Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. kovo 5 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 24 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (po 100 Eur už 240 parų, kalint blogomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis) (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintos absoliučios teisės, kurioms negali būti taikomi jokie apribojimai, o Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokio senaties termino, taigi, tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. laikytas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose buvo laikomas su dar trimis asmenimis, nors kameros ploto norma atitiko dviem asmenims turintį tekti plotą, taigi, kamerose nebuvo kur pasivaikščioti, visą laiką buvo grūstis, nebuvo galima laisvai judėti (dėl to pareiškėjas pastoviai jautė didžiulį diskomfortą), visą laiką pareiškėjas buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Pasivaikščioti galėjo tik 1 val. per parą pasivaikščiojimo kiemelyje, tokia pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui (antrajai bendrai ataskaitai [CPT/Inf (92) 3]), pagal kurį suimtasis / nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 val. pasivaikščiojimo trukmę. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, to reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis.

2.2. Pasak pareiškėjo, kameros buvo antisanitarinės būklės, jose lakstė žiurkės ir tarakonai. Tualetas buvo įrengtas be durelių, naudojantis tualetu nebuvo jokio privatumo, kameroje esantys asmenys galėjo stebėti besinaudojantįjį tualetu, dėl to pareiškėjas stengdavosi tualetu naudotis naktimis, kai kiti kameroje buvę asmenys miegodavo, nes jausdavosi nejaukiai, kai buvo stebimas, taip pat ir pareigūnų pro duryse įrengtą stebėjimo langelį; pareiškėjas buvo priverstas kentėti kartais ir kelias valandas, kol visi užmigs, kad galėtų pasinaudoti tualetu, visa tai sukeldavo pareiškėjui papildomą diskomfortą, nepatogumą, dėl to pablogėjo gyvenimo kokybė.

2.3. Kamerose nebuvo spintelių daiktams sudėti, buvo tik maža lentyna iš skardos, kurioje tilpdavo tik indai, sudėti vieni į kitus. Visus kitus daiktus pareiškėjas buvo priverstas laikyti krepšiuose po lova, dėl to juose laikyti drabužiai nuo kamerose buvusios drėgmės pelijo, daugumą drabužių teko išmesti. Kamerose įrengtas stalas pritaikytas vienam asmeniui, jo dydis – apie 0,6 m², buvo tik 2 prie stalo pritvirtintos kėdės. Pareiškėjas, pasiėmęs maistą, turėdavo jį laikyti ant grindų, kadangi ant stalo visi indai su maistu netilpdavo; prie stalo valgydavo pasikeisdami po 2 žmones, kol vieni valgydavo, kiti laukdavo ir jiems tekdavo valgyti atšalusį maistą. Visa tai žemino pareiškėjo orumą, jis jautėsi lyg būtų gyvulys, o ne žmogus.

2.4. Pasak pareiškėjo, dėl žmogaus orumą žeminančių sąlygų jis žodžiu kreipėsi į budintį pareigūną, tačiau jis tik pasišaipė, sakydamas, jog pareiškėjas ne į viešbutį pateko.

2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.272 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124), EŽTT praktika, taip pat nurodo, kad dėl žmogaus orumą žeminančių sąlygų, kurias patyrė Lukiškių TI-K, jis yra dvasiškai ir psichologiškai sukrėstas, nebegali ramiai miegoti, jaučia baimę aplinkai ir aplinkiniams, nebepasitiki savimi, nebegali bendrauti su žmonėmis taip, kaip bendraudavo anksčiau,

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 6–13).

1. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas nustato sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminą; pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino / turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe – asmens žinojimu / turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas teismui skundą parašė 2015 m. sausio mėn., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 m. ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).

2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2011 m. lapkričio 23 d. vakare, 2011 m. lapkričio 25 d. ryte, 2011 m. lapkričio 29 d. ryte, 2011 m. gruodžio 20 d. ryte, 2011 m. gruodžio 27 d., 2011 m. gruodžio 28 d. ryte, 2012 m. sausio 11 d. ryte, 2012 m. sausio 17 d. ryte, 2012 m. sausio 19 d. ryte, 2012 m. sausio 31 d. ryte, 2012 m. vasario 8 d., 2012 m. kovo 28 d. ryte, 2012 m. balandžio 12 d., 2012 m. balandžio 17 d. ryte, 2012 m. gegužės 9 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 12 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šiuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

7. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

8. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose pagamintos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

Pagal HN 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pareiškėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K dalis nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, skunde nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita

14. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas J. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6–13), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 14–17)):

– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2011 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²); vakare kameroje buvo 1 asmuo;

– 2011 m. lapkričio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 287 (plotas – 7,70 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 287 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 26 d. – 2011 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 287 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 295 (plotas – 7,95 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 30 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 3 d. – 2011 m. gruodžio 4 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 6 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 7 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 9 d. – 2011 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 295 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 383 (plotas – 7,22 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 356 (plotas – 8,31 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 356 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 22 d. – 2011 m. gruodžio 24 d. kameroje Nr. 356 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 356 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 356 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 367 (plotas – 7,84 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2011 m. gruodžio 29 d. – 2012 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 6 d. – 2012 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 9 d. – 2012 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 15 d. – 2012 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 367 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 279 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 363 (plotas – 6,79 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;

– 2012 m. sausio 20 d. – 2012 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 363 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

– 2012 m. sausio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. vasario 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 375 (plotas – 7,37 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 375 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 3 d. – 2012 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 375 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 375 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m²); kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. vasario 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²); kameroje ryte buvo 2 asmenys, vakare – 1 asmuo;

– 2012 m. vasario 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. vasario 10 d. – 2012 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 9 d. – 2012 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 189 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,65 m²); kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 21 d. – 2012 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 24 d. – 2012 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. kovo 30 d. – 2012 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 4 d. – 2012 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 364 (plotas – 7,87 m²); kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

– 2012 m. balandžio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 379 (plotas – 6,94 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 14 d. – 2012 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 379 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 333 (plotas – 7,72 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 19 d. – 2012 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. balandžio 26 d. – 2012 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 4 d. – 2012 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 333 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. gegužės 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²); kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

– 2012 m. gegužės 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 141 (plotas – 8,02 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. gegužės 17 d. – 2012 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. gegužės 23 d. – 2012 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. birželio 13 d. – 2012 m. birželio 14 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. birželio 15 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. birželio 16 d. – 2012 m. birželio 20 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. birželio 22 d. – 2012 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 141 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2012 m. birželio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. birželio 28 d. – 2012 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 131 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. liepos 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

– 2012 m. liepos 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. liepos 13 d. – 2012 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 268 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. liepos 26 d. išvyko į Kybartų pataisos namus.

2. 2011 m. lapkričio 23 d. vakare, 2011 m. lapkričio 25 d. ryte, 2011 m. lapkričio 29 d. ryte, 2011 m. gruodžio 20 d. ryte, 2011 m. gruodžio 27 d., 2011 m. gruodžio 28 d. ryte, 2012 m. sausio 11 d. ryte, 2012 m. sausio 17 d. ryte, 2012 m. sausio 19 d. ryte, 2012 m. sausio 31 d. ryte, 2012 m. vasario 8 d., 2012 m. kovo 28 d. ryte, 2012 m. balandžio 12 d., 2012 m. balandžio 17 d. ryte, 2012 m. gegužės 9 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 12 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6–13), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 14–17)).

3.Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:

3.1. 2012 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-36: 2012 m. sausio 25 d. ir 2012 m. sausio 31 d. atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: patikrinimo metu įvertinta kameros Nr. 119 atitiktis HN 76:2010 reikalavimams; kameroje apgyvendintų asmenų nebuvo; kameroje yra langas, per kurį kamera vėdinama natūraliu būdu, kamera buvo šildoma, dirbtinio apšvietimo lemputės uždengtos apsauginėmis grotelėmis; kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame įrengtas unitazas, praustuvė; kameros sienų, ypač virš sanitarinio mazgo, dažai nutrupėję, matyti juodos dėmelės, virš sanitarinio mazgo lubos pažeistos pelėsio, grindys išklotos plytelėmis, plytelė prie kriauklės iškritusi; neatliktas kameros paprastasis remontas; patikrinimo metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) atliktų matavimų duomenimis kameroje Nr. 119 dirbtinis apšvietimas sudarė 222 lx ir atitiko HN 76:2010 reikalavimą, oro temperatūra buvo 12,5 °C, tai neatitiko HN 76:2010 26 punkto; duotas nurodymas iki 2012 m. balandžio 30 d. atlikti kameros Nr. 119 remontą ir užtikrinti tinkamą oro temperatūrą (b. l. 29–30).

3.2. 2012 m. vasario 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-105: 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. vasario 22 d. atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: NVSPL Fizikinių tyrimų specialistas kamerose Nr. 279 ir Nr. 379 atliko dirbtinės ir natūralios apšvietos matavimus: dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 279 buvo 168 lx, kameroje Nr. 379 – 71 lx, tai neatitiko HN 76:2010 22 punkto; natūralus apšvietimas kameroje Nr. 279 buvo nustatytas 0,09 proc., kameroje Nr. 379 – 0,11 proc., neatitiko HN 76:2010 22 punkto, tačiau šiuo atveju natūralaus apšvietimo koeficiento tinkamas užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas netaikomas (HN 76:2010 2 punktas); duotas nurodymas iki 2012 m. kovo 20 d. užtikrinti dirbtinį apšvietimą kamerose Nr. 279 ir Nr. 379 (b. l. 18–19).

3.3. 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-246: 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. kovo 20 d. atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: kamerose Nr. 279 ir Nr. 379 HN76:2010 22 punkto pažeidimas pašalintas, dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 279 sudarė 515 lx, kameroje Nr. 379 – 286 lx (b. l. 20–21).

3.4. 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-248: 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. kovo 20 d. atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: NVSPL 2012 m. kovo 12 d. apšvietimo matavimų kameroje Nr. 333 duomenimis dirbtinė apšvieta kameroje buvo 249 lx (atitiko HN 76:2010 22 punktą), dirbtinė naktinė apšvieta buvo 4 lx ir neatitiko HN 76:2010 23 punkto, natūrali apšvieta kameroje buvo 0,08 proc. ir neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, tačiau šiuo atveju natūralaus apšvietimo koeficiento tinkamas užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas netaikomas; duotas nurodymas iki 2012 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 333 užtikrinti dirbtinį naktinį apšvietimą (b. l. 52–53).

3.5. 2012 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-449: 2012 m. balandžio 20 d. atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: patikrinimo metu kamerose ir kitose patalpose graužikų ir buitinių parazitų nesimatė, Lukiškių TI-K administracija nuolatos organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, kurį atlieka UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“; profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas registruojamas Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnaluose; patikrinti II korpuso 1 ir 2 aukšto dušai bei I korpuso 2 aukšto dušas, visuose dušuose atlikti remontai, sienos, grindys išklotos plytelėmis, visuose dušuose yra nuolydis vandeniui nutekėti į angas, patikrinimo metu dušuose nusistovėjusio vandens nebuvo; patikrinimo metu HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 41–42).

3.6. 2012 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-450: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: pagal patikrinimo metu NVSPL atliktų matavimų duomenis kameroje Nr. 279 natūralios apšvietos koeficientas sudarė 0,788 proc; dirbtinė dieninė apšvieta kameroje sudarė 124 lx, naktinė dirbtinė apšvieta –1 lx, abu šie parametrai neatitiko HN 76:2010 reikalavimų; duotas nurodymas iki 2012 m. birželio 9 d. pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. užtikrinti dirbtinę dieninę ir naktinę apšvietą, atitinkančią HN 76:2010 reikalavimus kameroje Nr. 279 (b. l. 22–24).

3.7. 2012 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-553: atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 119 atliktas remontas, HN 76:2010 62 punkto pažeidimai pašalinti (b. l. 31–33).

3.8. 2012 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-584: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: kameros Nr. 109 lubos ir sienos nudažytos, tačiau nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, nuo lubų byra tinkas (pagal HN 76:2010 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnio HN 76:2010 nereglamentuoja); kameroje yra vėdinimui pritaikytas langas, HN 76:2010 24 punkto pažeidimo nenustatyta; Lukiškių TI-K parengta patalpų valymo vidaus tvarka, šiukšlės šalinamos sienoje įmontuotu kanalu, kuris yra koridoriuje; patikrinimo išvada – HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 56–57).

3.9. 2012 m. birželio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-609: atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: 2012 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)13.16-36 nustatyti pažeidimai pašalinti: kameroje Nr. 119 atliktas remontas, oro temperatūra nematuota, nes grįžtamoji kontrolė atlikta šiltuoju metų laiku; 2012 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)13.16-248 nustatyti pažeidimai pašalinti: kameroje Nr. 333 atliktas naktinio apšvietimo remontas, patikrinimo metu naktinė apšvieta nustatyta 20 lx (b. l. 34–35).

3.10. 2012 m. birželio 14 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-677: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 109 įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra praustuvė, tiekiamas šaltas vanduo; Lukiškių TI-K asmenys į dušą vedami 1 kartą per savaitę pagal patvirtintą grafiką; patikrinimo metu HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 50–51).

3.11. 2012 m. birželio 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-758: atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: 2012 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-450 nustatyti kameros Nr. 279 trūkumai pašalinti: pagal NVSPL matavimų duomenis kameroje Nr. 279 dirbtinė dieninė apšvieta sudarė 310 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 15 lx, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 25–26).

3.12. 2012 m. liepos 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-870: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 379 atliktas remontas; kameros langas pritaikytas vėdinimui, HN 76:2010 24 punkto pažeidimo nenustatyta; pagal NVSPL matavimų duomenis oro temperatūra buvo 23,8 C°, santykinė oro drėgmė – 55,8 proc., dirbtinė dieninė apšvieta – 265 lx, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus, naktinis apšvietimas buvo 8 lx ir neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimų; kameroje kranas, yra šaltas vanduo; gultai nudažyti, kameroje yra stalas, kėdės; pagal NVSPL matavimų duomenis kameroje Nr. 379 (kameros langas atidaromas į kiemo pusę, kuriame yra dirbtuvės) triukšmas, kurį sukelia dirbtuvėse atliekami darbai, buvo 54 dBA ir atitiko teisės aktų reikalavimus; patikrinimo metu 2012 m. liepos 24 d. Lukiškių TI-K dirbtuvėse buvo dažomi aviliai dažais, kurie neskleidė kvapo, kameroje Nr. 379 cheminių medžiagų kvapas nebuvo juntamas; duotas nurodymas iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 379 užtikrinti dirbtinį naktinį apšvietimą, atitinkantį HN 76:2010 23 punkto reikalavimus (b. l. 43–45).

3.13. 2012 m. liepos 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-872: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: kamera Nr. 379 vėdinama per atvirus langus, kaip ir nustatyta HN 76:2010, kontrolės metu langai buvo visiškai atidaryti; kamera buvo tvarkinga, suremontuota; pagal NVSPL matavimų duomenis santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; patikrinimo metu minkštasis inventorius (čiužiniai, patalynė) buvo sausas; kameros langas eina į kiemo pusę, kuriame įrengtos dirbtuvės, patikrinimo metu dirbtuvių kieme vyko darbai, kurių metu darbininkai gamino avilius, juos dažė specialiais dažais, kurie neskleidė jokio kvapo; patikrinimo metu kameroje Nr. 379 išmatuotas triukšmas prie atviro lango, kurį sukelia dirbtuvėse atliekami darbai: ekvivalentinis garso slėgio lygis nustatytas 42 dBA, maksimalus garso slėgio lygis dBA – 54, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytus rodiklius; natūrali apšvieta nematuota, nes pagal HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais; HN 76:2010 reglamentuojamam natūralaus apšvietimo koeficiento rodikliui (toliau – ir NAK) užtikrinti reikėtų atlikti Lukiškių TI-K pastato rekonstrukciją (padidinti langus), todėl HN 76:2010 reikalavimai dėl NAK netaikomi; patikrinimo metu HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 46–47).

