Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Robertui Verkulevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-189 dalies, kurioje skiriama tarnybinė nuobauda papeikimas vyresniajam policininkui P. P., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Šiaulių AVPK) viršininko 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-189 dalį, kurioje skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas vyresniajam policininkui P. P. atsižvelgiant į 2012-04-27 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-65 (toliau – Išvada).

Pareiškėjas P. P. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą. P. P. patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nevykdo tiesioginių savo funkcijų, tai yra neužtikrino pristatytų asmenų apsaugos ir stebėjimo, jie laisvai vaikščiojo po koridorių, o savo noru atvykę asmenys triukšmavo bei keikėsi. Pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų sklandų darbą su pristatytais bei neišprašė pašalinių iš komisariato patalpų. 2012-03-30 19.30 val. į Šiaulių miesto policijos komisariato patalpas buvo pristatyti aštuoni nepilnamečiai, tarp jų buvo D. S., gimęs 1997-03-30, kuriam įvykio vietoje buvo nustatytas 1,24 promilės girtumas. Vėliau patrulių rinktinės pareigūnai pristatė dar penkis eismo įvykio dalyvius. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 60 punkte nurodyta, kad sulaikytas asmuo perduodamas budėtojui, kartu pateikiamas ir tarnybinis pranešimas apie sulaikymą. Tuo metu policijos komisariato patalpose buvo trylika pristatytų asmenų. Patrulių rinktinės pareigūnai, kurie pristatė minėtus piliečius, stovėjo prie komisariato durų, dėl to vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 30. punktu (OVS pareigūnas išsiaiškinti pristatymo pagrindą, priežastį, motyvus ir teisėtumą, taip pat duomenis apie nukentėjusius asmenis ir liudininkus, galinčius patvirtinti teisės pažeidimo ar įvykio aplinkybes) kelis kartus buvo išėjęs paklausti pristatymo priežasties bei pagrindo. Tokiems veiksmams policijos komisariato patalpose yra įrengtas specialus patrulių kambarys, kur patruliai atlieka savo funkcijas bei uždavinius su pristatytais asmenimis, o operatyvaus valdymo skyriaus (toliau OVS) pareigūnai nekontroliuoja ir neorganizuoja jų darbo. Patruliai paaiškino, kad eismo įvykio dalyviai nebus sulaikomi, nes nėra teisėtvarkos pažeidėjai, dėl to nebuvo surašytas bei pateiktas tarnybinis pranešimas apie sulaikymą, o pristatyti asmenys nebuvo perduoti OVS pamainos pareigūnams, tai yra už jų stebėjimą bei darbą su jais buvo atsakingi policijos patruliai. Vėliau į komisariato patalpas atėjo dar du piliečiai, kurie pasakė, kad taip pat dalyvavo eismo įvykyje ir nori pateikti savo paaiškinimus, dėl to jie nebuvo išprašyti iš komisariato patalpų. Pristatytas D. S. nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (LR ATPK 12, 13 str.), kaip ir kai kurie kiti nepilnamečiai, jis nebuvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas, taip pat nebuvo kitaip suvaržytos jo teisės bei laisvės. D. S. turėjo asmens dokumentą, asmenybė ir girtumo laipsnis jam buvo nustatyti įvykio vietoje, tai yra nebuvo jokios priežasties jo, kaip ir kitų nepilnamečių, pristatymui į policijos įstaigą. Su D. S. OVS patalpose OVS pareigūnai neatliko jokių procesinių veiksmų, dėl kurių atlikimo pagal LR įstatymus turėjo teisę dalyvauti jo tėvai arba kiti teisėti atstovai. Visiems buvo pasakyta, kad informuotų tėvus apie buvimą policijos įstaigoje ir visi geranoriškai tai padarė, o kas neturėjo tokios galimybės, tėvus informavo OVS pareigūnai. Kadangi pristatytieji nebuvo agresyviai nusiteikę, kai kurie iš jų pateikė asmens dokumentus ir jų girtumo laipsnis buvo nustatytas pažeidimo padarymo vietoje (įskaitant ir D. S.), nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jie gali susižaloti ar išeiti iš policijos komisariato. Be to, jų elgesys buvo stebimas specialiai tam įrengtomis vaizdo kameromis iš OVS patalpų bei kartais išeinant į policijos komisariato kiemą, kur taip pat jų elgesį stebėjo patruliai, tai yra, jų apsauga ir stebėjimas buvo užtikrinti. Taip pat išvadoje yra teigiama, kad nebuvo užtikrintas sklandus darbas su pristatytais, tačiau policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra „sklandaus darbo“ sąvokos apibrėžimo. Asmenys savo elgesiu netrukdė OVS pareigūnų darbui, niekam nekėlė pavojaus ir grėsmės, o dėl to, kad vaizdo kameros perduoda vaizdą be garso, nesigirdėjo jokio triukšmo, keiksmažodžių, tai yra nebuvo nustatyta teisei priešinga veika, o stebėjęs piliečius prie išėjimo iš komisariato durų OVS pareigūnas G. K. buvo įspėjęs juos dėl netinkamo elgesio. Apie tai, kad tarnybinės patalpos nepritaikytos darbui su tokiu komisariate esančių asmenų skaičiumi, tai yra neatitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 36 punkto reikalavimų („Budėtojų padalinyje įrengiami ne mažiau kaip du apklausos kambariai. Vienas kambarys skirtas darbui su teisėtvarkos pažeidėjais, kitas su asmenimis, nukentėjusiais nuo teisėtvarkos pažeidėjų, ir asmenimis, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba.“) ir pareigūnų skaičius pamainoje tokių darbo krūvių metu negali laiku, tinkamai ir kokybiškai atlikti savo funkcijų ir uždavinių, vadai buvo informuoti ir žinojo. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių nei vienam iš esančių asmenų, buvusių tuo metu policijos komisariate, nebuvo taikytos priemonės jų laisvės apribojimui, nes kitaip būtų pažeistos jų teisės. Dėl to jie turėjo visas teises laisvai judėti komisariato patalpose bei išeiti į komisariato kiemą, kur kartais stovėjo OVS arba patrulių rinktinės pareigūnai bei stebėjo jų elgesį. D. S. buvo informuotas, kad reikia palaukti, kol atvyks jo tėvas, ir jis su tuo sutiko. Apie 20.00 val. į OVS patalpas buvo pristatytas V. G., kuriam, kaip numato įstatymas, tai yra vadovaujantis LR ATPK 270¹ str., 20.08 val. alkotesteriu nustatytas girtumo laipsnis. Tuo metu, kai išėjo D. S., pareiškėjas pildė alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalą ir asmens blaivumo testą Nr. 1105 (kopija pridedama), tai yra neturėjo galimybės stebėti D. S.. Tai galėjo daryti kiti OVS pareigūnai, kurių darbo vietos buvo prie priėmimo langelio ir prie vaizdo kamerų monitorių. Dėl to mano, kad jo veiksmuose nebuvo vieno iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės, nes tuo metu dirbo taip, kaip numato įstatymas. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neobjektyviai ir vienpusiškai. Išvadoje naudojami tokie žodžiai kaip „daroma prielaida“, „galimai“. Taip pat kai kurie teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Kai stebima vaizdo kameromis arba prie komisariato išėjimo durų, tai yra vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 25.11 punktą (OVS pareigūnai turi nustatyta tvarka saugoti policijos įstaigos pastatą ir policijos įstaigos uždarą teritoriją), teigiama, kad stebėjimas buvo neužtikrintas. Taip pat, kad D. S. tėvas A. K. S. neturėjo jokių pretenzijų policijos pareigūnams, dėl to, kad jam nebuvo perduotas vaikas, nes LR įstatymai to nereglamentuoja.

Atsakovas atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas P. P. Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) vyresnysis postinis netinkamai vykdė savo pareigas ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2012 m. kovo 30 d. apie 19.30 val. iš Vytauto g. 134A Šiauliuose namo kiemo dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 178 str. 4 d., Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės (toliau – PR) pareigūnai į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas Tilžės g. 54 Šiauliuose pristatė 8 neblaivius nepilnamečius, tarp kurių buvo D. S., kuris 2012 m. kovo 30 d. 20.35 val. savavališkai, iki atvykstant jį pasiimti tėvams, pasišalino iš OVS patalpų. Nors tyrimo metu Šiaulių apskrities VPK OVS pareigūnai teigė, kad pristatyti nepilnamečiai laukė koridoriuje atvykstančių tėvų todėl, kad nebuvo kitų patalpų, kur jie galėtų būti pasodinami, tai buvo įvertinta kritiškai, kadangi tuo metu 19.30 val., kuomet buvo pristatyti nepilnamečiai, patalpos, esančios prieš OVS, buvo laisvos, nes PR pareigūnai 5 asmenis dėl eismo įvykio pristatė tik po pusvalandžio, t. y. 20.00 val. (ROIK Nr. 0112000161549), be to, D. S. pasišalinimo metu jis komisariato koridoriuje jau buvo vienas, nes kiti nepilnamečiai jau buvo perduoti tėvams, todėl pareigūnai, tarp jų ir vyresnysis postinis P. P., turėjo visas galimybes užtikrinti pristatytojo nepilnamečio apsaugą ir stebėjimą. Iš vaizdo kameromis užfiksuotos medžiagos matyti, kad tik pristačius nepilnamečius, niekas iš Šiaulių apskrities VPK OVS pareigūnų neužtikrino pristatytų nepilnamečių apsaugos, jų stebėjimo, pristatytieji vaikščiojo po koridorių, OVS patalpas, esančias prie laikino sulaikymo kamerų, kai kurie išeidinėjo į komisariato kiemą ir panašiai. Taip pat iš vaizdo kameromis užfiksuotos medžiagos matyti, kad OVS vyresniajam postiniui G. K. užsirašius nepilnamečių duomenis, jis bei vyresnysis postinis P. P., privalėdami užtikrinti pristatytų į OVS asmenų apsaugą, jų stebėjimą, išeina į komisariato kiemą, kurį laiką stovi ant laiptų, visiškai neužtikrindami pristatytųjų nepilnamečių apsaugos. Tik apie 19.55 val. G. K. nurodo nepilnamečiams, kad kieno dar nėra atėję tėvai, jie visi eitų į patalpas, esančias priešais OVS, ir lauktų atvykstančių tėvų. 20.00 val. į OVS PR pareigūnų pristatomi 5 asmenys, tačiau kaip matyti iš vaizdo kameromis užfiksuotos medžiagos, prie pristatytų 5 asmenų niekas iš OVS pareigūnų neprieina, nesidomi, kokie jų pristatymo pagrindai, anketiniai duomenys. Visi pristatytieji: tiek nepilnamečiai, tiek 20.00 val. 5 asmenys pristatyti dėl eismo įvykio – koridoriuje, esančiame prieš OVS, vaikšto kas kur nori, vaizdo kamerų užfiksuota, kad kai kurie iš jų eina į komisariato kiemą, grįžta atgal į koridorių. Apibendrinus nustatytus faktinius duomenis buvo padaryta objektyvi išvada, kad vyresnieji postiniai G. K., P. P., būdami asmeniškai atsakingi už pristatytų asmenų apsaugą, neužtikrino nuolatinio pristatytų asmenų elgesio stebėjimo, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų, dėl to D. S. savavališkai pasišalino iš OVS patalpų ir nebuvo užtikrintas jo perdavimas tėvams. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. kovo 30 d. 20.05 val. PR pareigūnų į Šiaulių aps. VPK OVS patalpas buvo pristatytas V. G. (ROIK Nr. 0112000161556), kuriam vyresnysis postinis P. P. alkotesteriu nustatė girtumą, o vyresnysis postinis G. K. užsirašė anketinius duomenis. Vyresniojo postinio P. P. paaiškinimas, kad pristačius į OVS V. G. jis atlikinėjo asmens apžiūrą, daiktų patikrinimą, surašė daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, uždarė jį į laikino sulaikymo kamerą bei stebėjo jo elgesį laikino sulaikymo kameroje, tikrintojo buvo įvertintas kritiškai, kadangi pagal vaizdo kamerų įrašus matyti, kad V. G. į laikino sulaikymo kamerą uždarytas nebuvo, tai patvirtina ir atžymos ROIK Nr. 0112000161556, jis, kaip ir kiti pristatytieji į OVS, vaikščiojo po OVS patalpas niekieno neprižiūrimas, be to, susipažinus su administracine medžiaga dėl V. G. pristatymo, joje surašyto daiktų laikinai saugoti protokolo nėra. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad Šiaulių apskrities VPK OVS vyresnysis postinis P. P. pristačius asmenis į policijos įstaigą nevykdė tiesioginių savo funkcijų, įtvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 30.6 p., Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. birželio 25d. įsakymu Nr. 40-V-456 patvirtinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.2 p., t. y., pristačius asmenis į policijos komisariatą OVS pareigūnai, tarp jų ir pareiškėjas P. P., neužtikrino pristatytų nepilnamečių apsaugos, jų stebėjimo, pristatytieji vaikščiojo po koridorių, OVS patalpas, esančias prie laikino sulaikymo kamerų, kai kurie išeidinėjo į komisariato kiemą, be to, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus konstatuota, kaip pašaliniai savo noru atvykę asmenys komisariato koridoriuje triukšmavo, keikėsi, iš patalpų, esančių prieš OVS, atėjęs pašalinis žmogus pro langą ištraukė į policijos įstaigą pristatytąjį asmenį, kuris taip pat buvo pasišalinęs iš komisariato, o OVS pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų sklandų darbą su pristatytaisiais bei išprašytų pašalinius asmenis iš komisariato patalpų, todėl OVS pareigūnai, tarp jų ir P. P., netinkamai atliko savo pareigas, tuo padarydami tarnybinius nusižengimus. Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-456 patvirtintame Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 6.1. p numatytas specialus reikalavimas būti susipažinusiam ir gerai išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius policijos veiklą, todėl struktūrinis kaltės intelektualinis elementas buvo realizuotas. P. P. teiginys, kad išėjimo durys nepritaikytos jų funkcijų vykdymui, t. y. nėra įrengtas durų elektroninis užraktas, vertintinas kritiškai, kadangi toks durų užraktas niekur nereglamentuotas, be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad pristatyti nepilnamečiai nebuvo laikomi OVS patalpose, tuo labiau likus vienam nepilnamečiui D. S. jam buvo leidžiama vaikščioti tiek po OVS, tiek po kitas komisariato patalpas, kai tuo metu D. S. pilnai galėjo būti pareigūnų priežiūroje, todėl struktūrinis kaltės valinis elementas realizuotas galint įvykdyti Instrukcijos 30.6, Pareigybės aprašymo 7.2 p. reikalavimus. Šiaulių apskrities VPK viršininko 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-189 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui E. N. ir vyresniajam policininkui P. P.“ dalis dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo paskyrimo pareiškėjui P. P. yra teisėta, įsakymas išleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 27 d. Šiaulių aps. VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-65 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų pristačius asmenis į policijos įstaigą“, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo P. P. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Pareiškėjas P. P. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-189 dalį, kurioje skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas vyresniajam policininkui P. P..

Paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities VPK OVS vyresniuoju postiniu. Šiaulių apskrities VPK viršininkas skundžiamu įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybinė nuobauda skirta atsižvelgiant į Šiaulių apskrities VPK 2012 m. balandžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-65 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuri buvo surašyta atlikus tarnybinį patikrinimą. Nurodė, kad 2012-03-30 apie 19.30 val. iš Vytauto g. 134 A Šiauliuose namo kiemo dėl veikos, numatytos LR ATPK 178 str. 4 d., Šiaulių apskrities VPK PR pareigūnai į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas Tilžės g. 54 Šiauliuose pristatė 8 neblaivius nepilnamečius, tarp jų buvo D. S., kuris 2012-03-30 20.35 val. savavališkai iki atvykstant jį pasiimti tėvams pasišalino iš OVS patalpų. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 30.6 p. (užtikrinti nuolatinį šio asmens elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų (pvz., pamainos pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir pan.), Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. birželio 25d. įsakymu Nr. 40-V-456 patvirtinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.2 p., t. y., užtikrina pristatytų į OVS asmenų teises ir teisėtus interesus, jų apsaugą ir imasi priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą (b.l. 75).

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-553 20 punkte yra nurodyta, kad padaliniui skiriamos specialiai rengtos patalpos ir funkcijoms vykdyti bei uždaviniams atlikti reikalingos priemonės. Pamainos pareigūnų darbo vietos yra atskirtos nuo bendro naudojimo patalpų, kur yra pristatyti asmenys, kuriems nėra taikomas administracinis sulaikymas. Tos patalpos ribojasi su išėjimu iš policijos komisariato. Išėjimo durys nepritaikytos jų funkcijoms vykdyti, tai yra neturi elektroninės spynos, kurią būtų galima valdyti mygtuko pagalba iš tarnybinių patalpų. Įprasto darbo krūvio metu vienas iš pamainos pareigūnų gali kontroliuoti išėjimą iš policijos komisariato. Tuo metu dėl didelio pristatytų asmenų skaičiaus visa pamaina vykdė savo tiesiogines funkcijas, į kurias neįeina išėjimo durų kontrolė, o asmenų elgesio stebėjimas, pagal galimybę, buvo užtikrinamas vaizdo kameromis. Taip pat pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ 30. punktą (OVS pareigūnas privalo išsiaiškinti pristatymo pagrindą, priežastį, motyvus ir teisėtumą, duomenis apie nukentėjusius asmenis ir liudininkus, galinčius patvirtinti teisės pažeidimo ar įvykio aplinkybes) pareiškėjas kelis kartus buvo išėjęs paklausti pristatymo priežasties bei pagrindo.

Pareiškėjas iš esmės ginčija kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad savo veiksmais nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-189, kuriuo pareiškėjui P. P. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsakymas priimtas remiantis 2012 m. balandžio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-65, kuri yra įsakymo sudėtinė dalis (b.l. 13).

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Pagrindiniai ginčo teisinius santykius ir vidaus tarnybos statutinių pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, t. y. jos 30.6 p., Pareigybės aprašymas, konkrečiai 7.2 p. – pristačius asmenis į policijos komisariatą OVS pareigūnas neužtikrino pristatyto nepilnamečio apsaugos, jo stebėjimo, pristatytasis vaikščiojo po koridorių, OVS patalpas, esančias prie laikino sulaikymo kamerų. Nagrinėjant pareigūno kaltę akivaizdu, kad užimdamas šias pareigas žinojo Instrukcijos reikalavimus, nes Instrukcija tiesiogiai reglamentuoja jo funkcijų vykdymą, be to, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009-06-25 įsakymu Nr. 40-V-456 patvirtintame Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto ir vyresniųjų postinių pareigybės aprašymo 6.1. p numatytas specialus reikalavimas būti susipažinusiam ir gerai išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius policijos veiklą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl kokių nors išorinių veiksnių būtų neturėjęs galimybės to padaryti. Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija reglamentuoja policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarką. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai ir teisingai yra konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-04-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 30.6 punkto reikalavimus ir Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-456 patvirtinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimus, t. y., užtikrina pristatytų į OVS asmenų teises ir teisėtus interesus, jų apsaugą ir imasi priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą. Pareiškėjo argumentas, jog išėjimo durys nepritaikytos jų funkcijų vykdymui, t. y., nėra įrengtas durų elektroninis užraktas, pripažįstamas nepagrįstu, kadangi toks durų užraktas niekur nereglamentuotas, be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad likus vienam nepilnamečiui D. S. jam buvo leidžiama vaikščioti tiek po OVS, tiek po kitas komisariato patalpas, kai tuo metu D. S. galėjo būti visiškoje pareigūno priežiūroje. Instrukcijoje yra numatyta darbo su pristatytais į Operatyvaus valdymo padalinį vaikais ypatumai, t. y., 32.4 p. –perduodant vaiką surašomas nustatytos formos aktas. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, vienas atiduodamas vaiką priėmusiam asmeniui, kitas pridedamas prie medžiagos. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad aktas nebuvo surašytas.

Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nurodyti pagrindiniai policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, saugaus eismo priežiūra; 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves. Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. birželio 25d. įsakymu Nr. 40-V-456 patvirtinto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymo paskirtis – OVS vyresniojo postinio pareigybė reikalinga dirbti su atvykstančiais ir pristatytais į OVS tarnybines patalpas asmenimis, operatyviai reaguoti į gaunamą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas. Liudytojas E. N. tą dieną vadovavo Operatyvaus valdymo padalinio pamainai ir už jai pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsakė budėtojas, šiuo nagrinėjamu atveju specialistas E. N. – savo 2012-04-12 paaiškinime jis nurodė, kad darbas su pristatytaisiais buvo pavestas vyresniesiems postiniams G. K. ir P. P., todėl jų funkcijos ir buvo pristatytų asmenų stebėjimas (b.l. 7). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš vaizdo medžiagos matyti, kad D. S. pasišalinimo metu jis komisariato koridoriuje jau buvo vienas, nes kiti nepilnamečiai jau buvo perduoti tėvams, todėl buvo visos galimybės užtikrinti pristatytojo nepilnamečio apsaugą ir stebėjimą. Įvertinus byloje esančią medžiagą, jog pareiškėjas P. P. nevykdė savo tiesioginių pareigų būdamas atsakingas už asmens apsaugą, neužtikrino pristatyto asmens elgesio stebėjimo, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksnių, dėl ko D. S. savavališkai pasišalino iš OVS patalpų ir nebuvo užtikrintas jo perdavimas tėvams.

