- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-452-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Serneta“, UAB „Norfos vaistinė“, D. M., AAS „Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Inga Radinienė, Vygantas Barkauskas
- Kategorijos
- 32.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-452-544/2009
Teisėja Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija:32.4; 33; 35.4; 50.4; 99.9; 121.18;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 03 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Ramunės Čeknienės (pranešėja), sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-452-09 pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“, tretiesiems asmenims UAB „Serneta“, UAB „Norfos vaistinė“, D. M., AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, V. S. įmonei „Saimeta“, K. Ž. trikotažo gamybos įmonei, AB Dnb NORD bankas, Ž. K., UAB BB „Socialinės garantijos“, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė nutraukti negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, sudarytas 2003-12-19 tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl negyvenamų patalpų, esančių Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje nuomos ir 2009-10-03 dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Nemuno g. 29, Panevėžyje nuomos, iškeldinti atsakovę iš šių negyvenamųjų patalpų. Ieškovas nurodė, kad pagal minėtas sutartis atsakovui pirmosios patalpos išmnuomotos mokant 21 Lt už 1 kv. m., o antrosios – mokant po 20 Lt už 1 kv. m. Ieškovui įsigijus išnuomotas patalpas pagal 2008-02-29 lizingo sutartį, tokios sąlygos tapo finansiškai nuostolingomis. Sutarčių sudarymo metu metinė infliacija nesiekė nei 2 %, o šiuo metu ji yra didesnė nei 10 %. Palyginus patalpų priežiūrai, valdymui, eksploatavimui patiriamas sąnaudas ir išlaidas ir iš šių patalpų gaunamą nuomą, akivaizdu, kad nėra jokio protingo finansinio pagrindimo, kad atsakovas naudotųsi minėtu turtu tokiomis sąlygomis, kaip nustatyta sutartyse. 2006-08-25 buvo sudaryta keturšalė sutartis tarp UAB „SEB VB Lizingas“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri pakeitė minėtas nuomos sutartis, nes sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad visi su subnuomos dydžiu susiję klausimai bus sprendžiami atskiru susitarimu. Nuomos kainą turi suderinti šalys (CK 6.204 str. 4 d.). Ieškovas nusiuntė atsakovui pranešimą ir siūlė derėtis dėl nuomos kainos, bet atsakovas nesutiko. Teismas gali sutarties sąlygas pakeisti ar ją nutraukti, jei vienai šaliai jos tampa nepakeliamos. Minėtų patalpų nuomos sutarties 9.2, 9.3 p. numatyta, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį, jei per 30 dienų nuo rašytinio nuomotojo įspėjimo dėl vėlavimo atsiskaityti įteikimo nuomininkui dienos, nuomininkas nesumoka nuomos, o nuomininkas gali nutraukti sutartį be jokių priežasčių ir bet kokiais kitais pagrindais. Šios sąlygos yra nelygiavertės. LR CK 6.217 str. 1 d. sutartį galima nutraukti, kai nukentėjusi šalis, negavo to, ko tikėjosi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-06-08 sprendimu ieškinį atmetė. Taismas nustatė, kad 2003-10-03 ir 2003-12-19 tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų, esančių Nemuno g. 29 ir Dariaus ir Girėno 25, Panevėžyje, nuomos sutartys, pagal kurias 1460,85 kv. m. plotas buvo išnuomotas už 30 960 Lt kasmėnesinį nuomos mokestį, o 1478,38 kv.m plotas – po 20 Lt už 1 kv.m. kas mėnesinį nuomos mokestį (už 29 567,60 Lt). Pagal 2006-08-25 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2008-02-29 priėmimo-perdavimo aktą ieškovas tapo minėtų patalpų ir žemės sklypų, esančių Nemuno g. 29 ir Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje savininku. Tačiau teismas nurodė, kad nuomos sutartys buvo įregistruotos viešame registre, todėl, pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, šios sutartys išliko galioti naujam savininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris, įsigydamas patalpas žinojo, kad jos yra išnuomotos atsakovui pagal ilgalaikes nuomos sutartis (CK 4.165 str. 3 d., 6.494 str. 1 d.). Teismo nuomone, ieškovas kaip juridinis asmuo, kuris siekia pelno, įsigydamas šias patalpas, turėjo įvertinti verslo riziką dėl patalpų nuomos. Teismas konstatavo, kad nustatydamas, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgia į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus. Tai, teismo nuomone, leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 str. 2 d. numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu nutraukti sutartį, nes nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio pobūdžio didelius praradimus. Šiuo atveju šalys suvokė sudarančios ilgalaikes negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tikėjosi, kad abi jos laikysis sąžiningumo bei protingumo principų, vykdys sutartis sąžiningai ir pateisins abiejų šalių teisėtus lūkesčius. Teismas sprendė, jog byloje nustatyta, kad atsakovas įvykdo sutartinius įsipareigojimus, moka nuomos mokesčius ir byloje nėra įrodymų, kad įsipareigojimų nevykdys ateityje. Nuomos mokestis yra neabejotinai svarbus abiem sutarties šalims, tačiau tai nėra ieškovų veiklą nulemiantis veiksnys. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad sudarytos sutartys tapo nuostolingomis, kad ieškovas turėjo pasiūlymų išnuomoti patalpas už didesnę kainą, kad nuomos mokesčio suma viršija jo turimas pastato eksploatavimo išlaidas. Teismas sutinko, kad didėjant mokesčiams už komunalinius ir kitus patarnavimus, didėja išlaidos, susijusios su patalpų išlaikymu, tačiau pažymėjimo, jog realiai šios išlaidos didėja atsakovui, nes jis, o ne ieškovas, moka šias išlaidas. Atsakovas yra sudaręs sutartis su subnuomininkais, o ieškovas šių sutarčių neginčija, nors tai liečia subnuomininkų teises. Nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkbyės, kad atsakovas sutartines teises įgyvendino nesąžiningai ir nebendradarbiavo su ieškovu. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įrodymų visetą, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti pilnai. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo šiuos motyvus. Pagal viešo registro duomenis tikrai jame yra registruotos negyvenamųjų patalpų 2003-12-19 bei 2003-10-13 nuomos sutartys, tačiau kartu prie kiekvienos iš šių sutarčių yra įregistruotos ir 2006-08-25 sutartys, sudarytos tarp UAB „SEB VB Lizingas“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurių 1.4. p. numatyta, kad visi su subnuomos mokesčio dydžiu bei mokėjimo tvarka susiję klausimai bus sprendžiami atskiru šalių susitarimu. Teigia, jog 2003-12-19 ir 2003-10-13 nuomos sutartys ieškovui visa apimtimi negalioja, kadangi nuostatos dėl nuomos mokesčio dydžio yra naujo susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo dalykas. Su 2006-08-25 pasiūlymu tartis dėl nuomos kainos atsakovas nesutiko. Kadangi šalys nesugebėjo susitarti dėl nuomos kainos, todėl nuomos sutartys turi būti pripažįstamos nesudarytomis. Nurodo, kad turi būti taikomas CK 6.217 str. 2 d. 1 p., numatantis, kad sutartis gali būti nutraukta, kai nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, nes nuomos sutartys nepatenkina ieškovo teisėtų lūkesčių, jis iš esmės negauna to, ko tikėjosi. Ieškovas už patalpų Nemuno g. 29, Panevėžyje nuomą per metus gauna 371 520 Lt pajamų, tuo tarpu metinės pastato eksploatavimo, išlaikymo, finansavimo išlaidos yra 465 126 Lt, todėl patiriama 93 606 Lt nuostolių per metus. Už patalpų Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje nuomą per metus gaunama 354 801 Lt pajamų, o metinės eksploatavimo, išlaikymo, finansavimo išlaidos sudaro 529 196 Lt, todėl patiriama 181 969 Lt nuostolių per metus. Iš 2008-11-07 UAB Korporacija „Matininkai“ preliminarių išvadų matyti, kad minėtų patalpų vidutinė rinkos nuomos kaina yra 27-31 Lt už 1 kv.m. per mėnesį. CK 6.217 str. numatytas sutrarties nutraukimo pagrindas pagrįstas, nes reiškia, kad tolesnis sutarties galiojimas sukelia ieškovui nenumatytus turtinio pobūdžio praradimus. Tvirtina, kad teismas pažeidė CPK 98 str. 2 d. reikalavimus, nes priteisė nepagrįstai dideles atsakovo atstovo teisinės pagalbos išlaidas 11 918,00 