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – baudos (nesumokėta baudos dalis – 36 MGL (1800 Eur)) (151–152 b. l.). Todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam G. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį neatliktos (nesumokėtos) baudos (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).

9. Kaltinamasis G. V. smurtavo prieš savo šeimos narę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam kartu su bausme siūloma skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutiko, jog jam kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam G. V. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant 6 mėnesiams.

10. Kaltinamajam G. V. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (130–131, 133–134 b. l.), kurios paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinamos.

11. Pradėjus vykdyti bausmę dokumentas – kaltinamojo G. V. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma baudžiamojoje byloje, grąžinama kaltinamajam G. V..

12. Kaltinamasis G. V. laikinai sulaikytas nebuvo, byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bauda, nustatyta Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės – baudos dalį ir skirti G. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių (be intensyvios priežiūros) ir 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) įpareigoti G. V. dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti G. V. vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Pradėjus vykdyti bausmę dokumentą – G. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, grąžinti G. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti G. V., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei ((duomenys neskelbtini)).

Nesutikdamas su paskirta bausme G. V. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. G. V. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.