Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-05 · Byla Nr. A2.6.-264-655/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
A2.6.-264-655/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14210-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin.byla Nr.A2.6.-264-655/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14210-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą D. N.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014-11-13, apie 19.15 val., D. D., L. A. g. 27A, vairuodamas automobilį Mersedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, nepaliko tarpo iš šono, todėl atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d.

2014-12-18, atvykęs, į institucijos surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. paaiškino, kad protokole nurodytą dieną ir laiku, jis tikrai vairavo automobilį Mersedes Benz Sprinter. Važiuojant L. A. gatve, priekyje važiuojantis automobilis OPEL pakankamai staigiai iš pirmos juostos suko į automobilių aikštelę, esančią prie „Norfos“ parduotuvės. Pravažiuodamas pastebėjo, kad „Opel“ automobilis, įvažiuodamas į aikštelę, trumpam stabtelėjo ir jo vairuotoja atsisukusi pažiūrėjo į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Nors nepajuto smūgio, neišgirdo kokio nors garso, tačiau iš „Opel“ vairuotojos elgesio įtarė, kad galbūt kliudė jos automobilį. Norėdamas išsiaiškinti situaciją, bandė sustoti iš karto, tačiau tuo metu buvo labai intensyvus eismas, todėl jis negalėjo išlipti iš automobilio. Pavažiavęs apie 10 metrų ir pasukęs į dešinę, paliko automobilį su įjungtais avariniais žibintais ir grįžo atgal į galimo eismo įvykio vietą. „Opel“ automobilio įvažiavime nebuvo, apėjęs visą aikštelę, jokio automobilio, kuris būtų su įjungtais žibintais ar avarinėmis šviesomis nerado. Nežiūrint į tai, tikėdamas surasti galimai apgadintą automobilį, apsuko ratą Laisvės prospektu ir L. A. gatvėmis, tačiau „Opel“ automobilio niekur nerado. Pagalvojęs, kad jeigu automobilio niekur nėra, reiškia nieko neatsitiko, todėl išvažiavo. Patvirtindamas savo paaiškinimus, apie automobilio „Opel“ paieškas, D. D. teismui pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) registratoriaus duomenis ( b.l. 20-21, 17-18).

Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą D. N., teismui paaiškino eismo įvykio tyrimo ir įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūros aplinkybes. Nurodė, kad buvo išsikvietęs abu eismo įvykio dalyvius ir visi kartu per internetinį ryšį buvo prisijungę prie „Google Maps“ programos, analizavo eismo juostų skaičių, kur po eismo įvykio buvo patraukti abu automobiliai ir pan. aplinkybes .

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos į teismo posėdžius du kartus buvo kviečiama D. R., pranešusi policijai apie eismo įvykį ir policijos pareigūnai E. T. ir I. P., atvykę pagal gautą pranešimą. Kviečiami į 2015-01-15 teismo posėdį liudytojai neatvyko - D. R. neatsiėmė teismo pranešimo, liudytojas E. T. buvo atostogose, I. P. neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Pakartotinai kviečiama į 2015-02-05 posėdį, D. R. teismui pranešė, kad posėdyje nedalyvaus, nes bus išvykusi į komandiruotę užsienyje (b.l. 32,33). Siekdamas liudytojais apklausti policijos pareigūnus E. T. ir I. P., teismas kreipėsi Į Vilniaus apskrities VPK KP valdybos administracinės veiklos skyrių prašydamas įteikti pareigūnams teismo šaukimus ir užtikrinti jų dalyvavimą teismo posėdyje (b.l. 31). Šis teismo prašymas ignoruotas, pareigūnai į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdžius iš Šiaulių atvyksta trečią kartą, siekiant ekonomiškumo principo, teismas nusprendė baigti įrodymų rinkimą ir D. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą spręsti pagal teismui pateiktus įrodymus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta tokia administracinio teisės pažeidimo sudėtis – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 219 p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad jis, kilus įtarimui dėl eismo įvykio negalėjo sustoti, nes būtų sukėlęs pavojų kitiems eismo dalyviams.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. numato, jog eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. To paties įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai: a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Visais kitais atvejais, jeigu eismo įvykio vietoje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu, yra užpildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudikus

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, iš eismo įvykio vietos pirmoji pasitraukė D. R.. Techninio eismo įvykio registracijos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nurodė, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, su ja turi būti susisiekta mobiliojo ryšio telefonu, kadangi jai reikia pas gydytoją (b.l.5). Ši teismo nustatyta aplinkybė visiškai patvirtina D. D. teiginius, apie tai, kad jis nedelsiant grįžęs į eismo įvykio vietą, nerado kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio. Pasišalindama iš eismo įvykio vietos D. R., nesuteikė galimybės D. D., pasinaudoti Kelių eismo taisyklių 220 p. numatyta galimybe abiems eismo įvykio dalyviams išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir kartu užpildyti įvykio deklaraciją, patiems nubraižyti eismo įvykio schemą. Neradęs eismo įvykio vietoje (šalia) automobilio „Opel“ ir negalėjęs pasitikrinti ar buvo automobilių kontaktas ir jeigu taip, kokius apgadinimus padarė, D. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad eismo įvykio nebuvo visiškai, todėl neturėjo pareigos kviesti policijos į įvykio vietą.

Patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. jį padariusiam asmeniui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. nukentėjusiojo asmens buvimo netoliese, ar nebuvimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteikia atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą, neatitinka pažeidimo pavojingumo, administracinės nuobaudos taikymo tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas, esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms, numato asmenims galimybę susitaikyti ir baudžiamoji atsakomybė asmeniui tokiu atveju netaikoma, nors ikiteisminis tyrimas ir yra jau pradėtas ar byla perduota nagrinėti teisme. Galiojantis KET 232 p. taip pat numato galimybę eismo įvykio dalyviams susitaikyti, užpildant eismo įvykio deklaraciją. Tokiu atveju, administracinė atsakomybė kaltam asmeniui neatsiranda, o jos netaikymą nulemia nukentėjusio asmens sutikimas pildyti deklaraciją.

Nagrinėdamas bylą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo ir kiekvienu atveju surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, po ko asmuo paprastai yra nubaudžiamas administracine tvarka, galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju iš tokio asmens atimama.

Akcentuotina, kad D. D. neneigia galėjęs padaryti pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo gailisi, ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai, nesiaiškino nukentėjusio asmens pozicijos dėl galimybės susitaikyti. Teismas taip pat neturėjo galimybės apklausti nukentėjusiosios, kadangi ji, pirmoji pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, į teismo posėdžius neatvyko. Administracinėje byloje esantys duomenys ir fotonuotraukos patvirtina, kad abiejų automobilių apgadinimai yra minimalūs (b.l. 4, 7, 13-15).

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia.

Bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kad D. D. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai, kad siekė išvengti atsakomybės, arba tam buvo kitų, neobjektyvių priežasčių. Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti automobilio registratoriaus duomenys patvirtina, kad būtent jis, o ne D. R. ėmėsi priemonių surasti galimai kliudytą automobilį, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, pasekmes ir pan. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šiuo konkrečiu atveju, buvo suklaidintas nukentėjusios, kuri pirma pasitraukė iš įvykio vietos, veiksmų. Palikdamas savo vairuotą automobilį su įjungtais avariniais žibintais, greta susidūrimo vietos ir akcentuodamas, jog jo dėmesį atkreipė į aikštelę įvažiuojančio „Opel“ vairuotojos žvilgsnis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo pagrindo manyti, kad jo tapatybė nebus nustatyta arba tokiu būdu bus paslėpti eismo įvykio pėdsakai. Šios teismo nustatytos aplinkybės, daugiau patvirtina negu paneigia D. D. paaiškinimus, kad iš įvykio vietos pasišalinus nukentėjusiajai, jis manė, kad eismo įvykio nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30² str., 286 – 288 str., teismas,

nutarė:

Administracinę teiseną, pradėtą D. D. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė