Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3007-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
1-3007-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54970-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
E. C.
Nukentėjusysis
R. C.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
  • 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-3007-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54970-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam E. C. (E. C.),kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiajai R. C.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. C. (E. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mogiliove, Baltarusijoje, baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. C. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2017 m. spalio 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių girtumas, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vykusio konflikto metu savo žmonai R. C. dešine ranka sudavė per veidą, griebė ją už kaklo, tokiu būdų sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. C. nurodė jam inkriminuotų veiksmų neatlikęs, tačiau teisiamajame posėdyje jis poziciją pakeitė, pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė nusikaltimo dieną išgėrinėjęs – ir kartu su sutuoktine, ir vienas pats (ėjo kelis kartus pirkti į kioską alaus). Vakare buvo apgirtęs, dėl girtumo, taip pat dėl amžiaus atsimena ne visas aplinkybes. Kiek pamena, tarp jo ir sutuoktinės, su kuria santuokoje gyvena jau 35 metus, kilo konfliktas – jis norėjo eiti pirkti dar alaus, tačiau neturėjo pinigų, prašė, kad jų duotų žmona, tačiau ši nesutiko ir jo niekur neišleido. Kokius konkrečiai smurtinius veiksmus atliko, jis pats konkrečiai nepamena, tačiau neneigia galėjęs suduoti žmonai per veidą, taip pat griebti už kaklo. Žmona pabėgo į kitą kambarį, užsidarė ir iškvietė policiją. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi. Viskas atsitiko dėl to, kad jis buvo neblaivus. Alkoholio dažnai nevartoja, nėra nuo jo priklausomas. Atsiprašo nukentėjusiosios.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji R. C. parodė, kad nusikaltimo dieną jos vyras vartojo alkoholinius gėrimus – per pietus parsinešė nedidelį buteliuką degtinės ir ją išgėrė (ji pati pietų metu taip pat išgėrė taurelę alkoholinio gėrimo), po to vis kažkur išeidavo išgerti alaus. Vakare jau buvo pakankamai apgirtęs, tačiau jam buvo negana ir jis pradėjo jos prašyti pinigų alui. Ji nedavė pinigų ir nebeleido jam niekur eiti, dėl ko kilo konfliktas. D. C. daužė duris, po to apsiramino, sakė eisiantis miegoti. Ji įsileido kaltinamąjį į miegamąjį, šis atsigulė ir, kai ji galvojo, jog jis ramiai miegos, pastarasis sugriebė jai už marškinių, dešine ranka trenkė jai į veidą (dešinį skruostą), taip pat rankomis sugriebė už kaklo. Jai pavyko ištrūkti ir pabėgti, nubėgusi į kitą kambarį iškvietė policiją. Dėl sutuoktinio veiksmų jai skaudėjo, greitosios nekvietė, bet išgėrė nuskausminamuosius vaistus. Sutuoktinis dažnai alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau būna atvejų, kuomet užgeria (kelioms dienoms, yra buvę ir savaitei). Blaivas yra geras, tačiau išgėręs kartais tampa agresyvus (ne visada), piktinasi dėl visko, tačiau smurto prieš ją nėra naudojęs. Nukentėjusiosios vertinimu, kaltinamasis suprato savo poelgį, mano, kad jis nuoširdžiai jos atsiprašė, ji jam atleido, tiki, kad ateityje toks elgesys nebepasikartos, prašo bylą nutraukti jai ir kaltinamajai susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji R. C. parodė kartu su sutuoktiniu E. C. gyvenanti (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Butas priklauso jiems abiem. Jiedu yra pensininkai. E. C. alkoholinius gėrimus geria nedažnai, bet pradėjęs gali gerti net ir visą savaitę, išgėręs jis būna agresyvus, kabinėjasi. 2017-10-22 po pietų vyras išėjo iš namų, kelis kartus grįžo, patriukšmaudavo, vėl išėjo. Ji pastebėjo, kad E. C. grįžta vis girtesnis. Apie 19 val. E. C. grįžo namo ir be priežasties pradėjo prie jos kabinėtis. Tada ji užsidarė miegamajame, o jis kojomis daužė duris, reikalavo jas atidaryti, grasino, jog jai neatidarius durų, ją užmuš. Kai ji duris atidarė, E. C. pasakė einąs gultis. Apie 21 val. jis atsikėlė, priėjo prie jos gulinčios lovoje, patempė ją už naktinių marškinių, dešine ranka sudavė jai per veidą, buvo sugriebęs už kaklo, bet ji sugebėjo ištrūkti ir išeiti į kitą kambarį, iš ten paskambino policijai. Kai E. C. jai sudavė smūgį ir bandė smaugti, R. C. teigė jutusi fizinį skausmą. Greitosios pagalbos ji nekvietė, išgėrė vaistų. Kai vyras išgeria, ji labai jo bijo (b. l. 12).

Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ 4 kuopos vyr. patrulio T. B. 2017-10-22 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-10-22, apie 21.35 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras grasina užmušti pranešėją, ją smaugė bei apdraskė jai veidą. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko R. C., kuri nurodė, jog sutuoktinis ją smaugė, apdraskė jai veidą bei smūgiavo kumščiu į dešinį šoną. Smurto žymių ant R. C. kūno policijos pareigūnai nepastebėjo. E. C. buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 6, 7).

2017-10-24 garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas R. C. skambučio į bendrąjį pagalbos centrą tekstas. Iš apžiūros protokolo matyti, jog į (duomenys neskelbtini), esantį butą buvo kviečiama policija dėl namuose smurtaujančio vyro. Pranešėja – R. C. Protokole užfiksuota, jog pranešėja nurodė, kad sutuoktinis visą dieną ruošiasi ją užmušti. Pranešėja greitosios pagalbos atsisakė, nurodydama, jog jai apdraskytas veidas (b. l. 16, 17). Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su užfiksuotu nukentėjusiosios R. C. telefoniniu skambučių į bendrąjį pagalbos centrą.

Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2017-10-22, 22.13 val., E. C. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi E. C. sukėlė savo žmonai R. C. fizinį skausmą, suduodamas ranka per veidą bei griebdamas ją už kaklo. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios R. C. parodymais, tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo E. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo E. C. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis pripažino, jog blaivas prieš sutuoktinę tikrai nebūtų smurtavęs, taip pasielgė tik dėl girtumo.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 38 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, pagal kurias asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. C. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas dėl KET pažeidimo, bauda sumokėta, administracinė nuobauda seniai nebegaliojanti (b. l. 32-33), yra pensininkas (b. l. 31), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po nusikalstamos veikos atsiprašė savo žmonos R. C., pastarieji susitaikė. Žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamajam pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas turi pagrindo manyti, kad E. C. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina esant visas sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, manytina esant tikslinga paskirti E. C. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Kaltinamajam E. C. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

E. C. (E. C.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, E. C. (E. C.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė