Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, nedalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2014-02-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., padarymą skirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

N. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji, 214-02-21 apie 19.10 val., Vilniuje, Savanorių pr.- Tūkstantmečio g., žiedinėje sankryžoje, vairuodama automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET ž. 507 reikalavimus (iš pirmosios juostos skirtos sukti į dešinę važiavo tiesiai), dėl ko privertė automobilį, važiavusį antrąja eismo juosta ir norėjusį išvažiuoti iš žiedinės sankryžos, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, pažeisdama KET 8 punkto reikalavimus, ir šiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją.

N. B. kviečiama į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, jog jos paaiškinimai ir pozicija dėl įvykusio eismo įvykio nesikeičia (b.l. 25).

Tyrimo metu N. B. pateikė paaiškinimus, iš kurių seka, kad ji protokole nurodytu laiku vairavo automobilį „Subaru“ ir važiavo nuo Tūkstantmečio gatvės, į žiedinę sankryžą įvažiavo pirma eismo juosta. Kadangi buvo tamsu, todėl ji nepastebėjo kelio ženklo Nr. 507, nes didesnį dėmesį skyrė antra eismo juosta važiuojantiems automobiliams, kad jų nekliudytų ir norėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, bet ten buvo daug automobilių todėl ji negalėjo persirikiuoti ir išvažiavimą į Savanorių pr. pravažiavo pirma eismo juosta. N. B. teigė, kad ji važiavo iš lėto ir matė, kaip antra eismo juosta važiuojantis automobilis įjungė dešiniojo posūkio signalą, tačiau ji nespėjo greitai sustabdyti, nes iš galo buvo daug automobilių, kurie jai stabdant galėjo atsitrenkti į jos automobilį ir toliau žiedu nuvažiavo pirma eismo juosta. Ji teigė, kad antra eismo juosta važiavęs automobilis įvažiavo į Savanorių pr. ir jam nebuvo sukliudyta. N. B. iš žiedo išvažiavo į Geležinio Vilko gatvę ir ten ją sustabdė policijos pareigūnai (pridėtos medžiagos b.l. 4,6).

Teisme apklaustas liudytojas, Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis, M. K. paaiškino, kad jam dirbant kartu su kolega I. M. Savanorių pr. transporto žiedinėje sankryžoje, pastebėjo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja įvažiavo į žiedinę sankryžą iš Tūkstantmečio gatvės pirmąja eismo juosta ir toliau važiavo žiedu. Tuo metu vyko eismas sankryža. Pirma juosta važiuojant yra kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, t.y. iš pirmos eismo juostos sukti į dešinę, tačiau automobilio „Subaru“ vairuotoja to nepadarė ir tęsė judėjimą žiedu ir užkirto kelią kitam važiuojančiam automobiliui, kuris ketino sukti iš žiedo į dešinę, į Savanorių pr., bet to padaryti negalėjo, nes jam kelią užkirto pirma eismo juosta tiesiai važiavęs automobilis „Subaru“. Automobilio „Subaru“ vairuotoja privertė antra eismo juosta važiavusį automobilį staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę, t.y. keisti važiavimo kryptį, kad šis išvevgtų susidūrimo su automobiliu „Subaru“. Automobilio „Subaru“ vairuotoja, tokiais savo veiksmais, sukėlė pavojingą situaciją, sukėlusią grėsmę eismo saugumui, ir toks vairavimas yra pavojingas.

Iš emės analogiškas aplinkybes M. K. nurodė savo tarnybiniame pranešime (pridėtos medžiagos b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

N. B. skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu N. B. skirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., kurioje įtvirtinta atsakomybė už pavojingą vairavimą, tai yra transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismas susipažinęs su pareiškėjos skundu bei jos paaiškinimais tyrimo metu, liudytojo - policijos pareigūno M. K. paaiškinimais teisme bei jo tarnybiniame prenešime išdėtytomis aplinkybėmis, išnagrinėjęs bylos medžiagą konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino surinktus byloje duomenis. Institucijos, priėmusios nutarimą išvados motyvuotos ir pagrįstos surinktų duomenų analize bei atitinka Administracinių teisės pažeidimų nuostatas, todėl yra teisėtos. N. B. abejonės dėl to, kad ji nubausta nepagrįstai, ir jos iškeltą versiją, jog ji nesukėlė pavojingos situacijos, paneigia byloje esantys ir teisme ištirti duomenys, kurie laikytini įrodymais. Pati N. B. neneigė aplinkybės, jog ji žiedinėje sankryžoje, vairuodama automobilį, pažeidė KET ž. 507 reikalavimus t.y. iš pirmosios juostos skirtos sukti į dešinę važiavo tiesiai. Liudytojo M. K., tiesiogiai mačiusio pažeidimo aplinkybes, duotais parodymais teisme nustatyta, kad automobilio „Subaru“ vairuotoja privertė antra eismo juosta važiavusį automobilį staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę, t.y. keisti važiavimo kryptį, kad šis išvevgtų susidūrimo su automobiliu „Subaru“, šias aplinkybes pareigūnas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, nustatyta, jog N. B. vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 8 punkto reikalavimą, nes ji, vairuodama tranporto priemonę, nesivadovavo kelio ženklais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, manevruodama iš vienos į kitą eismo juostą, vykstant eismui ir kuomet tai draudė kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, sudarė kliūtį eismui, privesrsdama kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Toks N. B. vairavimas, teismo nuomone galėjo sukelti avarinę situaciją ir kėlė grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjos aiškinimai, jog ji savo vairavimu nekėlė grėsmės ir pavojaus kitiems eismo dalyviams, paneigiami policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, liudytojo M. K. parodymais teisme ir laikytini pažeidėjos pasirinkta gynybos pozicija, siekiant švelninti administracinę atsakomybę už padarytą KET pažeidimą.

Teismas, vertindamas N. B. skundą, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad skundo teiginiai nepasitvirtino. Pažeidimas, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, tiesiogiai mačiusių N. B. daromą pažeidimą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti užfiksuotiems duomenims, kurie laikytini įrodymais, pažymėtina ir tai, jog byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų susiję su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patraukta N. B.. N. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal byloje surinktus įrodymus bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytus argumentus, naikinti paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo.

Teismui pateiktu skundu N. B., ginčydama administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, teisme prašė sprendžiant skirtinos administracinės nuobaudos dydžio ir rūšies klausimą, atsižvelgti į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas didelę įtaką turės jos darbui, vaikų priežiūrai bei išlaikymui, nurodydama, jog ji neginčija nutarimu paskirtą 400 Lt baudą, t.y. iš šio turinio seka, jog N. B. prašo jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomas administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių N. B. nenurodė. N. B. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos išimtinėmis aplinkybėmis. Administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus transporte, siekiama viešo intereso – nepriekaištingo įstatymų laikymosi, eismo ir visuomenės saugumo užtikrinimo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniniai ar šeimos interesai negali būti laikomi prioritetiniais, sprendžiant to asmens administracinės atsakomybės klausimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2014-02-25 priėmė nutarimą, kuriuo N. B. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., ir paskyrė minimalią nuobaudą - 400 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, todėl skundas atmestinas, o nutarimas Nr. 10N-8050782-14 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2014-02-25 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir N. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.