Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-26 · Administracinė byla Nr. eI2-207-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-26Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
eI2-207-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01354-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Urbonienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-207-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01354-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjai L. D., jos atstovei advokatei E. R.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. D. kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019-01-17 sprendimą Nr. 1064; įpareigoti atsakovę perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-01-31 ir skirti pareiškėjai kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovė paaiškino, kad pareiškėja 2018-11-30 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu gauti kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį nuo 2018-11-01 iki 2019-01-31. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2019-01-17 pranešimu Nr. 443 informavo, kad prašymas nepatenkintas, kadangi neatitiko Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalies (laiku nepateikti reikalingi dokumentai) reikalavimų.

Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, kaip vienos iš piniginės socialinės paramos rūšių, teikimo sąlygas ir principus, kompensacijų dydžius bei jas gaunančių asmenų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - ir Įstatymas). Šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad dėl piniginės socialinės paramos asmenys kreipiasi į vietos savivaldybės administraciją, pateikdami nustatytos formos prašymą - paraišką ir kitus šiame straipsnyje nurodytus dokumentus.

Šiuo atveju pareiškėjai nebuvo paskirta būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacija tik dėl to, jog pareiškėja sudarė santuoką su piliečiu R. P.. Tačiau pareiškėja ir jos sutuoktinis savo turtines teises yra sureguliavę ir aiškiai apsisprendę pasirašytoje 2017-03-22 Vedybų (povedybinėje) sutartyje. Vedybinėje sutartyje yra aiškiai sureguliuotas teisinis abiejų sutuoktinių turtinis rėžimas ir tai, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi savo atskirus namus ir juose gyvena. Kartu bendrai praleisdami tik labai mažai laiko.

Pažymėjo, kad nuo 1990-07-11 ir iki šiol pareiškėjos sutuoktinis R. P. gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). Savo gyvenamosios vietos nebuvo pakeitęs ir neketina to daryti ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyrius neteisingai įvertino faktinę situaciją ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja, deklaravusi gyvenamąją vietą G. V. g. (duomenys neskelbtini), 2018-11-30 pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Prašyme nurodė, kad pageidauja gauti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius.

Tačiau pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos pajamas: automobilių „O. Z.“ ir „R. M.“ įsigijimo sutarčių, automobilio „R. S.“ bei žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini)unikalusis daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutarčių. Pareiškėjai išduotame informaciniame lapelyje nustatytas terminas iki 2018-12-31 šiems dokumentams pateikti, tačiau iki termino pabaigos pareiškėja trūkstamų dokumentų nepateikė. Atsakovė 2019-01-17 sprendime Nr. 1064, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi (laiku nepateikti reikalingi dokumentai), konstatavo, jog pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius. Apie tai pareiškėja informuota 2019-01-17 pranešimu Nr. 443.

Pažymėjo, jog atsakovė negalėjo įvertinti pareiškėjos ir jos šeimos (arba bendrai gyvenančių asmenų) pajamų, kadangi pareiškėja iki nustatyto termino pabaigos (2018-12-31) nepateikė trūkstamų dokumentų - pirkimo- pardavimo sutarčių (kopijų).

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Kauno miesto savivaldybės administracija piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams taip pat teikia vadovaudamasi ir Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-01-22 sprendimu Nr. T-14 (toliau – ir Paramos teikimo aprašas) ir ginčo laikotarpiu galiojusiu Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-10-04 sprendimu Nr. T-507 (toliau - Kompensacijų teikimo aprašas).

Paramos teikimo aprašo 14 punktas numato, kad kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, prie prašymo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, būtina pateikti šiame punkte nurodytus dokumentus, tarp jų - ir dokumentą (pirkimo - pardavimo, mainų ar dovanojimo sutartis), patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą. Kad per paskutinius tris mėnesius nuo prašymo skirti kompensacijas pateikimo dienos pareiškėjos šeimos turtinė padėtis galėjo keistis nustatyta patikrinus jos šeimos duomenis valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinėse sistemose. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2018-11-30 užklausos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio R. P. vardu 2018-09-07 įregistruotas automobilis „R. M.“, 2018-11-03 - „O. Z.“, 2018-10-12 išregistruotas „R. S.“. Iš 2018-11-30 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymos socialinei paramai gauti matyti, kad 2018-10-25 turto pirkimo - pardavimo sutartimi pareiškėjos sutuoktinis perleido žemės sklypą kitų asmenų nuosavybėn.

Pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnis bendrai gyvenančius asmenis apibrėžia taip: sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Įstatymas nenumato sąlygos tam, kad asmenys būtų laikomi „bendrai gyvenančiais“ šio Įstatymo prasme, jie turi faktiškai gyventi kartu ar turėti bendro turto, pakanka, jog jie būtų sutuoktiniai arbe vestų bendrą ūkį, jei nėra sudarę santuokos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019-01-17 sprendimo Nr. 1064, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-01-31, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2018-11-30 atsakovei pateikė prašymą-paraišką (reg. Nr(duomenys neskelbtini)) piniginei socialinei paramai gauti. Prašyme nurodė, kad pageidauja gauti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius. Tačiau kartu su prašymu pareiškėja nepateikė dalies dokumentų, pagrindžiančių jos pajamas: automobilių „O. Z.“ ir „R. M.“ įsigijimo sutarčių, automobilio „R. S.“ bei žemės sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini)unikalusis daikto Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutarčių. Informaciniame lapelyje pareiškėjai, nurodyti šie teisei į socialinę paramą nustatyti trūkstami dokumentai ir nustatytas terminas trūkstamiems dokumentus pateikti - iki 2018-12-31. Iki nustatyto termino pabaigos pareiškėja minėtų dokumentų nepateikė, todėl atsakovė ginčijamu 2019-01-17 sprendimu Nr. 1064 nustatė, kad ji neturi teisės į būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius ir prašymo dėl šios kompensacijos skyrimo netenkino. Apie tai pareiškėją informavo 2019-01-17 pranešimu Nr. 443.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Kauno miesto savivaldybės administracija piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams teikia vadovaudamasi taip pat Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-01-22 sprendimu Nr. T-14 ir ginčo metu galiojusio Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-10-04 sprendimu Nr. T-507 (nauja redakcija galioja nuo 2019-09-10).

Įstatymo 5 straipsnyje nustatytos piniginės socialinės paramos rūšys: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų Kompensacijos (toliau – ir Kompensacijos). Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl Kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus, t. y. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto - statinių, tarp jų ir nebaigtų statyti statinių, privalomų registruoti transporto priemonių, žemės ūkio technikos, žemės (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių), piniginių lėšų, turimų bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų (išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą) ir kito turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje vertė neviršija turto vertės normatyvo. Nekilnojamo ir kilnojamo turto vertės normatyvai apskaičiuojami Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka; kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos, būsto šildymo išlaidos, geriamojo vandens, karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui viršija Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius. Skiriant piniginę socialinę paramą - tiek socialinę pašalpą, tiek Kompensacijas - įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, tarp jų - ir turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą). Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką nustato Įstatymo 20 straipsnis. Asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją ir pateikia prašymą-paraišką, nurodydamas joje piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6-11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Prie prašymo pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama (išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų). Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

Prašymą pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus (išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų). Savivaldybės administracija turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą (Įstatymo 23 str. 2 d. 12 p.).

Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus (Įstatymo 20 str. 6 d.).

Paramos teikimo aprašas taip pat reglamentuoja Įstatymu nustatytos piniginės socialinės paramos teikimo pagrindus ir šios paramos teikimą Kauno miesto savivaldybėje. Paramos teikimo aprašo 14 punktas numato, kad kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, prie prašymo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, būtina pateikti šiame punkte nurodytus dokumentus, tarp jų - ir dokumentą (pirkimo - pardavimo, mainų ar dovanojimo sutartis), patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą (14.15 p.). Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus tam įgalioti atsakingi darbuotojai, vadovaudamiesi Įstatymu ir Paramos teikimo aprašu, nustato vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų teisę į piniginę socialinę paramą, nustato piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį ir apskaičiuoja piniginės socialinės paramos dydį. Atsakingi darbuotojai priima sprendimus skirti, nutraukti, sustabdyti, perskaičiuoti piniginę socialinę paramą ar jos neskirti (31 p.).

Ginčo laikotarpiu galiojęs Kompensacijų teikimo aprašas nustatė būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimo nepasiturintiems gyventojams tvarką. Kompensacijų teikimo aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad asmenų prašymus teikti kompensacijas priima, nustato teisę į kompensacijas ir apskaičiuoja šeimos bendrąsias vidutines pajamas kompensacijoms teikti Socialinės paramos skyriaus specialistai, dirbantys seniūnijose, pagal asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal būstą nuomojančių asmenų gyvenamąją vietą.

Pareiškėjos šeimos turtinė padėtis nustatyta patikrinus jos šeimos duomenis valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinėse sistemose - iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2018-11-30 užklausos Nr. 1302848 matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio R. P. vardu 2018-09-07 įregistruotas automobilis „R. M.“, 2018-11-03 - „O. Z.“, 2018-10-12 išregistruotas „R. S.“. Iš 2018-11-30 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymos socialinei paramai gauti matyti, kad 2018-10-25 turto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8920 pareiškėjos sutuoktinis perleido žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kitų asmenų nuosavybėn.

Tuo tarpu Įstatymo 2 straipsnis bendrai gyvenančius asmenis apibrėžia taip: sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Taigi Įstatymas nenumato sąlygos, kad tam, jog asmenys būtų laikomi „bendrai gyvenančiais“ šio Įstatymo prasme, jie turi faktiškai gyventi kartu ar turėti bendro turto. Pakanka, kad jie būtų sutuoktiniai arba vestų bendrą ūkį, jei nėra sudarę santuokos. Todėl šioje ginčo situacijoje nėra svarbūs pareiškėjos skundo motyvai, kad pareiškėja tik viena yra deklaravusi gyvenamąją vietą Kauno mieste, G. V. g. (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinio R. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)taip pat, kad L. D. ir R. P. 2017-03-22 yra sudarę Vedybų (Povedybinę) sutartį, kuria, be kita ko, nustatytas sutuoktinių nekilnojamojo turto visiško atskirumo rėžimas. Pažymėtina, kad šios sutarties sąlygos negali pakeisti ar kitaip aiškinti Įstatymo nuostatų.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019-01-17 sprendimas Nr. 1064 yra teisėtas ir pagrįstas, skundas šioje dalyje atmestinas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-01-31 ir skirti kompensaciją už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, todėl šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti valstybės naudai 291,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. D.. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje yra netenkintinas, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė