- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-18
- Bylos Nr.
- II-151-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00108-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Nukentėjusysis
- D. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – M. R. – skundą dėl ne teismo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo priimto 2023 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3603-2023 (ROIK: 23194838787) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3603-2023 (ROIK: 23194838787) (toliau – Skundžiamas nutarimas) M. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą nubaustas 11 Eur bauda dėl to, jog 2022 m. gruodžio 21 d. 8 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VW „Caravelle“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas pro dešine pusę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė stovinčią transporto priemonę VW „Renault Laguna“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 127, 128 punktus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. R. teismui pateikė skundą, juo prašydamas Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3. Skunde nurodė, jog nesutinka su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, nes jos neišsamios, tik tikėtinos. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad lanko formos pėdsakai automobiliui „Renault Laguna“ susidarė dėl nelygaus kelio paviršiaus, automobiliui „VW Caravelle“ stabdant. Tačiau nei akte, nei administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuoti kokie nors kelio paviršiaus nelygumui, koks jų gylis, banga ir pan. Priešingai, iš policijos pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų matyti, kad kelio paviršius padegtas sniegu, tačiau visiškai lygus. Ekspertizės akte nurodoma, kad automobilio „Renault Laguna“ priekinio dešinės pusės sparno pažeidimai padaryti 68-72 cm aukštyje nuo pagrindo. Tuo tarpu, išvadose nurodoma, kad automobilio „Renault Laguna“ priekinio dešinės pusės sparno subraižymai yra nesuderinami tarpusavyje ir buvo padaryti ne šių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu. Iš to seka, esamoje situacijoje aktualūs tik automobilio „Renault Laguna“ dešinės pusės priekinio bamperio pažeidimai, užfiksuoti 64,5-67,5 cm aukštyje nuo pagrindo žymos. Tačiau nesant byloje užfiksuotų duomenų apie važiuojamosios dalies nelygumus (kelio bangas, duobes ir pan.), nėra pagrindo išvadai, kad šie subraižymai tarpusavyje suderinami, kadangi jų lokacija (aukščio nuo pagrindo prasme) skiriasi net 4,5 cm. Šiuo atveju, automobilio „VW Caravelle“ pažeistas labiausiai į išorę atsikišęs rato arkos briaunos dažų paviršius užfiksuotas apie 69 cm aukštyje nuo pagrindo.
4. Skunde pažymėjo, jog automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo veiksmai (važiavimas priešingos krypties eismo juosta) buvo nepriimtini ir tai tiesiogiai turėjo įtakos įvykiui įvykti, nes šios transporto priemonės vairuotojas sudarė kliūtį įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto tiesiai važiuojančios transporto priemonės vairuotojui praleisti (duoti kelią) iš priešingos krypties eismo juostos įvažiavusiai transporto priemonei. Kelių eismo taisyklės aiškiai reglamentuoja, kad eismas šalyje vyksta dešiniąja eismo juosta, todėl automobilio „Caravelle“ vairuotojas, važiuodamas dešinąja eismo juosta, neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad priešingos krypties eismo juostoje važiavusio automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas jo nepraleis, sudarys kliūtį ir dėl to įvyks įvykis. Nėra ginčo dėl to, kad automobiliai „Caravelle“ ir „Renault Laguna“ važiavo priešpriešais. Pagal Kelių eismo taisyklių 119 punktą vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 101 punktas). Prieš sukdamas į dešinę ar kairę, vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais (Kelių eismo taisyklių 82.2 punktas). Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 109 punktas). Šiuo atveju, automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas prieš persirikiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuodamas (kas nėra leistina pagal KET 119 punktą), neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio (sukliudė) priešpriešais važiavusiam automobiliui „Caravelle“. Taip pat prieš persirikiuodamas, automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o tai padarė tik po atlikto manevro, t. y. jau būdamas persirikiavęs, prieš sustodamas prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Atitinkamą aplinkybę automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas D. S. patvirtino ir savo 2022-12-21 paaiškinime. Iš byloje užfiksuotų vaizdo įrašų aiškiai matyti, jog iki tol, kol automobilis „Renault Laguna“ sustojo (t. y. esant persirikiavus į priešpriešinio eismo juostą), atitinkamos krypties posūkių šviesos signalai nebuvo rodomi. Be to, iš įvykio vietos apžiūros metu užpildytos eismo įvykio vietos schemos ir matavimų lentelės matyti, kad automobilis „Renault Laguna“ sustojo kelio skiriamojoje juostoje (t. y. kelio viduryje, tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės kelio linijos, važiuojamosios dalies krašto paliekant mažesnį kaip 2 m atstumą), kas vėlgi pagal KET 150.2 punktą yra draudžiama. Todėl, D. S., važiavusio automobiliu „Renault Laguna“ priešpriešais arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto (tuo pažeidžiant KET 119 punktą) ir sustojusio prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto (pažeidžiant KET 150.2 punktą), veiksmai buvo esminė priežastis įvykio kilimui, kai, norėdamas išvengti priešpriešinio transporto priemonių susidūrimo automobilio „Caravelle“ vairuotojas buvo privestas apvažiuoti kliūtį iš dešinės. Tačiau bylą tyrę policijos pareigūnai, automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo D. S. veiksmų nevertino, jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų reikšmingumo įvykiui nenustatinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu M. R. teismo prašė tenkinti jo skundą. Nurodė, jog palaiko skunde nurodytas faktines aplinkybes, automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas prieš darydamas manevrą neparodė posūkio signalo ir persirikiavo į priešingos krypties eismo juostą, sustojo ir tik tada parodė posūkio signalą į kairę. Jis pažeidė bent keturis KET punktus, nors byloje tai nėra paminėta. Išlipęs iš automobilio jis garsiai keikėsi, jį plūdo ir jam grasino. Byloje taip pat apie tai nepaminėta ir nėra priimta jokio sprendimo. Dėl eksperto išvados jam kyla daug abejonių, nes ekspertas nustatė, kad dalis apgadinimų ant „Renault Laguna“ automobilio nėra susiję su įvykiu. Vienas pažeidimas susijęs su šiuo įvykiu ir jo aukštis yra tarp 64,5 cm ir 67,5 cm. Tuo tarpu ant jo automobilio pažeidimai nustatyti 69 cm aukštyje nuo pagrindo. Tai skiriasi 4,5 cm ir aukščiai nesutampa. Išvadoje ekspertas nurodė, kad pažeidimų aukščiai nesutampa dėl kelio nelygumų. Nuotraukose matosi, kad kelias buvo lygus ir nebuvo jokių nelygumų. Eksperto nebuvo nustatinėjama ar kelias buvo lygus ar ne. Išvadose taip pat nurodyta, kad važiuodamas į priekį automobilis linguodamas padarė lanko formos pažeidimą, o važiuodamas atgal padarė brūkšnį. Abu pažeidimai yra kaip vienas ir tas pats ir jie sutampa. Išvadose jis prieštarauja pats sau, nes automobilis negalėjo ir linguodamas, ir važiuodamas tiesiai tame pačiame aukštyje padaryti pažeidimus. Nėra duomenų kaip ekspertas nustatė lingavimo aukštį. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog yra susipažinęs su vaizdo įrašu. Įvykis įvyko 2022-12-21 ryte. Buvo žiema, minusinė temperatūra, darganota, apsiniaukę ir buvo sniego. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). Jis važiavo į savo darbo vietą, atrodo (duomenys neskelbtini), maždaug 20 m atstumu nuo įvykio vietos. (duomenys neskelbtini) yra namas, bet, tiksliai nepasakys, kam jis priklauso. Jo darbas buvo priešais nukentėjusiojo namą, kitoje gatvės pusėje. Nežino kokiu adresu gyvena nukentėjusysis. Toje vietoje dirbo apie 2 savaites, atlikinėjo stogo įrengimo darbus. Ji vairavo VW „Caravelle“, automobilis nuosavybes teise priklauso jam. Vyko vienas. Ta teritorija yra statomų gyvenamųjų namų kvartalas. Gatvė buvo apsnigusi, slidi. Gatvė buvo matuota policijos pareigūnų, atrodo, buvo 4,15 m pločio. Gatvė buvo neasfaltuota. Kelio danga buvo padengta sniegu, jis nebuvo nuvalytas, o išvažinėtas. Jis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Važiuodamas gatve matė nukentėjusiojo automobilį. Pamatė jį atvažiuojantį priešais jį ir atvažiuojantį iš kitos gatvės. Nuo jo jis buvo gal 100 m atstumu. Jie važiavo priešpriešais. Gatvės ploto buvo pakankamai prasilenkti, nes tą rytą prasilenkė su keliais automobiliais. Jo transporto priemonės plotis yra apie 1,80 m, nukentėjusiojo šiek tiek siauresnis lengvasis automobilis. Matydamas priešais atvažiuojantį automobilį jis sustojo, po to, kai „Renault Laguna“ vairuotojas padarė manevrą į kairę pusę, jis pabandė jį apvažiuoti per kairę pusę. Jis padarė posūkį į kairę ir sustojo prieš jį. Jis taip pat pasuko į kairę ir sustojo priešais jį. Kai jis M. R.) sustojo, jis pavažiavo atgal ir bandė „Renault Laguna“ automobilį apvažiuoti per kairę pusę. „Renault Laguna“ tuo metu nebejudėjo. Jis turėjo jį apvažiuoti, nes nebuvo kito būdo, ir buvo įsitikinęs, kad to automobilio neapgadins. Jis bandė apvažiuoti automobilį pro kairę pusę, bet pamatė, kad pravažiuoti neįmanoma. Į priekį pavažiavo, kai automobiliai buvo šalia vienas kito. Jis priartėjo dešinės pusės priekiniu bamperiu. Jo dešinės pusės ratas buvo šalia „Renault Laguna“ dešinės pusės rato, šono ir bamperio. Pamatęs, kad nepravažiuos arba įklimps sniege, todėl pavažiavo atgal. Atgal važiavo todėl, kad negalėjo pravažiuoti į priekį. Jam atrodė, kad toks manevras yra saugus, nes aplinkui nebuvo kitų automobilių. Judėdamas pirmyn ir atgal nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Jis važiavo nuo pat (duomenys neskelbtini) gatvės pradžios, ji yra apie 700 metrų ilgio, ir buvo nuvažiavęs gal 500 metrų iki susitiko su „Renault Laguna“ automobiliu. Danga buvo „žvirkelis“ ir vietomis buvo duobėtas. Jo transporto priemonė gatve važiavo linguodama, tačiau įvykio vietoje jam apvažiuojant „Renault Laguna“ automobilį, ji judėjo gal ir linguodama, bet ten kelio nelygumų nėra. Kelio nelygumas pagal jį yra duobės. Sutinka, kad įvykis įvyko nelygų paviršių turinčiame kelyje. Sutinka, kad jo automobilis priartėjo važiuodamas per kelio nelygumus. Jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ir dabar nesutinka, kad įvyko eismo įvykis. Jis negali pasakyti, iš kur ant nukentėjusiojo automobilio atsirado sugadinimai. Po įvykio naujų įbrėžimų ant jo automobilio neatsirado. Po įvykio pamatė kaip „Renault Laguna“ vairuotojas iššoko iš savo automobilio ir puolė ant jo šaukdamas. Nenorėdamas sukelti konflikto, jis nelipo iš automobilio ir palaukė ateinančio kolegos, tada išlipo pasišnekėti. Susišnekėti su „Renault Laguna“ vairuotoju nepavyko, nes jis tik plūdosi ir keikėsi. Pokalbio esmė buvo ta, kad jis klausė, ar jis nori kviesti policiją, nes jis nesutiko su įvykiu. Nuo pat pradžių asmuo tik keikėsi. Jis „Renault Laguna“ vairuotojo paklausė, ar jis turi pretenzijų ir nori kviesti policiją. „Renault Laguna“ vairuotojas išlipęs jam pasakė, kad jis sugadino jo automobilį. Jis nesutiko, kad dėl jo kaltės yra sugadintas jo automobilis, kad įvyko eismo įvykis. Jo automobilis, tikriausiai, buvo apgadintas, bet jis nežino kas jį apgadino. Mano, kad ne jis apgadino „Renault Laguna“ automobilį. Jis pasakė, kad, jeigu nori ir mano, kad įvyko eismo įvykis, galima kviestis policiją. Asmuo kviestis policijos nenorėjo. Jis pasakė, kad, jei nenori kviesti policijos, tegul jį praleidžia, nes jam reikia važiuoti į darbo vietą. Jis automobilio nepatraukė, todėl jis pasakė, kad kita gatve jį apvažiuos ir automobilį pasistatys darbo vietoje. Jeigu kažką sugalvos, tegul daro tolimesnius veiksmus. „Renault Laguna“ vairuotojas dar buvo pas jį atėjęs, jį išplūdo ir išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai supildė įvykio deklaraciją. Nurodė, jog vienas jis dar buvo nuėjęs į įvykio vietą apžiūrėti automobilio. Kitų asmenų šalia nebuvo. Nukentėjusysis buvo savo kieme. Jis apžiūrėjo automobilį ir kelią. Nieko neėmė ir nelietė. Ėjo pasižiūrėti, ar tikrai yra kažkokie apgadinimai. Iš įvykio vietos nepasišalino, o pasistatė automobilį, kad netrukdyti eismui. Nebuvo nukentėjusiojo, jis nesutiko su įvykiu, jau ir taip buvo patraukęs automobilį, tai, tiesiog, jį pastatė kitoje vietoje. Atvykus policijos pareigūnams dalyvavo įvykio vietoje ir pasirašė surašytus dokumentus. Vieną kartą, dieną prieš šį įvykį, buvo analogiška situacija, tik kitoje gatvėje tame pačiame rajone. Jis važiavo dešine kelio puse, o kairė pusė buvo užima stovinčių automobilių. Priešais jį važiavo tas pats „Renault Laguna“ automobilis ir nenorėjo jo praleisti, nors tai padaryti privalėjo. Jis važiavo atbulas, kol buvo galimybė prasilenkti. Prasidaręs langą jam pasakė, kad pasimokytų Kelių eismo taisyklių. „Renault Laguna“ vairuotojas keikėsi, o jis uždarė langą ir nuvažiavo. Įvyko žodinis konfliktas. „Renault Laguna“ vairavo tas pats nukentėjusysis. Jis pats nevartojo necenzūrinių žodžių. Esu susipažinęs su nukentėjusiojo paaiškinimais. Su dalimi jo paaiškinimų sutinku. Šį įvykį matė kolega L. P.. Kalbėjo su juo apie įvykį. Jie yra bendradarbiai ir kartu dirba ne vienus metus, yra draugai. L. P. atėjo iš karto po šio įvykio. Tuo metu jo transporto priemonė jau buvo pajudėjusi atgal. Įvykio metu kolega buvo 20 metrų atstumu nuo jo automobilio, lauke, prie įvažiavimo į namą. Jis buvo lauke, nes jo laukė. Neatsimena ką jis aiškino atėjęs į įvykio vietą. Po įvykio kalbėjo su L. Jis jokių vertinimų nepateikė ir papasakojo, kad matė važiuojantį „Renault Laguna“, kuris padarė manevrą į kairę pusę ir jam užstojo kelią. Apie tai, kaip judėjo jis, nekalbėjo.
