Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. Š., nukentėjusiajai J. K., protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios institucijos Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 7 PK Viršuliškių PN atstovui Mariui Naruševičiui, nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-10-08 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7-jo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados (toliau – ir Viršuliškių PN) tyrėja 2009-09-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 324520 S. Š. dėl to, kad 2009-08-26, apie 20.00 val., S. Š. auginamas (prižiūrimas) šuo viešoje vietoje Vilniuje, netoli kiemo (duomenys neskelbtini), būdamas palaidas, be antsnukio, įkando J. K. į dešinės kojos blauzdą. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad šuo neregistruotas, t. y. S. Š. neturi šuns registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentų. Tuo S. Š. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14, 18 ir 20 punktus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 str. 5 d. (b. l. 35).

Teismo posėdyje S. Š. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tai pirmas toks atvejis, šuo neįkando nukentėjusiajai, tik įdrėskė. Šuo yra mažas, sveria gal 2 kg, yra senas ir be dantų. Jis nepririštas būna kieme, tačiau kartais pralenda pro tvoros tarpus ir išbėga iš kiemo teritorijos. Tą dieną vartai buvo atidaryti, bet šuo visą laiką buvo šalia jos. Teritorija šalia namų yra atvira, kitų namų šalia nėra, jeigu koks nors įvykis ir būtų buvęs, ji būtų girdėjusi ir mačiusi, tačiau jokio triukšmo negirdėjo. Kai atvyko pareigūnai, šuo buvo išbėgęs už tvoros ir gulėjo. Šuo dabar laikomas namie, kadangi jis yra kambarinis. Jos pajamos yra nedidelės, gauna 100 Lt pašalpos ir 500 Lt moka vaiko tėvas, todėl paskirta bauda yra neadekvati jos gaunamoms pajamoms.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas su skundu nesutiko. Paaiškino, kad nutarimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į S. Š. materialinę padėtį, neprieštarauja, kad paskirta bauda būtų sumažinta.

Teismo posėdyje nukentėjusioji J. K. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad įvykio dieną, apie 20 val., ji su drauge buvo pasivaikščioti. Matė, kaip prie S. Š. namo buvo pririštas vienas šuo, o kitas, nepririštas, bėgiojo kieme. Einant pievos taku į kalnelį, pajuto, kaip šuo krimstelėjo jai į koją, suplėšė kelnes ir pabėgo. Nuo šuns įkandimo ištino koja. Šuo buvo nedidelis, rudas, gauruotas. Ji su teta vakare buvo nuėjusios pas S. Š. paklausti, ar šuo skiepytas, tačiau ji šaukė, nežinojo, skiepytas šuo ar ne, sakė iškvies policiją. Tada pati paskambino policijai ir pranešė apie įvykį, nuvykusi į policiją dėl įvykio parašė pareiškimą. Dėl įkandimo kreipėsi į ligoninę. Ji įsitikinusi, kad šuo buvo S. Š., kadangi ir vakare nuvykusi matė, kaip šuo žaidė su mergaite. Šuns įkandimą galima pavadinti ir įdrėskimu, kraujas nebėgo, tačiau ant kojos liko įkandimo žymė. Ji patyrė žalą, buvo suplėšytos jos kelnės, pirko vaistus. Dėl baudos sumažinimo neprieštarauja.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta K. L. parodė, kad rugpjūčio pabaigoje su drauge J. buvo pasivaikščioti ir ėjo per pievą takeliu. Iš aukštos žolės išbėgo nedidelis šuo ir joms einant pradėjo loti. Ji takeliu ėjo pirma, o J. paskui ją. Atsisukusi pamatė, kad J. išsigandusi, vis kartojo, kad jai įkando šuo. Ant kojos matėsi įkandimo žymės, koja nebuvo perkasta, bet buvo mėlynė, taip pat buvo praplėštos kelnės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje nustatyta, kad S. Š. Viršuliškių PN 2009-09-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 324520 dėl to, kad 2009-08-26, apie 20.00 val., S. Š. auginamas (prižiūrimas) šuo viešoje vietoje Vilniuje, netoli kiemo (duomenys neskelbtini), būdamas palaidas, be antsnukio, įkando J. K. į dešinės kojos blauzdą. Šuo neregistruotas, S. Š. neturi šuns registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentų. Tuo S. Š. pažeidė Taisyklių 14, 18 ir 20 punktų nustatytus reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2009-10-08 nutarimu Nr. A11-5114 S. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d. padarymą, paskyrė 500 litų baudą (b. l. 35, 3-4, 26-27).

ATPK 110 str. 5 d. nustato atsakomybę už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių nesilaikymą. Kaip matyti iš normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą teisės aktą. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 14 p. numato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų; 18 p. numato, kad šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūnų registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus <...>, o Taisyklių 20 p. numato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešosiose vietose nebūtų palikti be priežiūros, laikomi jiems skirtose narveliuose, šunys nebūtų palaidi.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.) nenustatyta, S. Š. veika pagal ATPK 110 str. 5 d. kvalifikuota teisingai: be pačios S. Š. rašytinio 2009-09-16 paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ATPK 110 str. 5 d. nustatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 35), nukentėjusiosios J. K. 2009-08-26 pareiškimas bei jo 2009-09-04 patikslinimas (b. l. 36, 38), liudytojos K. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai, Viršuliškių PN tyrėjos N. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 41), J. K. medicininės apžiūros lapas (b. l. 39), kiti byloje esantys įrodymai.

S. Š. skundo teiginiai, kad, skiriant nuobaudą, nebuvo išsiaiškintos visos pažeidimo tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, yra nepagrįsti, kadangi, kaip matyti tiek iš pačios S. Š., tiek iš nukentėjusiosios J. K. paaiškinimų policijos pareigūnams ir teismo posėdyje, liudytojos K. L. parodymų, 2009-08-26, apie 20 val., J. K. įkando būtent S. Š. šuo, kuris neturi nei gyvūnų registracijos, nei vakcinacijos (skiepų) dokumentų.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas S. Š. paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 110 str. 5 d. sankcijos ribose.

Tačiau skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui, nespręstas klausimas dėl ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos taikymo: ATPK 30¹ str. 1 d. numato, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose ir jos gaunamos pajamos yra nedidelės (b. l. 49-52), mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 110 str. 5 d. sankcijoje bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. Š. atžvilgiu taiko ATPK 30¹ str. nuostatas ir skiria mažesnę nei ATPK 110 str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 150 litų baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

S. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-10-22 nutarimą Nr. A11-5114, kuriuo S. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskirta 500 litų bauda, pakeisti: taikant ATPK 30¹ str., S. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.