Lt. Nurodė, kad tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų, nes pagal jose nurodytus maksimalius dydžius išlaidos galėjo būti 7000 Lt. prašo jas sumažinti iki 5000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad šiuo atveju iš ilgalaikės nuomos sutarties atsiradusios daiktinės teisės (emphyteusis) įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre, todėl ieškovo tapimas nekilnojamo turto savininku nereiškia, kad nuomos santykiai pasibaigė, nes ilgalaikė nuoma išliko (CK 6.494 str. 1 d., CK 4.165 str.). Įstatymų leidėjo nuostata, kad nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, reiškia, kad nuomos sutartis toliau galioja visa apimtimi, tame tarpe – ir dalyje dėl nuomos mokesčio nustatymo. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.217 str. 2 d. 1 p., nes neįrodė, kad iš sutarties negavo to, ko tikėjosi dėl to, kad atsakovė sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo. Nuomos sutartis šalys sudarė palyginti ilgam dešimties metų terminui būtent todėl, kad siekė prievolinių santykių stabilumo. Nors nuomos sutarčių 4.6, 4.7 punktuose buvo susitarta dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo pagrindų, tačiau perskaičiuoti nuomos mokestį dėl infliacijos, vartojimo kainų indekso didėjimo nuomos sutartyse nustatyta nebuvo. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad nuomos sutartys nuostolingos, nes šios aplinkybės neįrodė. Apeliantas teiginys, kad metinės patalpų, esančių Nemuno g. 29, Panevėžyje eksplotavimo, išlaikymo, finansavimo išlaidos sudaro net 465 126 Lt, nepagrįstas. Pateiktų byloje Finansinio lizingo sutarčių, mokėjimų grafikų, sąskaitų ir kitų įrodymų pagrindu atsakovas mano, kad apeliantas 2007 metais patalpų Nemuno g. 29, Panevėžyje išlaikymui galėjo turėti daugiausia 279 329,66 Lt išlaidų, tuo tarpu nuomos mokesčio sumokėta 371 520 Lt be PVM. Todėl teigia, kad ieškovas gavo 92 190,34 Lt pelno. Tų pačių įrodymų pagrindu sprendžia, kad patalpų Dariaus ir Girėno 35, Panevėžyje išlaikymui 2007 metais ieškovas galėjo turėti 300 786,91 Lt išlaidų, kai tuo tarpu nuomos iš atsakovo gavo 354 811,20 Lt be PVM, todėl turėjo 54 024,29 Lt pajamų. Nurodo, kad apeliantas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie jo deklaruotą nuomos kainų pasikeitimą Panevėžyje, nes pateiktoji UAB „Korporacija „Matininkai“ 2008-11-07 išvada neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra preliominari, be to, iki šio laiko nuomos kainos tik mažėjo. Nors 2006-08-25 sutarčių 1.4 p. iš tikrųjų nustatyta, kad visi su subnuomos mokesčio dydžiu bei mokėjimo tvarka susiję klausimai bus sprendžiami atskiru šalių susitarimu, tačiau tai nėra besąlyginė atsakovo prievolė sutikti su bet kokiu vienašališku sutarties nutraukimu (CK 6.30 str. 1 d.). Ši sąlyga reiškia, kad nuomos mokesčio dydis gali būti pakeistas tik šalims susitarus dėl nuomos mokesčio pakeitimo. Mano, jog teismas pagrįstai atsakovo naudai priteisė nežymiai didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei nustatyti maksimalūs dydžiai minėtų Rekomendacijų 8 p., kadangi tokia galimybė numatyta jų 11 punkte. Ši sujungta civilinė byla sudėtinga, reikalaujanti kompleksinių specialių žinių daiktinės teisės ir prievolių teisės srityse, susijusi su būtinybe advokatui išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta, ginčo perspektyvinė vertė yra didelė, reikėjo teikti eilę proceisnių dokumentų, vykti į 5 posėdžius.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 2009 m. birželio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šias išlaidas sumažinant iki 7308 Lt. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiomis ir pagrįstomis išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių ieškinys atmestas, ir visų išsamiai nekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2003-10-03 tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ 10 metų terminui sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių Nemuno g. 29, Panevėžyje, nuomos sutartis. 2003-12-19 tarp tų pačių šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje, nuomos sutartis. Pagal 2003-10-03 sutartį 1460,85 kv.m. ploto negyvenamos patalpos ir žemės sklypas išnuomoti už 30 960 Lt kasmėnesinį nuomos mokestį (byla Nr. 2-5409-452/2008 9-14 b.l.). Pagal 2003-12-19 nuomos sutartį Dariaus ir Girėno g. 35 1478,38 kv.m ploto negyvenamosios patalpos buvo išnuomotos už 20 Lt kasmėnesinį mokestį už vieną kvadratinį metrą, viso - už 29 567,60 Lt be PVM. Pagal 2006-08-25 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2008-02-29 priėmimo-perdavimo aktą ieškovas UAB Nekilnojamojo turto valdymas“ tapo patalpų ir žemės sklypų, esančių Nemuno g. 29 ir Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje, savininku. Ginčijamos nuomos sutartys buvo įregistruotos viešame registre, todėl, pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, šios sutartys visa apimti, tame tarpe – ir dėl nuomos mokesčio dydžio, išlieka ir galioja naujam savininkui (CK 4.165 str. 3 d., 6.494 str. 1 d.). Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 4.497 str. 3 d. nuostatas ir pagrįstai nurodė, kad terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. Sutartinių santykių stabilumui tarnauja ribojimas nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu net ir pažeidus sutartį, nes reikia nustatyti tokio pažeidimo esmingumą bei negalimumą pašalinti pažeidimus kitokiais būdais (CK 6.497 str. 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo arguemtnas, kad pagal 2006-08-25 sutarčių, sudarytų tarp UAB „SEB VB Lizingas“, UAB „Serneta“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1.4. punktą minėtos 2003-12-19 ir 2003-10-13 nuomos sutartys dalyje dėl nuomos mokesčio dydžio už nuomojamas patalpas ieškovui negalioja (civilinės bylos Nr. 2-5409-452-07 – b. l. 18-19). CPK 4.165 str. 3 d. numatyta, kad, pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaikė nuoma išlieka, jeigu nuomininko teisių perėmėjai tinkamai naudoja išnuomotą nekilnojamą daiktą ir vykdo kitus ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nustatytus įsipareigojimus. CK 6.494 str. 1 d. numatyta, kad, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregisturotos viešame registre. Taigi, minėtas apeliacinio skundo argumentas prieštarauja minėtoms įstatymų nuostatoms. Iš minėtos 2006-08-25 sutarties 1.4 p. turinio teisėjų koelgija supranta, kad šalys subnuomos mokesčio dydį ir tvarką nutarė ateityje spręsti šalių susitarimu, tačiau šiame punkte nei tiesiogiai, nei pagal prasmę negalima įžvelgti šalims anksčiau sutartyse numatyti nuomos mokesčiai negalioja, ir kad jie privalomai turi būti peržiūrėti ar nustatyti vienašališkai pagal ieškovo valią.
CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta, kai kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 str. 2 d. 1 p., kuriuo skunde vadovaujasi apeliantas, numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauta to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, kad minėtas nuomos sutartis yra pagrindas nutraukti dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo bei kad yra CK 6.217 str. 2 d. numatytos aplinkybės. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš nuomos sutarties bei kad sutartys nepatenkina jo teisėtų lūkesčių. Pirmiausia, ieškovas yra verslininkas, nekilnojamojo turto nuoma užsiimantis juridinis asmuo, neginčija, kad nuomos sutartys buvo registruotos viešame registre, kad jam buvo žinoma kaina už patalpų nuomą ir mokėjimo tvarka. Todėl ieškovas turėjo ir galėjo aiškiai suprasti ir numatyti, kiek nuomos mokesčio gaus už nuomojamas patalpas, todėl neturėjo jokio pagrįsto pagrindo tikėtis, kad pagal sutartis ji gaus iš esmės skirtingą nuomos sumą, negu numatyta jau sudarytose nuomos sutartyse. Apeliantas ir pats teigia, kad negauna to, ko tikėjosi iš sutarties ne dėl atsakovo kaltės netinakmai vykdant sutartį, tačiau dėl to, kad pasikeitė rinkos kaina, bankų palūkanos, padidėjo infliacija ar dėl kitų ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių. Tačiau tokios aplinkybės nėra CK 6.217 str. nuamtytos kaip nuomos sutarties nutraukimo dėl esminio sutartie spažeidimo pagrindai.
Atsiliepimas
Atsakovas teisingai nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog minėtų patalpų nuoma pagal nurodytas sutartis nuostolinga, kad nepadengia turto išlaikymo, valdymo, eksploatavimo išlaidų. Atsakovas byloje esančių įrodymų pagrindu atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė paskaičiavimą teigdamas, kad 2007 metais patalpų Nemuno g. 29, Panevėžyje išlaikymui galėjo būti 279 329,66 Lt išlaidų, tuo tarpu nuomos mokesčio sumokėta 371 520 Lt, todėl ieškovas gavo 92 190,34 Lt pelno, o patalpų Dariaus ir Girėno 35, Panevėžyje išlaikymui 2007 metais galėjo būti 300 786,91 Lt išlaidų, kai tuo tarpu nuomos iš atsakovo gavo 354 811,20 Lt, todėl turėjo 54 024,29 Lt pajamų. Tokie paskaičiavimai grindžiami Finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-080214-01, Finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-080215-01, mokėjimo grafiko-sąskaitos ir paties ieškovo teiktasis įrodymais apie išlaidas ir pajamas (1 t., b. l. 138, 139). Šie skaičiavimai ieškovo nėra paneigti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais ir arguemtnais.
Apelianto pateikta 2008-11-07 UAB Korporacija „Matininkai“ preliminari išvada apie nuomos kainą Panevėžyje nėra pakankamas pagrindais tenkinti apeliacinį skundą, kadangi, kaip nurodyta pačioje išvadoje, pažyma apie vidutinę rinkos nuomos kaina nuo 27-31 Lt už 1 kv.m. per mėnesį yra tik informacinio pobūdžio. Išvada yra preliminari ir teikiant galutinę išvadą kaina gali keistis. Be to, pateikti duomenys 2008-11-07 dienai, kurie dabar gali būti iš esmės pasikeitę. Kaip teisingai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, ši pažyma neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 str. 2 d., 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 p., 8 p., 11 p. nuostatas ir priteisė nepagrįstai dideles 11 918 Lt atsakovo atstovavimo išlaidas iš ieškovės. Byloje pateikti įrodymai, kad tokio dydžio išlaidos atsakovo atstovui sumokėtos (2 t., b. l. 147-151). Tačiau, atsižvelgiant į šias teisės normų nuostatas ir pagal šioje byloje atliktų procesinių veiksmų, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką ir skaičių nustatyta, kad maksimali atstovavimo išlaidų suma, kuri galėjo būti priteista atsakovui iš ieškovo yra 9708 Lt (trys atsiliepimai, triplikas, trys kitokie rašytiniai prašymai, 4 teismo posėdžiai 7 val trukmės – 1 t., b. l. 52-59, 110-112, 142-143, 145-146, civilinė byla Nr. 2-5409-452/2008 – b. l. 43-551, 55-56, 2 t., b. l. 4, 67-68, 72-82, 152, 158-162). Šias išlaidas sumažinti iki 5000 Lt nėra teisinio pagrindo, kadangi pats ieškovas iš dalies įtakojo ilgesnį ir sudetingesnį teismo procesą šioje byloje, dėl ko didėjo advokato pagalbos išlaidos atskaovui: pateikė du iš esmės analogiškus iekšinius, kurie buvo sujungti į vieną bylą atsakovo prašymu, ieškiniuose nenurodė visų trečiųjų asmenų, dėl ko nagrinėjimą teko atidėti ir tikslinti ieškinį (1 t., b. l. 142-143), nesavalaikiai pateikė patikslintą ieškinį, dėl ko atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo ir posėdį vėl teko atidėti (2 t., b. l. 9-14, 67-68). Tačiau daroma išvada, kad atsakovo atstovavimo išlaidas yra pagrindas sumažinti 2400 Lt, t. y. vieno atsiliepimo į ieškinį kaina, nes 2008-10-01 atsiliepimas į ieškinį (civ. Byla Nr. 2-5409-452-08 – b. l. 43-51) tiek pagal faktinį, tiek pagal teisinį pagrindą iš esmės analogiškas 2008-08-11 atsiliepimui (1 t., b. l. 52-59). Todėl sprendžiama, kad 2400 Lt suma už dviejų iš esmės analogiškų atsiliepimų parengimą yra pakankama. Teisėjų koelgijos nuomone, taikyti Rekomendacijų 11 punktą ir priteisti didesnes išlaidas, negu numatyti maksimalūs dydžiai, nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nenustatyta, kad šioje byloje yra išimtinės aplinkybės ir išimtinis atvejis. Tai, kad nagrinėtos dvi sujungtos bylos, kad byla reikalavo kompleksinių specialių žinių daiktinės teisės ir prievolių teisės srityse, kad advokatas turėjo išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta, sudaro pagrindą nemažinti maksimalių rekomendacijose numatytų dydžių, o ne juos didinti išimties tvarka.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 08 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovui UAB „Norfos mažmena“ priteistas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 7308 (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuonių) Lt.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.