Šalies argumentai
6. Nuketėjusysis D. S. su skundu nesutiko, teismo prašė grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti, nes nebuvo įvertintas M. R. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve lėtai ir neskubėdamas. Iš toli pamatė atvažiuojančią VW „Caravelle“. Likus gal 10-15 metrų iki jo namo teritorijos pamatė, kad įsisukti nespės, o prasilenkti toje vietoje neįmanoma, todėl sustojo. Parodė dar posūkį, bet pamatė, kad asmuo nesiruošia sustoti. Asmuo buvo informuotas apie įvykį, buvo didelis garsas nuo smūgio, daug necenzūrinių žodžių. Jo automobilyje sėdėjo liudytoja. Žiemos metu jų gatvė labai susiaurėja ir eismas vyksta viena eismo juosta gatvės viduriu. Parsilenkimai vykdomi ties kitų namų teritorijomis, kur žmonės yra nusikasę sniegą. Į teismo klausimus atsakė, jog įvykio dieną gatvės plotis buvo toks pat ir prasilenkti dviem transporto priemonėms buvo neįmanoma. Jam, kaip patyrusiam vairuotojui, buvo aišku, kad yra nerealu prasilenkti. Jo transporto priemonės plotis yra iki 2 metrų. Jis važiavo pasiimti uošvienės D. P., ji sėdėjo gale. Pirmą kartą transporto priemonę matė iš toli. Tikėjosi kažkurioje vietoje prasilenkti. Artėjant link jo namų buvo kažkur 5,5 metrų plotis ir tikėjausi toje vietoje prasilenkti. Pamatė, kad priešais važiuojantis vairuotojas nesiruošia nieko daryti ir nebando sustoti, todėl sustojo jis. Jis tikėjosi, kad jis sustos platesnėje kelio dalyje, kur jie galės parsilenkti. Jis sustojo 2-3 metrų atstumu iki savo namų. Važiuodamas savo judėjimo krypties nekeitė, nes kažkokiems manevrams gatvė yra per siaura. Prieš sustodamas truputi pasuko kairiau, kad arba atbulomis pasuktų pas kaimyną, arba pasuktų į savo teritoriją. Posūkį į kairę parodė iki sustojat. Vaizdo įraše matė, kad „Carvelle“ buvo sustojęs visiškai, bet paskutinę sekundė metėsi į jo pusę. Gal sekundės dalimi pajuto, kad „Caravelle“ sustojo. Smūgio garsas buvo labai didelis, bet apgadintas tik sparnas ir bamperis. „Carvelle“ pavažiavo atgal, o jis net nespėjo išlipi, ir jis atbulomis nuvažiavo. Vairuotojas tikrai suprato, kad kliudė jo automobilį, nes ir jis apie tai pasakė. Jis pajuto didelį smūgį ir garsą, tai ir kita transporto priemonė turėjo pajusti smūgį. Sustojęs pamatė, kad tai yra tas pats asmuo, su kuriuo turėjo konfliktą prieš tai. Naudojo necenzūrinius žodžius, grasinimų neišsakė, bet informavo, kad asmuo padarė eismo įvykį. Vaizdo medžiagoje iš galo girdisi daug jo žodžių. Tą vaizdą fiksavo kaimynų kameros. Jos fiksuoja vaizdą ir garsą. Jis iš karto pamatė, kad yra pažeistas dešinės pusės bamperis ir sparnas. Liko ir mėlynos spalvos likučių ant jo bamperio. Susipažino su eksperto išvadomis, iki galo jų nesupranta, bet, ko gero, sutinka. Naujus apgadinimus matė ir informavo kaltininką. Jis jų neapžiūrėjo ir nebuvo nusiteikęs kalbėtis. Pamatęs, kad asmuo išvažiavo iš įvykio vietos, išsikvietė policiją. Daugiau eismo įvykio niekas nematė. Už kelių sekundžių po eismo įvykio atėjo liudytojas. Jis jį kaltino eismo įvykio sukėlimu. Jis aiškino, kad matė dvi eismo juostas, kad čia ne (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam viskas buvo neįdomu. Liudytojas neneigė, kad įvyko eismo įvykis, bet nesutiko dėl kaltės klausimo. Po smūgio kaltinamasis iš automobilio neišlipo. Jis išleido uošvienę, nes suprato, kad ilgai užtruks. Asmuo buvo pravėręs langą ir girdėjo jo pokalbį su jo kolega. Sutinka su policijos pareigūnų užpildytais dokumentais. Išsikvietęs policiją, kol jos laukė, norėjo pasižiūrėti kokių sužalojimų yra ant kaltinamojo automobilio. Vėliau, būdamas kieme, matė kaip atėjo M. R. iš sniego vėžės susirinko mėlynos spalvos „Caravelle“ dažų likučius. Iki šios dienos dar tebėra mėlynų dažų likučiai ant jo automobilio. Iki šiol savo automobilio nesusitvarkė. Savo automobilio jis nepatraukė, nes po eismo įvykio negalima pašalinti automobilio. Policiją nusprendė išsikviesti, kai M. R. visiškai pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnams nurodė, kad įvyko eismo įvykis, kilo žodinis konfliktas ir kad asmuo pasišalino. Kelio danga įvykio metu buvo prasta, buvo ledas ir suplūktas sniegas. Kelias yra žvyruotas, danga nėra lygi. M. R. automobilis buvo įlindęs iki jo priekinio stiklo. Jo kairys ratas buvo įkritęs į griovį, o dešinė pusė iškilo, todėl ir nesutapo aukščiai. Tai matė filmuotoje medžiagoje. M. R. parodymus vertina kaip melagingus. Dėl šio įvykio jis nėra nubaustas. Su nutarimu sutinku, tik keista, kodėl nėra straipsnio dėl pasišalino iš įvykio vietos. Skundo dėl šio įvykio nėra pateikęs. Dėl šio įvykio jam padaryta 330 eurų žalą ir draudimas jam ją atlygino. Tame kelyje ne kartą esu prasilenkęs su kitais gyventojais kelio išplatėjime. Kadangi yra viena eismo juosta, sustojo kaip jam buvo patogiau atlikti manevrą, tai yra sustojo kairėje pusėje. Buvo labai didelis trenksmas, o apgadinimai nežymūs, nes plastikinis bamperis amortizavo smūgį. Jis ne kartą minėjo, kad asmuo nesišalintų iš įvykio vietos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu liudytojas L. P. nurodė, jog M. R. pažįsta, jis yra jo darbdavys, kartu dirba 12 metų. Giminystės ryšio nėra. Datos neprisimena, laukė kolegos šalia įvykio vietos buvusiame objekte. M. R. turėjo atvežti medžiagas. Pamatė jį atvažiuojantį, o tuo tarpu iš kitos pusės važiavo kitas automobilis. Jie važiavo, tada vienas ir kitas pasuko kairėn ir abu sustojo. Išlipę pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Jis nuėjo iki tos vietos. Kolega pasakė, kad, jei turi pretenzijų, gali pildyti deklaraciją ir skirstytis. Jis pasakė, kad reikia pagalvoti. Jo kolega nuvažiavo į objektą, o jis pėsčiomis grįžo atgal. Nuo įvykio vietos jis buvo 70 metrų atstumu. Važiavo abu automobiliai, abu pasuko kairėn ir sustojo. Kai jis ėjo, kolega atsistūmė atgal. Kontakto nematė ir negirdėjo. Po įvykio davė paaiškinimus policijai ir juos patvirtina. Jokio garso negirdėjo. Po įvykio atėjo į įvykio vietą, nes išlipęs asmuo labai keikėsi ir negražiai kalbėjo. Atėjo, nes asmuo ėjo prie kolegos. Nukentėjęs asmuo aiškino, kad į jį įvažiavo, ir suprato, kad kalba eina apie eismo įvykį. Jis apžiūrėjo nukentėjusiojo transporto priemonę, bet nieko nematė sugadinta ir negali teigti, kad sugadinimai liko iš po šio įvykio. M. aiškino, kad važiavo, neprasilenkė ir dabar ant jo šaukia. Iš įvykio vietos išėjo, kai asmuo pasakė, kad pagalvos. M. pasakė, kad neturi laiko, apsisuko apvažiuoti, o jis išėjo. Nežino ką galvojo M., bet jiems susitikus jis aiškio, kad nežino, kodėl asmuo šaukė ir ko nori, nes jis pats negirdėjo garso ir nieko nematė. Jis buvo kai atvyko policijos pareigūnai. Jis matė vienas priešais kitą sustojusius automobilius. Nukentėjusysis keistai pasuko į kairę pusę, priešpriešais jo kolegą. Tuo metu jis buvo ant kelio, nes laukė kolegos. Automobiliai vienas priešais kitą nebuvo sustoję. Nepamena, ar degė stabdymo signalai ir ar buvo rodomas posūkio signalas. Jie važiavo labai lėtai. Kelias buvo nelabai platus, važiavo viduriu ir pasuko į kairę, gal į savo kiemą. Parsilenkti važiuojamąją dalimi nebuvo galimybės. Nežino kodėl M. bandė pravažiuoti. Į darbo vietą jis atvažiavo savo automobiliu pro kitą pusę. Ten kur įvyko eismo įvykis, jo vertinimu, prasilenkti vietos nebuvo. Jei būtų M. situacijoje, nebūtų traukęsis ir atsitrenkęs. Jis galėjo negirdėti smūgio garso.
8. Teismo posėdžio metu ekspertas E. G. nurodė, jog gavo tyrėjo nutarimą, kuriame buvo nurodytas klausimas, ar automobiliui „Renault Laguna“ ir VW „Caravelle“ savininkų nurodyti apgadinimai suderinami tarpusavyje ir buvo padaryti šio eismo įvykio kontakto metu. Atliekant tyrimą buvo raštu paprašyta pateikti automobilius apžiūrai, nes atliekant šį tyrimą automobilius reikia matyti gyvai. Automobiliai buvo pristatyti ir apžiūrėti sugadinimai, išmatuota. Pagal tų sugadinimų išsidėstymą, pobūdį, taip pat, įvertinus pateiktoje vaizdo medžiagoje matomus duomenis, buvo duota išvada, kad dalis sugadinimų ant abiejų automobilių yra nesuderinami tarpusavyje, kalba eina apie VW „Caravelle“ priekinio bamperio dešinio šono sugadinimus (6 pav.), taip pat „Renault Laguna“ priekinio dešinės pusės sparno subraižymai (3 pav.). Ant VW „Caravelle“ priekinio dešinio rato arkos sugadinimai, kurie pagal pobūdį atitiktų sugadinimus „Renault Laguna“ priekinio bamperio dešiniajame šone ir sparne. Įvertinus filmuotoje medžiagoje matomą vaizdą, būtent tai, kad VW „Caravelle“ suartėjus dešinio šono priekine dalimi prie „Renault Laguna“ automobilio, priekinis dešinysis kampas svyra žemyn ir kyla aukštyn. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, apžiūros metu nustatytus sugadinimus, buvo duota išvada. Bylos dalyvių jis nepažįsta ir nusiteikimo prieš juos neturi. VW „Caravelle“ sugadinimai yra ant priekinio dešinės pusės rato arkos krašto, tai yra ant labiausiai atsikišusios vietos. Jie yra 69 cm ir 68 cm aukštyje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad priartėjant VW „Caravelle“ svyra aukštyn ir žemyn, o važiuojat atgal svyravimo nėra. Nežino kodėl taip yra. Nubraukimas nuo priekio link galo kyla aukštyn, o link automobilio „Renault Laguna“ priekio gaunasi beveik tiesus brūkšnys. Prie „Renault Laguna“ automobilio 14 pav. yra likęs pėdsakas ir tikėtina, kad jį paliko VW „Caravelle“ automobilio priekinis dešinysis ratas. Įvertinus visą medžiagą, kokie yra sugadinimai ir kas užfiksuota filmuotoje medžiagoje, leidžia teikti tokią išvadą ir toks mechanizmas yra suderinamas. Ekspertizės akto trečiame lape, kur pažeidimas lanku yra likę dažų likučių. Dažų jis netyrė. Pojūčiai visiems yra skirtingi ir jis negali atsakyti ar VW „Caravelle“ vairuotojas galėjo girdėti smūgio garsą. Pėdsakas sniege buvo paliktas VW „Caravelle“ priekinio dešinio rato, tai rodo važiavimą atgal. Kai VW „Caravelle“ važiavo atgal, automobilis „Renault Laguna“ stovėjo. Kontakto metu „Renault Laguna“ stovėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
9. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
11. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu ir dėl kokio teisės akto reikalavimų nevykdymo buvo padarytas administracinis nusižengimas.
12. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 3 dalyje – nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.
13. ANK 618 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
14. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ne teismo tvarka priimtas nutarimas turi būti aiškus, suprantamas ir motyvuotas, o tai reiškia, jame turi būti ne tik išdėstomos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet ir motyvuotai įvertinamos. Be to, sprendžiant dalyvių pateiktus prašymus, turi būti aiškiai nurodyti dėl jų priimami sprendimai, arba nutarime nurodžius kitą ANK straipsnį, argumentuotai išdėstomos aplinkybės dėl kurių šie duomenys pateiktini, padaromos išvados.
15. Iš 2022 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog reaguojant į 2022 m. gruodžio 21 d., apie 9.05 val. gautą D. S. pranešimą, jog „adresu (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Renault“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis VW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir iškeikęs nuvažiavo į šalia esančią statybvietę“, buvo surinkta pirminė eismo įvykio medžiaga ROIK: 07-22-9588238. Įvykio vietoje D. S., be kita ko, nurodė, jog M. R. neišsiaiškinus eismo įvykio aplinkybių iš įvykio vietos nuvažiavo; M. R. nurodė, jog po eismo įvykio jis žalos nematė, pasiteiravo ar kviesis policiją, ar pildysis deklaraciją, D. S. pasakė, kad nežino ką daryti, pagalvos. Kadangi jis neturėjo laiko laukti, paprašė patraukti automobilį, kad galėtų pravažiuoti, jis jo nepatraukė, tada jis apsisuko ir apvažiavo aplink kvartalą ir pastatė savo automobilį ties savo darbo vieta, adresu (duomenys neskelbtini).
16. 2023 m. vasario 6 d. M. R. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23194838787 dėl to, jog jis 2022 m. gruodžio 21 d. 8 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VW „Caravelle“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas pro dešine pusę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė stovinčią transporto priemonę VW „Renault Laguna“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 127, 128 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. D. S. pripažintas nukentėjusiuoju.
17. Ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo gauti M. R. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose buvo prašoma administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, bei nukentėjusiojo D. S. prašymas patikslinti administracinio nusižengimo sudėtį ir M. R. veiką papildomai inkriminuoti ir kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
18. Pažymėtina, jog Skundžiamame nutarime, be kita ko, nurodytos aplinkybės: „ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal formuojamą teismų praktiką, šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11- 303/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padalyta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.“, tačiau jokių išvadų dėl nurodytų aplinkybių nepadaryta; vertinant nurodytas aplinkybes nukentėjusiojo D. S. pateikto prašymo kontekste, neįvertina ir motyvuotai nepriimtas sprendimas dėl to, ar M. R. veikoje yra ir kito administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
19. Teismo vertinimu, šie Skundžiamo nutarimo trūkumai laikytini esminiais, kurių teismas ištaisyti negali. Pažymėtina, jog ANK įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos teismui nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole, Skundžiamame nutarime suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluotų nusižengimų aprašymo turinį, kadangi tokiu atveju būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą. Be kita ko, bylų dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ribas apibrėžia nutarimo turinys.
20. Nors Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu konstatuota, jog apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis), tačiau plečiamai aiškinti aktyvaus teismo sampratą bei priešingai, nei leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, visą įrodinėjimo naštą ir kaltinimo palaikymo funkciją byloje perkelti teismui, kuris, nors ir privalo būti aktyvus, tačiau negali tapti šališkas, įrodymus renkančia ir kartu kaltinimą palaikančia tyrimo institucija, negalima.
21. Apibendrinant anksčiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog aptarti Skundžiamo nutarimo trūkumai yra esminiai, jie negali būti ištaisyti nagrinėjant skundą teisme, todėl administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti.
22. Pažymėtina, jog nagrinėjant skundą teisme, M. R. patvirtino pasitraukęs iš įvykio vietos, tačiau neigė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, taip pat ir aplinkybę, jog jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs. Taigi, nagrinėjamu atveju ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimas M. R. veiksmuose yra susijęs su ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nustatymu, todėl Institucijai Skundžiamame nutarime neįvertinus ir motyvuotai nepriėmus sprendimo dėl to, ar M. R. veikoje yra ir kito administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, teismui nutarus bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti, siekiant nesudaryti iš ankstinės teismo nuomonės, teismas nevertins M. R. skunde nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
M. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3603-2023 (ROIK: 23194838787) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti iš naujo institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.