Pareiškėjas teigia, jog apie 20.00 val. į OVS patalpas buvo pristatytas V. G., kuriam nustatinėjo girtumo laipsnį (b.l. 14), taip pat pildė alkoholio matuoklio registracijos žurnalą ir asmens blaivumo testą ir neturėjo galimybės stebėti D. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-03-30 20.08 val. P. P. V. G. atlikinėjo asmens blaivumo testą, o 20.35 D. S. pasišalino iš OVS patalpų. Teismas mano, kad pareiškėjas žinodamas ir būdamas asmeniškai atsakingas turėjo galimybę kartas nuo karto stebėti D. S.. Taip pat pareiškėjas 2012-04-15 paaiškinime nurodė, kad jis atlikinėjo asmens apžiūrą, aktų patikrinimą, surašė daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, uždarinėjo jį į laikino sulaikymo kamerą bei stebėjo jį. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus matyti, kad V. G. į laikino sulaikymo kamerą uždarytas nebuvo, taip pat nėra surašyto daiktų laikinai saugoti protokolo. Taigi šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neužtikrino Policijos veiklos įstatyme nustatytų uždavinių įgyvendinimo, neatliko tiesioginių funkcijų, numatytų Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijose, pareigybės aprašyme, ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog tarnybinio patikrinimo išvada surašyta neobjektyviai ir vienpusiškai, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje naudojami tokie žodžiai kaip „daroma prielaida“, „galimai“, taip pat kai kurie teiginiai prieštarauja vieni kitiems, kad stebėjimas yra neužtikrintas, nesudaro pagrindo vertinti Tarnybinio patikrinimo išvadą kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A-678/2004 priimtame sprendime nurodė, jog vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai.

Administracinėje byloje Nr. A-726/04 Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija suformulavo svarbią teismų praktikai poziciją dėl vertinimų, susijusių su skirtinos nuobaudos parinkimu. Nutartyje nurodoma, jog Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis įpareigoja skirti tarnybinę nuobaudą atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo ir kt. Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti priimtas tik išaiškinus visas nurodytas aplinkybes, o šiam tikslui pasiekti ir yra numatyta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, reglamentuota Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoje Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkoje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog nenustatyta, kad pareiškėjas tyčia netinkamai atliko savo pareigas, nustatyti pažeidimai vertinti kaip aplaidus pareigų atlikimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad D. S. nebuvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas, buvo informuotas, kad reikia palaukti, kol atvyks jo tėvas ir jis su tuo sutiko. P. P. charakteristikoje nurodyta, kad pareigūnas charakterizuojamas teigiamai, pavestas pareigas atlieka, sprendžia tarnybinius klausimus, vykdo užduotis. Tarnybinės disciplinos nepažeidinėja, laikosi pareigūno tarnybinės etikos reikalavimų. Teismas konstatuoja, kad skundžiamu atsakovo įsakymu paskirta pareiškėjui nuobauda – papeikimas – neatitinka ankščiau išvardintų nuobaudos skyrimo kriterijų ir yra per griežta. Faktinės tarnybinio nusižengimo aplinkybės nėra pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnį. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių. Faktinė aplinkybė, jog pristatytas D. S. nebuvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ATPK 12, 13 str.), jis nebuvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas. D. S. buvo pasakyta, kad informuotų tėvus apie buvimą policijos įstaigoje. Kadangi pristatytasis nebuvo agresyviai nusiteikęs, pateikė asmens dokumentus ir jo girtumo laipsnis buvo nustatytas pažeidimo padarymo vietoje, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad gali susižaloti ar išeiti iš policijos komisariato. Be to, jo elgesys buvo stebimas specialiai tam įrengtomis vaizdo kameromis iš OVS patalpų bei kartais išeinant į policijos komisariato kiemą, kur taip pat jo elgesį stebėjo patruliai. Be to, D. S. tėvas nepareiškė jokių pretenzijų nei dėl sūnaus sulaikymo ir pristatymo į policijos budėtojų dalį, nei dėl surašomo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir paskirtos nuobaudos taip pat ir dėl to, kad nebuvo surašytas vaiko perdavimo ir priėmimo aktas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat pažymėta, jog pareiškėjas iki šio tarnybinio nusižengimo neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų. P. P. vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 2002-09-01, tarnybos laikotarpiu skatintas 1 kartą. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl pareiškėjui skirtas papeikimas keičiamas į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą švelniausią nuobaudą – pastabą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-189 dalies, kurioje skiriama tarnybinė nuobauda papeikimas vyresniajam policininkui P. P., panaikinimo tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 40-TE-189 dalį dėl tarnybinės nuobaudos papeikimo paskyrimo vyresniajam policininkui P. P. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirtą nuobaudą – papeikimą pakeisti ir jam skirti pastabą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.