Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-03-06 · Administracinė byla Nr. AS-822-277-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
AS-822-277-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00514-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822-277/2013Teisminio proceso Nr.3-63-3-00514-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–3), kuriuo prašė panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 8 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3722, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal jos prašymą Nr. ATP-1847, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Šalies argumentai

Teigė, kad 2012 m. spalio 4 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-787-243/2012. Atsakovas sprendimo nepriėmė, o 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3722 pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjos manymu, tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, atsakovas nevykdė savo funkcijų. Pareiškėja nesutiko su ginčijamame akte padaryta išvada, kad pareiškėja (jos pateiktame prašyme Nr. ATP-1847) nesutiko, kad prie prašymo pridėti dokumentai būtų vertinami, ar kad ji kokiu kitu būdu trukdė atsakovui veikti. Teigė, kad prašyme atsakė į užduotą klausimą – sutinka ar nesutinka pareiškėja dėl savo duomenų naudojimo aplinkybių. Paaiškino, kad toks jos atsakymas reiškia, kad Tarnybai ji leido veikti kompetencijos ribose, tačiau nesutiko, kad atsakovas besąlygiškai naudotų pareiškėjos duomenis ne pagal paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumą – iki 2012 m. lapkričio 7 d. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismas, priimdamas 2012 m. spalio 23 d. nutartį skundo trūkumams šalinti, vadovavosi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsniu, 24 straipsnio 2 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsniu, 41 straipsniu. Nurodė, kad pareiškėjos skundas nėra priskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai. Atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, nes pareiškėja piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, teismas akcentavo, kad į teismą pareiškėja kreipėsi daugiau kaip kartą per mėnesį, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. spalio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą keturis kartus (LITEKO duomenys). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčijo raštą, kuriame atsakoma dėl prašymo nušalinti Tarnybos direktorių bei nurodoma, kad nėra galimybės svarstyti pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes S. S. savo prašyme nesutiko, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakovas gautų informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, patikrintų, ar pateikti dokumentai teisingi. Teismas padarė išvadą, kad iš tokių pareiškėjos veiksmų matyti, kad ji nesiekia gauti antrinę teisinę pagalbą, o tik siekia skųsti bet kokius Tarnybos veiksmus teismui, todėl ji įpareigotina sumokėti 100 litų žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2012 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui pareiškimą (kurį išsiuntė 2012 m. lapkričio 7 d.) dėl teisėjos A. Mažrimienės nušalinimo, kuriuo siekė nušalinti minėtąją teisėją nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Šiuo prašymu pareiškėja taip pat siekė nušalinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininką R. Arminą nuo šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atsisakė priimti, o pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog pareiškėjos 2012 m. lapkričio 9 d. pateiktas pareiškimas dėl teisėjos A. Mažrimienės nušalinimo yra nepasirašytas ir pateiktas neįgalioto asmens. Pažymėjo, jog pagal ABTĮ 23 straipsnio 3 dalį skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, o prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Tokių įrodymų teismui nepateikta, todėl toks prašymas teisme nenagrinėtinas, nes įstatymas pareiškimui dėl nušalinimo trūkumų šalinimo nenumato. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjai (ABTĮ 46 ir 47 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjai buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus – iki 2012 m. lapkričio 7 d. skundą apmokėti žyminiu mokesčiu (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. spalio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą keturis kartus (LITEKO duomenys).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota administracinėse bylose Nr. AS248-234/2008, Nr. AS442-180/2010. Pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja 2012 metais vien į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 17 kartų (2012 m. spalio 23 d. duomenys be 8 bylų perkeltų iš 2011 metų; iš viso 2012 metais – 25 bylos), iš jų – 15 skundų atmesti kaip nepagrįsti, 5 skundus priimti atsisakyta, 5 skundai neišnagrinėti), o 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. spalio 22 d. (mėnesio laikotarpyje) pareiškėja į teismą kreipėsi 4 kartus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas dar kartą konstatavo, kad pareiškėjos atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, nes pareiškėja piktnaudžiauja teisminės gynybos teises. Pareiškėjos skundas (reikalavimas dėl Tarnybos rašto panaikinimo) nepriskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai. Pareiškėjai buvo pasiūlyta nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumą, t. y. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, tačiau pareiškėja laiku šio skundo trūkumo nepašalino, todėl jos skundas laikytinas nepaduotu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

III.

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi, 2012 m. gruodžio 11 d. (pagal gavimo datą) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 21 – 22), kuriuo prašo ginčijamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Atskirajame skunde pareiškėja pažymi, jog teisę turėti veiksmingą teisinę gynybą jai garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai, kuriuos yra ratifikavusi Lietuva. Teigia, jog bylos aplinkybių visuma rodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja A. Mažrimienė jos atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą, o tai trukdė jai objektyviai išnagrinėti bylą, todėl pareiškėja reiškė nušalinimą, tačiau jos prašymą nuspręsta laikyti nepaduotu, kas, jos manymu, yra neteisinga. Paaiškina, jog dėl ligos ji pati negalėjo paruošti ir pateikti pareiškimą dėl nušalinimo, todėl tai padarė jos įgaliotinis J. S. Dėl didelio darbo krūvio įgaliotas atstovas pateikė teismui nepasirašytą pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo. Teismo raštinė šio trūkumo nepastebėjo. Tai pastebėjęs pareiškėjos atstovas kreipėsi į teismo raštinę, tačiau jam nebuvo leista prašymo pasirašyti ir buvo pranešta, kad teismas šiuo klausimu priims procesinį sprendimą. Taigi, teismas neleido ištaisyti trūkumo, skundžiama 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi nepriėmė pareiškimo ir skundo. Teismas vilkino šio klausimo išsprendimą.

