- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1060-356/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00774-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- UAB „S. IMPERIJA Creditor. lt“
- Atsakovas
- G. K.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor. lt“ atstovui ir atsakovui G. K., institucijos, teikiančios išvadą, - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S. IMPERIJA Creditor. lt“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo, institucija, teikianti išvadą, - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas „S. IMPERIJA Creditor. lt“ prašė priteisti iš atsakovo 170,00 Lt skolą, 562,00 Lt delspinigius, 75,00 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. K. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies, jo nuomone, yra pernelyg didelės netesybos.
Institucija, teikianti išvadą, - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas 2010-08-04 perdavė atsakovui nuosavybėn 150,00 Lt laikotarpiui iki 2010-08-27 (8-15 b.l.) buvo sudaryta internetu, vartotojai prisijungus prie sutarties. Pagal tarp šalių sudarytos ir byloje pateiktos sutarties dalyką ir šalių ypatumus sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o skolininkas – vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). LR CK 6.188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.).
Todėl šiai sutarčiai taikomos LR CK 6.188 str. nuostatos, teismas tokios sutarties sąlygas ex officio vertina vadovaudamasis CK 6.188 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad vartotojas yra silpnesnė sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas, todėl įstatymuose nustatyta stipresnė vartotojo interesų apsauga. Be to, teisiniai sąžiningumo ir protingumo principai reikalauja, kad sutartyse nustatyti ribojimai ir sankcijos būtų proporcingi ir pagrįsti.
Šalių sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kreditoriui sumokėtos sumos bus paskirstomos taip, kad pirma eile bus skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antra eile – netesyboms padengti, trečia eile – kreditui ir kredito mokesčiui padengti, ketvirta eile- kitiems mokėjimams pagal sutartį vykdyti.
Institucija, teikianti išvadą, nustatė, kad sutarties 6.5 punkto nuostatos dėl atsakovo atliekamų įmokų paskirstymo, atitinka LR CK 6.188 str. 2d. bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus. Šalių sutarties sąlyga (6.5 punktas) dėl įmokų paskirstymo eiliškumo yra įtvirtinta vartojimo sutartyje, parengtoje pagal standartines sąlygas (LR CK 6.185 str.), kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengė ieškovas, nederindamas su kita šalimi (vartotoju), todėl ji nelaikytina nustatyta bendru šalių susitarimu LR CK 6.54 str. prasme.
Šiame punkte nustatyta sąlyga yra itin nepalanki vartotojui, nes pirmiau nei skola yra dengiamos netesybos, tuo sudaryta galimybė didėti skolai ir tuo yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
Šalių sutarties 6.5 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga sąlyga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).
Sutarties 9.1. punktas nustato, kad „kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti Kreditą Kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti Kreditoriui 2 (dviejų) procento dydžio delspinigius į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos Grąžintinos sumos, už kiekvieną suteiktą kreditą“. O sutarties 9.3. punktas nustato, kad „jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti Kreditą ar jo dalį ir/ar Kredito mokestį ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo Kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, Kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti Kreditoriui baudą, už kiekvieną suteiktą kreditą, kurios dydis priklauso nuo Kredito sumos“, kuri yra lygi 75 Lt, jei suteikiamas iki 200 Lt dydžio kreditas.
Institucija taip pat nustatė, kad ir sutarties 9.1 ir 9.3 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 str. 2 d 5p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, t.y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl ieškinio reikalavimai dėl netesybų priteisimo yra nepagrįsti (107 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl netesybų sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, pripažintina, kad sutarties 9.1 ir 9.3 punktuose nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė ta prasme, kad nustatyta ir bauda ir delspinigiai, kurie, be to, yra pernelyg dideli, todėl teismas sutarties 9.3 punktą dėl baudos, o 9.1 punktą dalyje dėl delspinigių dydžio tiek, kiek jie viršija 0,05 proc. (nuo 2011-04-01 taikomo LR Vartojimo kredito įstatymo 2010-12-23 Nr. XI-1253 11 str. 8d. nuostatos), pripažįsta nesąžiningomis sąlygomis, jos taip pat negalioja nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). LR CK 6.873 str. 1 d. nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).
Atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu, nes atsakovas laiku negrąžino visos paskolos sumos (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).
LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas, jo teigimu, nustatytu terminu neįvykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti paskolą nustatytu terminu dėl to, kad darbdavys jam laiku nemokėjo darbo užmokesčio.
Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio nuostolių (LR CK 6.249 str.).
LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.
Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) - atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Atsakovas laiku - 2010-08-27 paskolos negrąžino, prašė, o ieškovas pratęsė pinigų grąžinimo terminą iki 2010-09-03, tačiau ir šiai datai atsakovas skolos negrąžino, 2010-09-13 sumokėjo 54,00 Lt, t.y. ne visą sumą, o terminą vėl pratęsė iki 2010-09-20, ir tik 2010-10-05 sumokėjo 50,00 Lt, t.y. taip pat ne visą sumą. Viso atsakovas ieškovui grąžino 104,00 Lt.
Ieškovas nuo 2010-09-03 pradėjo skaičiuoti netesybas: 2 proc. dydžio delspinigius, o taip pat 2010-10-05 taikė 75,00 Lt baudą (15-19 b.l.), o atsakovo įmokėtas sumas paskirstė taip, kad įmokas įskaitė netesyboms sumokėti.
LR CK 6.54 str. nustato įmokų paskirstymo eiliškumą. Pagal šį įstatymą, jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile – įmokos skiriamos netesyboms mokėti ir tik ketvirtąja eile – įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
Pripažinus negaliojančiomis sutarties 6.5 ir 9.3 punktų bei 9.1 punktą dalyje, taikant LR CK 6.54 str. nuostatas, būtų pagrindas apskaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną nuo negrąžintos skolos sumos, o gautus mokėjimus paskirstyti taip, kad pirmiau įskaityti sumokėtas sumas netesyboms padengti, o paskui – kreditui.
Paskolinta suma 150,00 Lt + 20,00 Lt mokestis už kredito pratęsimą = 170,00 Lt. Atsakovas pavėlavo sumokėti 170,00 Lt sumą 10 dienų (nuo 2010 metų rugsėjo 3 dienos iki 13 dienos), todėl privalo sumokėti 0,85 Lt delspinigių (170,00 Lt x 0,05 proc. x 10 dienų). Atsakovui 2010-09-13 atlikus mokėjimą ir sumokėjus 54,00 Lt, dengiami delspinigiai – 0,85 Lt (54,00 Lt – 0,85 Lt) ir 53,15 Lt skola. Likusi skola po 2010-09-13 atlikto mokėjimo yra 116,85 Lt (170,00 Lt +0,85 Lt – 54 Lt). Kitą mokėjimą atsakovas atliko 2010-10-15, sumokėjo dar 50,00 Lt. Šiai datai atsakovo skola buvo 116,85 Lt, o paskaičiuoti 0,05 proc. delspinigiai už 25 dienas (nuo 2010-09-21 iki 2010-10-15) buvo 1,46 Lt (116,85 Lt x 0,05 proc. x 25 d.), t.y. viso 118,31 Lt. Užskaičius sumokėtą 50,00 Lt sumą 1,46 Lt dydžio delspinigiams ir skolos daliai – 48,54 Lt padengti, likusi po šios datos skolos suma ieškinio padavimo dienai yra 68,31 Lt. Laikotarpiu iki ieškinio padavimo, (t.y. taip, kaip paskaičiavo ieškovas - už 155 dienas ) delspinigiai yra 5,29 Lt (68,31 Lt x 0,05 proc. x 155 d.).
Taigi viso atsakovas ieškovui privalėtų sumokėti, todėl priteistina 73,60 Lt skolos, mokesčio už kredito pratęsimą ir delspinigių (LR CK 6.73 str., 6.74 str., 6.873 str. ). Kitoje dalyje ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies (ieškinys patenkintas 9,12 proc., atmestas 90,88 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo ieškovui priteistina 6,20 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 98 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 31,00 Lt, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 28,00 Lt (90,88 proc.), o iš atsakovo nepriteistina, nes jo dalis (9,12 proc.) yra mažesnė kaip 10 litų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti 2010-08-04 kredito sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“ ir atsakovo G. K., 6.5 punkto, 9.3 punkto sąlygas ir 9.1 punkto sąlygą dalyje dėl delspinigių dydžio tiek, kiek jie viršija 0,05 proc., nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“, įmonės kodas 302458437, naudai: 68,31 Lt skolą ir mokestį už kredito pratęsimą, 5,29 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 73,60 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,20 Lt žyminį mokestį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“, įmonės kodas 302458437, į valstybės biudžetą 28,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas - 5660, įrodymą pateikti teismui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.