- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-747-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03394-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- V.
- Trečiasis asmuo
- notarei L
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R., apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams V. S. ir R. T., trečiajam asmeniui notarei L. R., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nekilnojamojo turto – buto, esančio Marijampolės (duomenys neskelbtini), 2011-05-06 sudarytą pirkimo pardavimo sandorį Nr.2938 negaliojančiu kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias teisės normas, panaikinti teisinę registraciją, t. y. įrašą viešame registre ir pripažinti atsakovo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - butą, esantį Marijampolės (duomenys neskelbtini), priteisti jai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindas sandorio naikinimui yra tai, kad sudarant sandorį, atsakovas nepateikė notarei teismo leidimo, kuris buvo privalomas parduodant šeimos turtą. Be to, buvo pažeistas viešasis interesas ir apribota vaiko teisė naudotis tėvui priklausančiu turtu.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovė atsakovui reiškia jau nebe pirmą ieškinį ir jos tikslas bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti atsakovą, su kuriuo šalių santuoka nutraukta jau 1988 metais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 1988 metais, ginčo butas atsakovo įsigytas jau po santuokos nutraukimo. 2010-10-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-1864-399/2010 šalių sūnaus I. gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Parduodant ginčo butą šalių nepilnametis sūnus I. šiame bute faktiškai negyveno, kadangi po to kai tarp šalių 2009 metais įvyko konfliktas, jis su mama persikėlė gyventi į savo senelių butą, kuriame gyvena iki šiol. Nekilnojamasis daiktas sandorio sudarymo metu viešame registre nebuvo registruotas kaip šeimos turtas, ten nebuvo deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Teismas konstatavo, kad sudarant nekilnojamojo daikto buto, esančio Marijampolės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį imperatyvios teisės normos pažeistos nebuvo, kadangi gauti išankstinį teismo leidimą perleisti turtą, kuris nelaikytinas šeimos turtu atsakovas pareigos neturėjo. Teismas taip pat nenustatė, kad tokiu sandoriu būtų pažeistas viešas interesas,- vaiko teisė, esant būtinybei, pasinaudoti tėvo būstu. Vaiko teisės į gyvenamąją būstą užtikrinimas nereiškia pareigos jo tėvams tokį būstą turėti nuosavybės teise. Jei vaikas gyvena su tėvais, šie privalo užtikrinti kad būtų įgyvendinamos visos vaiko teisės (pasirūpinti maistu, apranga, vaiko sveikata, jo auklėjimu bei lavinimu, kt.), taip pat ir teisė į tinkamą gyvenimui būstą. Nenustatyti ir niekinio sandorio taikymo pagrindai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. R. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, iš bendrų lėšų įsigijo nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Į šį butą ieškovė su sūnumis ir atsakovu įsikėlė 2006 metais ir gyveno iki 2009 metų. Vėliau iškilus konfliktui su atsakovu, ieškovė buvo priversta iš šio buto išsikraustyti ir apsigyveno pas jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas laikytinas šeimos turtu, kadangi už jį sumokėta iš bendrų šeimos lėšų, juo rūpintasi, mokėti mokesčiai bendrai, t. y. jis įgytas bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi mano, jog teismas turėjo pirmiausia išsiaiškinti, ar ginčo butas yra bendras šeimos turtas, o po to tik spręsti ieškinio pagrįstumą. Taip pat teismas nesiaiškino aplinkybės, dėl ko ieškovė yra padavusi atsakovą į teismą prašydama priteisti iš jo neturtinę žalą. Apeliantė nurodo, kad atsakovas išmesdamas ją su vaiku iš jų bendro buto, ji patyrė moralinę ir materialinę žalą, buvo sutrikdyta sveikata. Šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus, surinkti ir ištirti visus įrodymus. Apeliantė kritikuoja teismo argumentus, kad vaiko teisės į gyvenamąjį būstą atsakovui pardavus savo turtą yra nepažeistos. Ieškovė nurodo, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi ši sutartis yra apsimestinė, nes sudaryta tarp artimų giminaičių. Buto pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta vidutinė rinkos kaina ir gerokai didesnė nei pardavimo kaina, todėl teismas netinkamai vertino įrodymus, nes akivaizdu, jog sandoris sudarytas dėl akių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos skundžiamą sprendimą palikti galioti. Atsakovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo su ieškove jokio bendro ūkio nevedė, jie gyveno atskirai, finansus tvarkė atskirai, o butą įsigijo už savo asmenines lėšas, jokio susitarimo sukurti bendrą nuosavybę nebuvo. Ieškovė visais būdais manipuliuoja vaiku, stengiasi pakenkti ieškovui, gauti iš jo materialinės naudos. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylos aplinkybes, išnagrinėjo ieškinį ne tik ieškovės pareikštų reikalavimų ribose bet ir atsižvelgė į viešąjį interesą, į vaiko teises. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad iš buto, kuriame šiuo metu gyvena, jos niekas neveja, bet teismas konstatavo, kad tokia galimybė gali atsirasti ateityje. Ieškovė apeliacinio skundo motyvus sieja su galbūt kada nors ateityje atsirasiančiais veiksniais. Buto pardavimo momentu, jis nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa, joje nei ieškovas, nei sūnus negyveno, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl jokio leidimo parduodant butą nereikėjo. Ieškovė apeliaciniams skunde kelia naujus reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo į ginčo butą, tačiau tai nesusiję su vaiko interesais, o su pačios ieškovės turtiniais interesais. Nesuprantami apeliantės argumentai, kodėl teismas turėjo nustatinėti prejudicinį ryšį su kita civiline byla dėl žalos atlyginimo. Ši bylą neuri jokio ryšio su nagrinėjama byla.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. T. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos skundžiamą sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad ginčo butas nebuvo šeimos turtas, viešame registre jis įregistruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, jame ieškovė ir jos sūnus negyveno, todėl parduodant butą jokio leidimo nereikėjo. Pažymi, kad butą ji nupirko už realią jo kainą, kurios išlikusios ir šiomis dienomis. Butą pirko turėdama tikslą jį įsigyti nuosavybėn.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, nes ginčo butas, jį parduodant, nebuvo šeimos turtas, jame šeima faktiškai negyveno.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad tarp šalių santuoka buvo nutraukta 1988 m. birželio 16 d., tačiau vėliau nuo 2002 m. iki 2009 m. jie gyveno kartu. 2003 m. gruodžio 16 d. jiems gimė sūnus I.. 2008 m. šalims nutraukus bendrą gyvenimą, iš atsakovo 2009 m. spalio 6 d. teismo nutartimi (patvirtinta taikos sutartis) buvo priteistas išlaikymas (po 300 Lt), kuris 2010 m. spalio 1 d. sprendimu buvo padidintas iki 500 Lt (b. l. 52-54). Išlaikymo įsiskolinimo 2012 m. vasario 1 d. nėra (b. l. 101). 2004 m. gruodžio 17 d. atsakovas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. (toliau – ginčo butas), kurį 2011 m. gegužės 6 d. pardavė (b. l. 11, 28-33). Nuo 2009 m. ieškovė su sūnumi I. ginčo bute negyveno (gyvena ieškovės tėvų bute).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė iškėlė naujus reikalavimus (kaip teismo būtinybę vertinti ginčo buto sandorį kaip tariamą sandorį arba kaip apsimestinį, būtinybę vertinti bendrosios jungtinės veiklos sutarties buvimą) bei nurodo su tuo susijusias naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (tai matyti iš ieškinio bei apeliantės atstovo pasisakymų teisme, (b. l. 2-4, 65-67), teismo sprendimo (b. l. 70-71)). CPK 312 str. numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (kontrolės funkcija), neperžengiant bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Taigi, teisėjų kolegija nepasisako (nevertina) dėl apeliaciniame skunde išdėstytų naujų reikalavimų ir naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teismo.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismo vaidmuo turėjo būti aktyvus (CPK 376 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas (atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo teisėtumas) nepatenka į CPK XIX skyriaus (šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai) spręstinų klausimų ratą. Vien tai, kad apeliantė ieškinį grindžia CPK 3.85 str. pažeidimu, laikydama ginčo butą šeimos turtu, nėra pagrindas pripažinti, jog šiam ginčui taikytinos šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų taisyklės.
Apeliantė ieškinį grindžia tuo, kad sudarant ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas negavo teismo leidimo (CK 3.85 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos CK 3.85 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teises į jį, įkeisti, ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
Bylos (ginčo) esmė – ar ginčo butas laikytinas šeimos turtu. Tik nustačius, kad ginčo butas buvo šeimos turtas, apeliantė įgytų teisę į ieškinio patenkinimą, t. y. būtų galimybė svarstyti apie ieškinio pagrįstumą.
Šeimos turto teisinį statusą ir teisinio rėžimo pabaigą reglamentuoja CK 3.84 str. ir 3.86 str. 1 d. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų tam, kad pagrįsti, jog ginčo butas laikytinas šeimos turtu, apsiribodama šios aplinkybės konstatavimu ir iš to kildindama pasekmes (sandorio negaliojimą), t. y. apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 178 str.). CK 3.86 str. 1 d. numatyta, kad šeimos turto teisinis rėžimas pasibaigia nutraukus santuoką <...>. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta 1988 m., o ginčo butas įgytas 2004 m., todėl vien ši aplinkybė eliminuoja pagrindą daryti išvadai, jog ginčo butas gali būti laikomas šeimos turtu. Pažymėtina, kad turto, kaip šeimos turto teisinis statusas yra siejamas su santuokos sudarymu ir jos nutraukimu (CK 3.84 str. 1 d., 3.85 str. 2 d., 3.84 str. 1 d.), t. y. asmenų, gyvenančių neįregistravus santuokos (sugyventinių) įgytas turtas negali įgyti šeimos turto statuso. Be to CK 3.84 str. 2 d. numatyta, kad šeimos turtas yra <...> šeimos gyvenamoji patalpa. Tai reiškia, kad šeimos turtu gali būti laikomas tik tokia gyvenamoji patalpa, kurioje yra faktiškai gyvenama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2009 m. apeliantė su sūnumi ginčo bute negyvena, ginčo butas parduotas 2011 m., todėl ir esant šioms aplinkybėms nebūtų pagrindo ginčo buto pripažinti šeimos turtu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei procesinės, nei materialinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.