3.14. 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1021: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė pagal pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nurodymą,, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 107 įrengti 2 metaliniai dviejų aukštų gultai, kamera vėdinama natūraliu būdu pro atidaromą langą, visos lango dalys yra su stiklais; kameros grindys išklotos plytelėmis, sienų dažai ir tinkas vietomis atšokę; kameroje įrengtas mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, sanitarinį mazgą sudaro klozetas ir praustuvė; pagal NVSPL atliktų matavimų duomenis santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 107 buvo 60 proc., temperatūra – 20,3 °C, šie rodikliai atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameros Nr. 107 dieninio dirbtinio apšvietimo lempa buvo uždengta apsauginiu gaubtu, nustatyta dirbtinė dieninė apšvieta kameroje atitiko HN 76:2010 22 punkto 22 reikalavimus; naktinio kameros apšvietimo įrengimo apsauginės grotos buvo įplėštos, naktinė dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 107 sudarė 2 lx ir neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo; natūralios apšvietos koeficientas sudarė 0,13 proc. ir neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, tačiau NAK užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas netaikomas (HN 76:2010 2 punktas); patikrinimo metu pateikta 2012 m. vasario 10 d. Lukiškių TI-K sudaryta sutartis su skalbimo įmone (Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų); Lukiškių TI-K miegui skirtas inventorius dezinfekuojamas Lukiškių TI-K teritorijoje esančioje dezinfekcijos kameroje, atlikti miegui skirto minkštojo inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) darbai registruojami dezinfekcijos kameros darbo žurnale, kuriame registruojami dezinfekcijos duomenys (b. l. 58–66).

3.15. 2012 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1369: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 268 atliktas remontas, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 67–68).

4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 74–77). Nurodyta sutartis 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams (b. l. 78).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 82)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 79–81).

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiškėjas J. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes J. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. (b. l. 6-13).

2. Minėta, kad pareiškėjas J. P. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 24 000 Eur.

2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

2.2. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. P. į Lukiškių TI-K atvyko 2011 m. lapkričio 23 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6-13); asmens įskaitos kortelę (b. l. 14-17)). Tačiau akcentuotina ir tai, jog skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2015 m. kovo 6 d. (žr. voką, b. l. 3), o atsakovė prašo taikyti senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. kovo 5 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas J. P. praleido ieškinio senaties terminą neturtinės žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. kovo 5 d. (iš viso 103 netinkamo laikymo Lukiškių TI-K paros), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

2.3. Kita vertus, nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. liepos 25 d. pareiškėjas J. P. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6-13); asmens įskaitos kortelę (b. l. 14-17)) taip pat buvo laikomas Lukiškių TI-K. Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas J. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 140 parų. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

2.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas, nes įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, matyti, kad, nustačius pažeidimus (b. l. 29-30, 18-19, 22-24, 52-53, 43-45), Lukiškių TI-K juos taiso arba dažniausiai pažeidimų apskritai nenustatoma (b. l. 20-21, 41-42, 31-33, 56-57, 34-35, 50-51, 25-26, 46-47, 58-66, 67-68). Be to, akcentuotina, jog Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 74–77). Nurodyta sutartis 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams (b. l. 78). Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 82)) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 79–81). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1021 (b. l. 58-66), be kita ko, nurodyta, kad patikrinimo metu pateikta 2012 m. vasario 10 d. Lukiškių TI-K sudaryta sutartis su skalbimo įmone (Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų); Lukiškių TI-K miegui skirtas inventorius dezinfekuojamas Lukiškių TI-K teritorijoje esančioje dezinfekcijos kameroje, atlikti miegui skirto minkštojo inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) darbai registruojami dezinfekcijos kameros darbo žurnale, kuriame registruojami dezinfekcijos duomenys (b. l. 58–66).

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (140 parų pareiškėjas J. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 31 d. buvo 800 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1035 Lt)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1035 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1035 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1035 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. liepos 25 d. (netinkamai laikytas 140 parų).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.