2. Šiuo metu pareiškėjos finansinė situacija labai prasta, ji neturi jokių galimybių sumokėti 100 litų žyminį mokestį. Teisėjai ši pareiškėjos sunki finansinė padėtis žinoma. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis bylose Nr. A858-793/2012 bei Nr. AS442-180/2010, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Kreuz prieš Lenkiją. Teigia, kad turi būti sprendžiama, ar finansiniu ribojimu nėra paneigiama pati teisės kreiptis į teismą esmė. Skundo pateikimas teismui pats savaime neįrodo, kad asmuo piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, ar ji siekia iš esmės apginti savo pažeistas teises, įvertinti pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus, sistemiškai žvelgti į kitas pareiškėjos inicijuotas administracines bylas. Teismas formaliai vertino aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

IV.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikino ir atnaujino pareiškėjai terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikinimo paduoti bei šį pareiškėjos atskirąjį skundą priėmė nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, be kita ko, prašė panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 8 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3722, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo paliktas nenagrinėtu, bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal jos prašymą Nr. ATP-1847.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas tiek 2012 m. spalio 23 d. nutartyje skundo trūkumams šalinti, tiek ginčijamoje 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, kuria konstatuota, jog pareiškėja nepašalino skundo trūkumo, t. y. nesumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl skundas laikytinas nepaduotu, teisingai nurodė, kad pareiškėjos skundas (reikalavimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto panaikinimo) nepriskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai.

Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 straipsnis). Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. Teismo teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį, nustato ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis. Aiškindama šią nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011 pabrėžė, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Pareiškėja remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimu byloje Kreuz prieš Lenkiją ir teigia, kad kiekvienu atveju atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes turi būti sprendžiama, ar finansiniu ribojimu nėra paneigiama pati teisės kreiptis į teismą esmė. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų. Žyminio mokesčio instituto įtvirtinimu įstatyme, be kita ko, siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų materialaus bei procesinio pobūdžio reikalavimų padavimo, t. y. žyminis mokestis atlieka ir prevencinę funkciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010 yra išaiškinęs, jog piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise turi būti konstatuojamas taikant ne tik kiekybinį kriterijų, t. y. nustatant, ar asmuo kreipėsi į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, bet taip pat turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis. Vien tik atitinkamo skaičiaus skundų pateikimas teismui per tam tikrą laikotarpį pats savaime neįrodo, kad asmuo piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Priešingu atveju asmuo galėtų patirti neigiamų procesinių pasekmių net ir tuo atveju, kai jis pagrįstai kreiptųsi dėl teisminės gynybos. Tai nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Todėl vien tik statistiniai duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nepatvirtina pareiškėjos piktnaudžiavimo administraciniu procesu (2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumą, t. y. iki 2012 m. lapkričio 7 d. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, teismas nurodė, kad atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, nes pareiškėja piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Teismas, atsižvelgęs į LITEKO duomenis, akcentavo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi daugiau kaip kartą per mėnesį, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. spalio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą keturis kartus. Be duomenų apie pareiškėjos kreipimosi į teismą dažnumą vertinimo, teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja ginčijo raštą, kuriame atsakoma dėl prašymo nušalinti Tarnybos direktorių bei nurodoma, kad nėra galimybės svarstyti pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes S. S. savo prašyme nesutiko, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsakovas gautų informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, patikrintų, ar pateikti dokumentai teisingi. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš tokių pareiškėjos veiksmų matyti, kad ji nesiekia gauti antrinę teisinę pagalbą, o tik siekia skųsti bet kokius Tarnybos veiksmus teismui, todėl ji įpareigotina sumokėti 100 litų žyminį mokestį.

Ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas dar kartą konstatavo, kad pareiškėjos atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, nes pareiškėja piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Šį savo teiginį teismas taip pat argumentavo tuo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja 2012 metais vien į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 17 kartų (2012 m. spalio 23 d. duomenys be 8 bylų perkeltų iš 2011 metų; iš viso 2012 metais – 25 bylos), iš jų – 15 skundų atmesti kaip nepagrįsti, 5 skundus priimti atsisakyta, 5 skundai neišnagrinėti), o bylai reikšmingu laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. spalio 22 d. pareiškėja į teismą kreipėsi 4 kartus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamai bylai reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, t. y. rėmėsi ne tik kiekybiniu kriterijumi, tačiau atsižvelgė ir įvertino keliamo ginčo bei siekiamų apginti teisių pobūdį.

Atskirajame skunde pareiškėja taip pat teigia, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai jos prašymą nušalinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėją A. Mažrimienę nusprendė laikyti nepaduotu. Pareiškėja paaiškina, jog dėl ligos ji pati negalėjo paruošti ir pateikti pareiškimą dėl nušalinimo, todėl tai padarė jos įgaliotinis J. S.. Dėl didelio darbo krūvio įgaliotas atstovas pateikė teismui nepasirašytą pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo. Teismo raštinė šio trūkumo nepastebėjo. Tai pastebėjęs pareiškėjos atstovas kreipėsi į teismo raštinę, tačiau jam nebuvo leista prašymo pasirašyti ir buvo pranešta, kad teismas šiuo klausimu priims procesinį sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjos 2012 m. lapkričio 9 d. pateiktas pareiškimas dėl teisėjos A. Mažrimienės nušalinimo buvo nepasirašytas ir pateiktas neįgalioto asmens. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, o prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridėtas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Kadangi tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks prašymas teisme nenagrinėtinas, nes įstatymas pareiškimui dėl nušalinimo trūkumų šalinimo nenumato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė