- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- I-787-811/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02802-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjo I. K. bendrosios praktikos gydytojo kabineto atstovei J. P., atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Giedrei Vainauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. bendrosios praktikos gydytojo kabineto skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013-06-28 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-47155 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir patikslinęs skundą prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko (toliau - VMI prie FM) 2013-06-28 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-47155 išieškoti 608,86 Lt gyventojų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) priteisti 608,86 Lt, kurie buvo sumokėti į biudžetą kodu 8230 tam, kad nebūtų nutraukti pinigų išdavimai ir pervedimai iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) dėl VMI prie FM priimti neteisėto ir nepagrįsto sprendimo.
Pareiškėjas skunde nurodė nesutinkantis su VMI prie FM viršininko 2013-06-28 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-47155 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nurodo, kad pareiškėjas 2013-06-17 atsakovui pateikė mėnesinę pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572 už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-05-3, kurioje deklaruotas 526 Lt mokėtinas gyventojų pajamų mokestis iki 2013 m. gegužės 15 dienos ir 374 Lt gyventojų pajamų mokesčio po 2013 m. gegužės 15 dienos, viso 900 Lt. Nurodo mokesčio prievoles įmokos kodu 1311 VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs tokiais terminais: 2013-05-02 – 100 Lt, 2013-05-12 – 426 Lt, 2013-05-17 – 257 Lt, 2013-05-24 – 374 Lt, viso iki 2013-05-31 sumokėjęs 1157 Lt gyventojų pajamų mokesčio, t.y. pilnai padengęs prievolę. Atsakovui priėmus VMI prie FM viršininko 2013-06-28 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-47155 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – Sprendimas), pareiškėjas nurodo sumokėjęs 608,86 Lt į biudžetą įmokos kodu 8230. Mano, kad šis atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas įskaitymus atliko ne pagal mokesčio mokėtojo įmokas, priskaičiavo delspinigius nuo neesamos prievolės, šių veiksmų neįformino sprendimais ir kitais dokumentais, apie susidariusią nepriemoką nepranešė mokesčių mokėtojui, taip pažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 34 str. nuostatas, nepateikė delspinigių priskaičiavimo pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas negali nei sutikrinti priskaičiuotų delspinigių, nei laiku padengti susidariusios nepriemokos. Tuo pačiu pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nė karto nepateikė pareiškėjui Mokestinių prievolių suderinimo akto, nors žinojo pareiškėjo bei jo apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Dormeda“ elektroninio pašto ir buveinės adresus, telefono numerius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis. Pareiškėjas atsakovui pateikė deklaracijas šiais terminais: 2013-04-12 - Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų deklaraciją nuo A klasės pajamų, kurioje deklaravo 957 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurio sumokėjimo terminas 2013-04-02; 2013-05-15 - Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų deklaraciją nuo A klasės pajamų, kurioje deklaravo 540 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurio sumokėjimo terminas 2013-04-15, ir 652 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurio sumokėjimo terminas 2013-04-30; 2013-06-12 Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų deklaraciją nuo A klasės pajamų, kurioje deklaravo 526 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurio sumokėjimo terminas 2013-05-15, ir 374 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurio sumokėjimo terminas 2013-05-31. Atsakovas pareiškėjo 2013 m. gegužės 2, 12, 17 ir 24 dienomis sumokėtas įmokas vadovaudamasis VMI prie FM viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtingumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių 13 punktą įskaitė tokia tvarka: dalimi 100 Lt, kuriuos pareiškėjas sumokėjo 2013-05-02, įskaityta gyventojų pajamų mokesčio laikotarpio nuo 2013-03-01 iki 2013-03-31 mokestinei prievolei padengti; dalis 426 Lt, kuriuos pareiškėjas sumokėjo 2013-05-12, įskaityta gyventojų pajamų mokesčio laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 mokestinei prievolei padengti; pareiškėjo 2013-05-17 sumokėta 257 Lt suma įskaityta gyventojų pajamų mokesčio laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 mokestinei prievolei padengti; pareiškėjo 2013-05-24 sumokėta 374 Lt suma įskaityta gyventojų pajamų mokesčio laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 mokestinei prievolei padengti. Įskaičius pareiškėjo sumokėtas įmokas, liko nesumokėta 599,57 Lt gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-05-31 nepriemoka, 0,04 Lt delspinigių už pavėluotai sumokėtą mokestį laikotarpyje nuo 2013-03-01 iki 2013-03-31, 9,25 Lt delspinigių už pavėluotai sumokėtą mokestį laikotarpyje nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30. Nurodo, kad delspinigiai pareiškėjui buvo priskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 1 d., nes jis deklaravo gyventojų pajamų mokestį, tačiau jo laiku nesumokėjo. Nuo nulinės prievolės delspinigiai nebuvo skaičiuojami, tačiau jie atsirado dėl to, kad mokestis buvo sumokėtas pavėluotai, sumokėjus mokestį, jo nepriemoka lygi nuliui, tačiau už pavėluotas dienas priskaičiuoti delspinigiai (MAĮ 97 str. 1 d.). Tuo pačiu nurodė, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nesikreipė į jį nei dėl informacijos apie priskaičiuotus delspinigius, nei dėl mokestinių prievolių likučių suderinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus prašymus, papildomai paaiškino, kad atsakovas neparnešė apie įskaitymus, priskaičiuotus delspinigius. Prie atsakovo sukurto internetinio portalo „Mano VMI“ pareiškėjas neprisijungė, nes manė, kad jis neskirtas juridiniams asmenims, todėl negalėjo perskaityti jame pateikiamos informacijos. Nežino, kaip buvo priskaičiuoti delspinigiai, tačiau į atsakovą nei iki kreipimosi į teismą dienos, nei bylą nagrinėjant teisme nesikreipė, laukė, kol bus priimtas sprendimas byloje.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nuolat tinkamai nevykdė prievolės, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėjas nesikreipė į mokesčių administratorių dėl prievolių vykdymo, nesijungė prie internetinio portalo „Mano VMI“, kuriame nuolat pateikiama su mokestinių prievolių vykdymu susijusi informacija. Nors pareiškėjui nėra pareigos jungtis prie šio portalo, tačiau jis sukurtas mokesčių mokėtojų patogumui nuolat gauti informaciją apie save. Mokesčių administravimo įstatyme numatyti atvejai, kada siunčiamas raginimas sumokėti mokesčius geruoju. Šiuo atveju raginimas nesiunčiamas, o mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui teikė Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų deklaracijas nuo A klasės pajamų tokiais terminais: 2013-04-12 deklaravo 957 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), kurio sumokėjimo terminas 2013-04-02; 2013-05-15 deklaravo 540 Lt GPM, kurio sumokėjimo terminas 2013-04-15, ir 652 Lt GPM, kurio sumokėjimo terminas 2013-04-30; 2013-06-12 deklaravo 526 Lt GPM, kurio sumokėjimo terminas 2013-05-15, ir 374 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurio sumokėjimo terminas 2013-05-31 (b.l. 15, 26-28). Pareiškėjas įmokos kodu 1311 į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo įmokas tokiais terminais: 2013-05-02 – 100 Lt, 2013-05-12 – 426 Lt, 2013-05-17 – 257 Lt, 2013-05-24 – 374 Lt (b.l. 5-8, 80-82). Nei dėl minėtų deklaracijų pateikimo momento, nei deklaruotų mokėtinų mokesčių sumų ginčo byloje nėra. Atsakovas pareiškėjo 2013-05-02 sumokėta 100 Lt suma padengė mokestinio laikotarpio nuo 2013-03-01 iki 2013-03-31 GPM mokestinę prievolę, 2013-05-12 sumokėta 426 Lt suma, 2013-05-17 sumokėta 257 Lt suma ir 2013-05-24 sumokėta 374 Lt suma padengė mokestinio laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 mokestinę prievolę. Kadangi atsakovas pareiškėjo 74,11 Lt likusią nesumokėtą GPM prievolę už mokestinį laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-03-31 padengė tik 2013-05-02, t.y. kai pareiškėjas šią įmoką sumokėjo į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, todėl nuo šios nesumokėtos GPM sumos laikotarpyje nuo 2013-04-02 iki 2013-05-02 buvo priskaičiuoti 0,04 Lt delspinigių (b.l. 23, 30).
Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyta pareiga mokesčių mokėtojui laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vadovaujantis mokesčių įstatymais teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaraciją ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 str.). MAĮ 81 str. 1 d. nustatyta pareiga mokesčių mokėtojui sumokėti to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio 23 str. 3 d. pareiškėjas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestis privalo sumokėti iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
Pagal MAĮ 84 str. 1 d. nustatą mokesčių mokėtojo sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodyta įmokos kodą. Tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėta sumą, jos įskaitymo tvarką pavesta nustatyti centriniam mokesčių administratoriui. VMI prie FM viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 patvirtintos Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 13 p. nustatyta, kad VMI administruojamų deklaruojamų vienu įmokos kodu į surenkamąją sąskaitą mokamų mokesčių sumokėta įmoka automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, įmokos sumokėjimo data įskaitoma deklaruojamų vienu įmokos kodu mokamų mokesčių pasibaigusio termino mokėjimo prievolėms padengti šių taisyklių 9.1 punkte nustatyta tvarka, t.y. pradedant nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusių prievolių.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, nors pareiškėjas skunde nurodytas sumas – 1157 Lt sumokėjo 2013 m. gegužės mėn., jomis buvo padengtos anksčiau, t.y. 2013 m. kovo ir balandžio mėnesių mokestinio laikotarpio pareiškėjo deklaruotos ir nesumokėtos GPM prievolės, t.y. 74,11 Lt nesumokėta GPM suma už 2013 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį ir 1049,43 nesumokėta GPM suma už 2013 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį (b.l. 5-8, 118), nes apie pareiškėjo mokėtiną GPM prievolę už 2013 m. gegužės mėn. atsakovui minėtų sumų sumokėjimo metu, t.y. 2013 m. gegužės 2, 12, 17 ir 24 dienomis nebuvo žinoma – pareiškėjas šio mokestinio laikotarpio deklaraciją atsakovui pateikė tik 2013-06-17 (b.l. 13, 15). Taigi, pareiškėjo GPM įmokos kodu sumokėtos įmokos buvo įskaitomos jo deklaruotoms prievolėms padengti laikantis Taisyklių 9.1 ir 13 p. nustatytos tvarkos. Pažymėtina tai, kad pagal Taisyklių 13 p. nuostatas, įskaitymas atliekamas automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, joks sprendimas dėl tuo pačiu įmokų kodu sumokėtų įmokų įskaitymo nėra priimamas. MAĮ 89 str. nustatyti atvejai, kuriais mokesčių administratorius siunčia raginimą mokesčių mokėtojui, tačiau kaip matyti, deklaruoto, bet nesumokėto mokesčio atveju raginimas nesiunčiamas, preziumuojant, kad mokesčių mokėtojas žino apie jo deklaruotas, bet nesumokėtas prievoles. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuojama, kad MAĮ 66 str. 1 d. nuostatoje įtvirtinta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Taigi mokesčių mokėtojas turi pareigą pats teisingai apskaičiuoti mokestį (MAĮ 40 str. 4 p.). Jeigu mokesčių mokėtojui, vykdant šią pareigą, iškyla neaiškumų, jis gali kreiptis konsultacijos į mokesčių administratorių (MAĮ 36 str. 1 ir 2 p.). Tuo tarpu mokesčių administratorius mokesčio deklaravimo metu negali žinoti visų reikšmingų mokesčių mokėtojo veiklos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1489/2011).
Pareiškėjas nurodo nesuprantantis, kaip nuo nulinės prievolės gali atsirasti delspinigiai. Kaip jau minėta, MAĮ nustatyta pareiga mokesčių mokėtojui sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto teisės akto nustatytu terminu (MAĮ 81 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas šios pareigos nevykdo, arba įvykdo pavėluotai, t.y. laiku nesumoka jo paties deklaruoto mokesčio, jam nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas, skaičiuojami delspinigiai (MAĮ 96 str. 1 d. 1 p., 97 str. 1 d.).
Iš pateiktos Prievolių ataskaitos prie VMI prie FM 2013-06-28 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Nr. (23.17-08)-320-47155 (b.l. 29-30) matyti, kad už 2013 m. kovo ir balandžio mokestinius mėnesius prievolės suma yra nulis. Iš pareiškėjo atsakovui pateiktos deklaracijos (b.l. 26) matyti, kad jis deklaravo 957 Lt mokėtino GPM už 2013 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį, kurį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3 d. nuostatas privalėjo sumokėti iki 2013 m. balandžio 2 d., tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktos informacijos (b.l. 117-118), šios pareigos nustatytu terminu neįvykdė - ši prievolė buvo padengta pareiškėjo 2013 m. balandžio 15, 19 ir gegužės 2 d. sumokėtomis įmokomis. Tas pats pasakytina ir apie 2013 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį: pareiškėjas deklaracijoje nurodė 540 Lt iki 2013-04-15 mokėtino GPM ir 652 Lt iki 2013-04-30 mokėtino GPM (b.l. 27). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas šios pareigos nevykdė, iki 2013-04-15 privaloma sumokėti GPM prievolė buvo padengta pareiškėjo 2013 m. gegužės 2 ir 17 d. sumokėtomis įmokomis, iki 2013-04-30 privaloma sumokėti GPM prievolė buvo padengta 2013 m. gegužės 17, 24 ir birželio 19 d. pareiškėjo sumokėtomis įmokomis. Kadangi pareiškėjas laiku nesumokėjo jo paties deklaruotų mokėtinų GPM prievolių, jam atsakovas delspinigius priskaičiavo teisėtai, kaip tai nustatyta MAĮ 96 str. 1 d. 1 p., 97 str. 1 d. O aplinkybė, kad 2013-06-28 prievolių ataskaitoje šių laikotarpių mokestinės prievolės nurodytos nuliais, atspindi realią situaciją šios ataskaitos dienai, nes, kaip jau minėta, šio mokestinio laikotarpio GPM prievolė buvo įskaityta anksčiau pareiškėjo sumokėtomis įmokomis, o delspinigių prievolė liko nepadengta, kaip tai numatyta Taisyklių 9.1 ir 9.4 punktuose.
Pareiškėjas atsakovui pateiktoje 2013 m. birželio mėn. mokestinio laikotarpio deklaracijoje (b.l. 28) nurodė 526 Lt mokėtino GPM, kurį turėjo sumokėti iki 2013-05-15, ir 374 Lt GPM, kurį turėjo sumokėti iki 2013-05-31. Dalis iki 2013-05-15 mokėtinos GPM prievolės, t.y. 300,43 Lt, buvo padengta pareiškėjo 2013-06-19 sumokėtos įmokos suma, likusi 225,57 Lt iki 2013-05-15 mokėtina GPM prievolės suma ir 374 Lt iki 2013-05-31 mokėtina GPM prievolės suma iki ginčo sprendimo priėmimo dienos nebuvo sumokėta (b.l. 118).
Esant bent vienam iš MAĮ 105 str. 1 d. nurodytų pagrindų mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Kadangi pareiškėjas atsakovui 2013-06-17 pateiktoje deklaracijoje nurodė už 2013 gegužės mėn. mokėtinas prievoles, kurias jau deklaracijos pateikimo metu pareiškėjas turėjo būti sumokėjęs, tačiau kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, jis šios pareigos nesilaikė, atsakovas 2013-06-18 įgijo teisę išieškoti nesumokėtas prievoles priverstinai (MAĮ 105 str. 2 d.) ir šį savo veiksmą įformino ginčijamu VMI prie FM viršininko 2013-06-28 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-47155.
Šis viešojo administravimo subjekto – VMI prie FM priimtas administracinis aktas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kadangi jame sprendžiami klausimai išimtinai susiję su pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo MAĮ nustatytų pareigų nevykdymu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 14 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, p. 180-191). Administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl mokesčių administratoriaus pareigos paisyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies („individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos") reikalavimo, taip pat yra pažymėjusi, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindinio, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Ginčijamame sprendime (b.l. 29) yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 33 str. 8 ir 15 punktai, nustatantys mokesčių administratoriaus teises priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas ir taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus; MAĮ 95 str. 1 d. 3 p., numatantis vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – nurodymą kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); MAĮ 102 str., kuriame reglamentuojama mokesčių administratoriaus teisė duoti nurodymus kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje; 106 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta galimybė išieškoti mokestinę nepriemoką duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitų.
Nagrinėjamuoju atveju konstatuotina, kad pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, buvo žinoma apie ginčijamame sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką – GPM prievoles mokesčių mokėtojas deklaruoja pats, deklaruodamas žino prievolės dydį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 1999-11-11 įregistruota įmonė niekada nevengė mokėti mokesčių (b.l. 14). Taigi pareiškėjas nėra naujai registruotas mokesčių mokėtojas, jam turėtų būti žinomi mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo terminai. Tuo pačiu pareiškėjui turi būti žinoma MAĮ 73 str. 1 d. nustatyta prezumpcija, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Be to, pareiškėjo apskaitą tvarko specializuota įmonė UAB „Dormeda“, taigi jai taip pat turėtų būti žinomi mokesčių įstatymai bei GPM sumokėjimo terminai. Pažymėtina tai, kad atsakovas, prieš 2013-06-28 priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėją 2013-05-21, 2013-06-17, 2013-06-20 pranešimais informavo apie nesumokėtas prievoles (b.l. 47-48, 50), taigi tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų prisijungęs prie internetinio portalo „Mano VMI, ši informacija jam būtų žinoma. Pareiškėjas su atsakovu nebendradarbiavo, į atsakovo pranešimus neatsižvelgė, į atsakovą nei dėl informacijos pateikimo, nei dėl mokestinių prievolių likučių suderinimo nesikreipė, nors kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų išrašų iš VMI prie FM internetinio puslapio, jis tokią galimybę turėjo ir galėjo prašymą pateikti tiesiog internetu (b.l. 49). Pažymėtina dar ir tai, kad kartu su ginčijamu sprendimu pareiškėjui buvo pateikta Prievolių ataskaita (b.l. 29-30). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas galėjo suprasti sprendimo turinį ir esmę – žinojo, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis ginčijamas sprendimas yra priimtas, identifikuoti savo pasikeitusias teises ir pareigas bei pasikeitimo pagrindus, tinkamai ir efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad VMI prie FM viršininko 2013-06-28 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-47155 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) atitinka jo priėmimo metu buvusią situaciją, yra pakankamai motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, priimtas nepažeidžiant aptartų MAĮ nuostatų, yra pagrįstas, teisėtas, todėl negali būti naikinamas. Pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo I. K. bendrosios praktikos gydytojo kabineto skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.