Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-190/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
2A-190/2012
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00525-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Ieškovas
V. P.
Kategorijos
  • 11.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-190/2012Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00525-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.12.; 11.10. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1043-280/2010 pagal ieškovo V. P. ieškinį restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „DOMI grupė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais atsakovo UAB „DOMI grupė“ 2010 m. liepos 15 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo priimtą protokolą Nr. A-5/3, 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. A-3/ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; 2) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą į atleidimą iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalį; 3) priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už nesavalaikį atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo ieškovu už laikotarpį nuo atleidimo dienos, t. y. 2010 m. liepos 16 d., iki teismo sprendimo paskelbimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad nuo 2007 m. vasario 1 d. ėjo UAB „DOMI grupė“ generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovas 2010 m. liepos 16 d. išleido įsakymą, kuriuo informavo bendrovę, kad nuo 2010 m. liepos 19 d. iki rugpjūčio 20 d. atostogaus, o jo pareigas laikinai eis prekybos direktorius A. K.. Grįžęs po atostogų 2010 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas buvo informuotas, kad yra atleistas iš darbo. 2010 m. liepos 15 d. sušaukto visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo įvertintas ieškovo kaip generalinio direktoriaus darbas bendrovėje, sprendimu, ieškovo kaip generalinio direktoriaus įgaliojimai buvo sustabdyti nuo 2010 m. liepos 16 d., o nuo 2010 m. liepos 22 d. darbo sutartis nutraukta pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Ieškovo teigimu, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatyme įtvirtintą sušaukimo ir organizavimo tvarką, todėl yra neteisėtas ir negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. jo pagrindu negali būti nutraukta darbo sutartis. Be to, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktą yra visiškai nepagrįstas, atleidžiant ieškovą iš darbo minėtu pagrindu buvo pažeista darbuotojo atleidimo tvarka ir drausminių nuobaudų skyrimo taisyklės. Naujai paskirtas generalinis direktorius A. K. 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu dar kartą nutraukė darbo sutartį su ieškovu ir pažymėjo ieškovui pravaikštas už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 19 d. iki rugpjūčio 20 d. Ieškovo teigimu, šis įsakymas yra neteisėtas, nes tuo laikotarpiu ieškovas buvo kasmetinėse apmokamose atostogose pagal įsakymą dėl generalinio direktoriaus atostogų. Kadangi dėl atsiradusios įtampos ieškovas nebegalės dirbti bendrovėje, ieškiniu prašoma nustatyti, kad ieškovas yra atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų nuo 2010 m. liepos 16 d. pagal DK 124 straipsnio 1 punktą. Atsakovo valia nutraukus darbo sutartį 2010 m. liepos 16 d., atsakovas tą pačią dieną turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nepadarė, o uždelsus darbdaviui atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne dėl pastarojo kaltės, jam sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes buvo sugadinta jo reputacija bendrovės kolektyve, pažemintas orumas, įrašas apie atleidimą iš darbo darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės užkirto kelią 3 mėnesius gauti nedarbo draudimo išmoką, sumažino įsidarbinimo galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad ieškovas atleistas iš RUAB „DOMI grupė“ pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį nuo 2010 m. liepos 22 d. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodytas netinkamai. Ta aplinkybė, kad atleidimui iš darbo įforminti parinktas DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kurio nereikėjo taikyti, nesudaro pagrindo panaikinti priimtą akcininkų nutarimą, nes akcininko teisė atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų yra absoliuti, jos negali paneigti netinkamas valios įforminimas, jeigu akcininko valia atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų išreikšta aiškiai. Netinkamas valios įforminimas, nurodant ne tą įstatymo straipsnį, gali būti ištaisytas be ginčo arba išspręstas ginčas teisme dėl įforminimo ištaisymo. Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į ieškovo atleidimo datą, kuri yra 2010 m. liepos 22 d., keistinas ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl išeitinės išmokos išmokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokėjimo bei neturtinės žalos priteisimo esminis klausimas yra ieškovo kaltė dėl atleidimo iš darbo. Bendrovės vadovo ypatinga teisinė padėtis, veikimas bendrovės ir akcininkų naudai, platūs įgaliojimai savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas, disponuoti įmonės turtu lemia tai, kad vadovui keliami aukštesni reikalavimai nei kitiems įmonės darbuotojams, todėl vadovo kaltės klausimas turi būti sprendžiamas pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į vadovo teisinį statusą, o ne vertinant vadovo veiksmus drausminių nuobaudų skyrimo požiūriu. Bendrovės vadovą ir jos savininkus siejančių pasitikėjimo santykių praradimui įtakos gali turėti net ir mažiausi bendrovės vadovo veiklos ir elgesio nukrypimai nuo jam taikomų ypač aukštų reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, nustatė, kad ieškovas visą dėmesį sutelkė į gamybos mažinimą ir darbuotojų atleidimą, nesirūpino komercijos struktūros stiprinimu, neieškojo naujų rinkų ir nesistengė išlaikyti senų klientų. Teismas konstatavo, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir dėl jo kaltės, nes ieškovas išleido save atostogų tuo metu, kai dar nebuvo pasibaigusios direktorių vaduojančio asmens A. K. atostogos, kurias jam iki 2010 m. liepos 21 d. suteikė ieškovas būdamas generaliniu direktoriumi, ieškovas išleido save atostogų neperdavęs darbdaviui turto, laiku neparuošęs įmonės restruktūrizavimo plano. Tokiu elgesiu ieškovas parodė savo nerūpestingumą, savo paties priimtų aktų nesilaikymą. Atsižvelgdamas į tai, kad darbo sutartis buvo nutraukta ir dėl ieškovo kaltės, teismas atsisakė priteisti ieškovui išeitinę išmoką, o remdamasis tuo, kad atleidimo iš darbo metu su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta, netenkino ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas konstatavo, kad ieškovui padaryta neturtinė žala yra nežymi, atsakovas sutiko pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, sumokėti ieškovui dviejų mėnesių išeitinę išmoką, tuo sumažindamas neigiamus netinkamo darbo sutarties nutraukimo padarinius, tačiau ieškovas su tuo nesutiko, trukdė atsakovui įforminti darbo sutarties nutraukimą, atsisakė susipažinti su priimtais nutarimais, taip pažeisdamas protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, draudimą piktnaudžiauti teise, todėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti vieną iš šių sprendimų: grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; visiškai patenkinti ieškinyje nurodytus reikalavimus; pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir pažeidžiančiu nustatytą tvarką; priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl 2010 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo teisėtumo ir sušaukimo tvarkos, nenagrinėjo ieškovo prašymo pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo negaliojančiu. Akcininkai dėl susirinkimo sušaukimo į ieškovą kaip administracijos vadovą nesikreipė, nepateikė paraiškos, todėl pažeidus susirinkimo sušaukimo tvarką ieškovas nebuvo pakviestas į susirinkimą, negalėjo pasisakyti dėl savo veiklos ir atšaukimo iš pareigų, todėl visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai yra negaliojantys ad hoc ir yra negaliojantis ieškovo atšaukimas iš generalinio direktoriaus pareigų.

2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas savo pareigas vykdė netinkamai, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nesirūpino komercijos stiprinimu, atleidinėjo darbuotojus, nesirūpino rinkos paieška.

3. Teismo argumentas, kad ieškovas slėpė informaciją nuo akcininkų, teikė jiems neteisingus duomenis, yra nepagrįstas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad akcininkai reikalavo iš ieškovo informacijos apie bendrovės veiklą ir jos negavo, ar gavo neteisingą informaciją. Be to, RUAB „DOMI grupė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas ir įmonės administratorius jokių pastabų ar nurodymų dėl kokių nors dokumentų ar duomenų nepateikimo ieškovui nėra pareiškę.

4. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį už restruktūrizavimo plano rengimą ir pateikimą teismui yra atsakingas įmonės administratorius. Akcininkų sprendimu restruktūrizavimo planas buvo rengiamas ieškovo ir administratoriaus bendromis pastangomis. Restruktūrizavimo plano parengimui ir pateikimui laikas nebuvo pasibaigęs, planas iš esmės buvo paruoštas, o ieškovo išėjimas atostogų netrukdė laiku ir tinkamai paruošti planą ir pateikti jį teismui nustatytais terminais.

5. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo atostogos parodo nerūpestingumą, nes ieškovą gali pavaduoti tik A. K.. Įsakymo dėl ieškovo išėjimo kasmetinių atostogų įregistravimą 2010 m. liepos 16 d. patvirtina bendrovėje esantis įsakymų registravimo žurnalas, kuris išreikalautinas iš RUAB „DOMI grupė“.

6. Atleidžiant ieškovą iš darbo dėl jo kaltės pažeista drausminių nuobaudų paskyrimo tvarka, pažeistas DK 240 straipsnis. Ieškovui nebuvo leista pasiaiškinti, akcininkams suteikta neteisinga informacija apie ieškovo darbą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas RUAB „DOMI grupė“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepasisakė dėl visuotinio akcininkų susirinkimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta sustabdyti ieškovo įgaliojimus ir nutraukti su juo darbo sutartį, teismas nenustatė jokių susirinkimo sušaukimo ir pravedimo tvarkos pažeidimų.

2. Ieškovas nepagrįstai nesutinka su teismo motyvais, kad jis netinkamai atliko administracijos vadovo pareigas ir pažeidė darbo drausmę. Faktas, kad bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, įrodo, jog bendrovė turi didelių sunkumų nuo 2010 m. pradžios.

3. Ieškovas slėpė ir neinformavo akcininkų, kad restruktūrizavimo metmenyse kreditorių priimti ir teismo patvirtinti įsipareigojimai nevykdomi, neparuoštas restruktūrizavimo planas ir neperduotas restruktūrizavimo plano ruošimo priežiūrą vykdančiam administratoriui.

4. Apeliantas sąmoningai nevykdė pareigos paruošti restruktūrizavimo planą ir jį perduoti įmonės administratoriui, nes išėjo atostogų laikotarpiui nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. Pats apeliantas pripažino, kad jis ruošė restruktūrizavimo planą ir turėjo jį pateikti administratoriui iki 2010 m. rugpjūčio 10 d.

5. Atleidžiant ieškovą iš darbo dėl jo kaltės, neleidus jam pasiaiškinti, nebuvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Atšaukus bendrovės vadovą iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, DK 124 straipsnio 1 punktą netaikomi kiti DK numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, todėl ieškovo pasiaiškinimas nereikalingas, nes akcininko teisė atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų yra absoliuti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Tokiu atveju darbuotojui pagal DK 140 straipsnį išeitinė išmoka nepriklauso. Pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą į DK 124 straipsnio 1 punktą (redakcija, galiojusi šalių darbo santykių nutraukimo metu), Akcinių bendrovių 37 straipsnio 3 dalį, t. y. kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Apelianto teigimu, nustačius, kad darbo sutartis nutraukta kitų įstatymų nustatytais pagrindais, jam priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija, nes pagal DK 140 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi šalių darbo santykių nutraukimo metu) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama tik tuo atveju, kai nėra darbuotojo kaltės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, darbuotojo kaltė gali būtu nustatyta ir atleidžiant darbuotoją ne tik DK nustatytais atvejais (DK 136 straipsnio 3 dalis), tačiau ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas Akcinių bendrovių įstatymas, kurio 37 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovą atleisti iš pareigų turi teisę ir visuotinis akcininkų susirinkimas. Pats apeliantas pripažįsta, kad bendrovės akcininkai turi teisę atleisti vadovą iš pareigų ir ši jų teisė yra absoliuti. Iš atsakovo 2010 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad akcininkai nutarė atleisti ieškovą iš generalinio direktoriaus pareigų, nes buvo nepatenkinti ieškovo veiksmais vadovaujant bendrovei (b. l. 13-15). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad akcininkai siekė nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl jo kaltės.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbo sutartis su ieškovu, nepaisant to, jog teismas pakeitė atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą į DK 124 straipsnio 1 punktą, buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog jis ruošė restruktūrizavimo planą, kuris turėjo būti paruoštas iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 51). Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi atsakovo restruktūrizavimo plano parengimo metu) nurodyta, kad įmonės administratorius prižiūri arba organizuoja įmonės restruktūrizavimo plano rengimą. Ieškovui pripažinus, kad būtent jis ruošė restruktūrizavimo planą, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog tik administratorius yra atsakingas už restruktūrizavimo plano parengimą ir pateikimą teismui. Byloje nustatyta, kad ieškovas save išleido atostogų nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d., kai, paties ieškovo teigimu, restruktūrizavimo planą jis turėjo paruošti iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad restruktūrizavimo planas laiku paruoštas nebuvo, nes atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pratęsė terminą planui pateikti. Šios aplinkybės parodo ieškovo neatsakingą požiūrį į savo einamas bendrovės vadovo pareigas. Be to, laikotarpiu iki 2010 m. liepos 21 d. ieškovas faktiškai paliko bendrovę be vadovo, nes pagal 2010 m. vasario 3 d. įsakymą bendrovės vadovui nesant darbe bendrovės vadovo pareigas buvo pavesta laikinai eiti prekybos direktoriui A. K.. Tuo tarpu, A. K. paties ieškovo 2010 m. liepos 13 d. priimtu įsakymu buvo išleistas atostogų iki 2010 m. liepos 21 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokiais veiksmais ieškovas parodė savo nerūpestingumą ir savo paties priimtų aktų nesilaikymą. Nustačius, kad ieškovas kaip bendrovės vadovas neveikė rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl jo kaltės. Minėta, kad tokiu atveju išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso, todėl nėra pagrindo jos priteisti, kaip ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju.

Apelianto argumentai dėl atsakovo 2010 m. liepos 15 d. akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos teisėtumo neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo akcininkai faktiškai pasinaudojo tokia teise, nes 2010 m. liepos 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo abu atsakovo akcininkai, kurie išreiškė savo valią dėl ieškovo galimybės toliau vadovauti bendrovei, vienbalsiai nutardami atleisti ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų.

Akcininkų susirinkimui atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, vadovo pasiaiškinimas nebūtinas, todėl apelianto argumentai, kad jam nebuvo suteikta tokia galimybė, atmestini.

Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo išreikalauti iš atsakovo įsakymų registracijos žurnalą už 2010 metus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad šis prašymas pareikštas siekiant įrodyti, kad ieškovas 2010 m. liepos 16 d. įsakymą priėmė būtent 2010 m. liepos 16 d., o ne 2010 m. liepos 19 d., kaip teigia atsakovas. Nėra pagrindo išreikalauti įsakymų registracijos žurnalo, nes atsakovo biuro vadovė V. M., kuri parengė minėtą įsakymą, 2010 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime nurodė, kad ieškovas 2010 m. liepos 19 d. paprašė parengti 2010 m. liepos 16 d. data įsakymą dėl jo kasmetinių atostogų (b. l. 25). Be to, ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pats pripažino, kad minėtas įsakymas buvo parengtas tik 2010 m. liepos 19 d. (b. l. 52).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėVytas MiliusGintaras Pečiulis