Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-14 · Administracinė byla Nr. I-476-342/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
I-476-342/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3261-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
A. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-476-342/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3261-2011-8 (S)Procesinio sprendimo kategorija 11.2, 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Rūtai Bulkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus) dėl praleisto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises tėvo A. R. motinos I. S.R. valdytą žemę, (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės valsčiuje , bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti (b.l. 4-5).

Nurodo, kad I. S. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą. Teigia, jog jos įtėvis A. R., miręs 2010 m. kovo 22 d., turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, I. S. R. turėtą ir nacionalizuotą turtą žemės sklypą. Nurodo, kad A. R. prašymo atkurti nuosavybės teises bei dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, įstatymu nustatytais terminais nebuvo pateikęs žemėtvarkos skyriui, tik minėjo, kad jo motina turėjo žemės. Ji apie močiutės turėtą žemę sužinojo tik 2010 11 01.

Pareiškėja prašo prašymą tenkinti prašyme išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu (b.l. 36-39) nesutinka su pareiškėjos prašymu. Nurodo, kad piliečiai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl A. R. turėjo pakankamai laiko pateikti dokumentus įstatymo nustatyta tvarka, nes mirė 2010 03 22, pareiškėja prašyme nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios trukdė nuo 1991 07 31 iki 2001 12 31 pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir iki 2003 12 31 tai patvirtinančius dokumentus

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašo prašymo netenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais, nes prašymas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į I. S. R. nuosavybės teise valdytą 10,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo valsčiuje, Telšių apskrityje, bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2003 m. sausio 14 d. įstatymo IX-1759 redakcija) 2 straipsnis nustato subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokiais asmenimis inter alia yra mirusio turto savininko, nepalikusio testamento, sutuoktinis, tėvai ir vaikai (3 punktas) bei turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas).

Pareiškėjos A. S. prašymo turinys įrodo, jog ji siekia atkurti nuosavybės teises į tėvo A. R., mirusio 2010 03 22, motinos Ievos Simonavičiūtės Rimeikienės nuosavybės teise valdytą 10,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo valsčiuje, Telšių apskrityje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad I. S. R. turėjo tris vaikus pareiškėjos tėvą A. R., mirusį 2010 03 22, A. R., mirusį 1948 03 21 ir D. R., kuris karo metais buvo išvežtas darbams į Vokietiją ir žinių apie jį iki šiol nėra (b.l. 26-33). Pareiškėjos tėvas A. R. nebuvo pateikęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos I. S. R. valdytą 10,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)kaime, Plungės (Rietavo) valsčiuje. Mirties liudijimas (b.l. 30) patvirtina, jog pareiškėjos tėvas A. R. mirė 2010 m. kovo 22d., todėl iki mirties turėjo galimybę įstatymu nustatyta tvarka paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į motinos I. S. R. turėtą žemę bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo.

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui bei giminystės ryšius įrodantiems dokumentams pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis tam tikru būdu prašomo atnaujinti termino eigoje.

Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, kad apie tėvo A. R. motinos I. S. R. turėtą nuosavybės teise žemę sužinojusi tik 2010 11 01, po tėvo mirties. Ši priežastis nelaikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog iki prašomo atnaujinti termino pabaigos tėvas A. R. būtų atlikęs bent kokius aktyvius veiksmus, siekdamas paduoti prašymą bei reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nei pareiškėjos tėvas, nei pati pareiškėja be jokių objektyvių priežasčių įstatymo nustatytais terminais nesirūpino reikiamų dokumentų surinkimu bei prašymo pateikimu, siekiant atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad tėvas A. R. buvo užsiminęs apie tai, kad jo mama turėjo žemės, tačiau šiuo klausimu plačiau nesidomėjo. Pareiškėja yra 37 metų amžiaus, todėl pagal savo amžių turėjo galimybę domėtis nustatyta tvarka paskelbtais įstatymais ir padėti tėvui A. R., gim. 1941 11 16, mirusiam 2010 03 22, realizuoti teisę atkurti nuosavybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalyje nurodyta paveldėjimo samprata, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, darytina išvada, kad anūkai į senelių žemę gali pretenduoti tik po savo tėvų mirties arba kai jiems senelių turtas paliktas testamentu. Pareiškėja iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateko į asmenų, numatytų minėto įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Tokia teisė jai būtų atsiradusi tik po jos tėvo A. R. mirties, t.y. 2010 m. kovo 22 d., bet terminas paduoti prašymus ir pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą jau buvo pasibaigęs. Pažymėtina, jog ši asmeninė neturtinė teisė nėra paveldima ir asmeniui, kuris iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, toks terminas negali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato termino atnaujinimo galimybės asmenims, neturėjusiems teisės į nuosavybės teisių atkūrimą iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-310/2008 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nesuteikia galimybių vaikaičiams pretenduoti į senelių valdytą nekilnojamąjį turtą, esant gyviems jų tėvams – mirusio turto savininko vaikams. Todėl pareiškėja neturi teisės prašyti atnaujinti terminą pateikti prašymą bei dokumentus įrodančius giminystės ryšį nuosavybės teisių atkūrimui.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl laikytina, kad termino atnaujinimas nėra galimas, o tėvo vardu reikšti tokio prašymo neturi teisinio pagrindo, nes jokiuose dokumentuose nėra išreikšta A. R. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos I. S. R. turėtą žemę. Be to, teismas nenustatė svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios tiek mirusiam A. R., tiek pareiškėjai išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įgyvendinti savo teises, todėl prašymas netenkintinas. Pareiškėjos nurodytą termino praleidimo priežastį, kad tik apie močiutės turėtą žemę sužinojo 2010 11 01, laikyti svarbia priežastimi nėra teisinio pagrindo. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos A.S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėVida StonkuvienėIrena Stulpinienė