Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo, teistas 2015-04-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d.- 4 mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2015-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. R. nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 10 d., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau 6 smūgius mažametei G. G., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą bei padarydamas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimus, nubrozdinimus kairės mentės ir kairio sėdmens srityse, kraujosruvas abiejų šlaunų bei juosmens srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad G. G. yra jo sutuoktinės E. R. dukra. Gyvena kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su G. G. sutaria gerai. Šeimoje apie du kartus per savaitę lankosi socialinė darbuotoja. Savaitgalį, tikslių dienų neatsimena, tai buvo šeštadienis prieš jo sulaikymą, atsikėlus ryte G. G. vaikščiojo po namus be kelnių ir be kelnaičių. Jis kelis kartus prašė apsirengti, bet G. G. neklausė. Eidamas į virtuvę, koridoriuje sudavė vieną kartą stovinčiai G. G. per užpakalį. Smūgis buvo nestiprus, ne toks, kad liktų „mėlynės“. G. G. nenukrito, neverkė, tik pyko, susiraukė ir nuėjo į kambarį. E. R. tuo metu buvo kitame kambaryje. Pirmadienį, kai atvažiavo socialinės darbuotojos, tai G. G. pasakė, kad jis jai sudavė. Ant G. G. kūno jokių sužalojimų jis nematė. Tą pirmadienį G. G. nevedė į darželį, nes ji kosėjo. Dar sekmadienį vakare E. R., maudydama G. G., pasakė, kad G. susimušus, užsidėjus ant nugaros „mėlynę“.

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba Marijampolės socialinės pagalbos centre, pagalbos su socialinės rizikos šeimomis tarnybos vadove. 2017-12-11 buvo užsukę į R. šeimą. Rado abu R. ir dar keturis pašalinius asmenis, taip pat G. G.. E. R. pasakė, kad G. G. nevedė į darželį, nes ji kosti. Išvykus iš R., kita darbuotoja gavo pranešimą, kad savaitgalį pas R. buvo girtaujama, buvo girdėti vaikų verksmas. Vėl sugrįžo pas R.. Kalbantis su E. ir E. R., šalia vaikščiojo G. G. ir net neklausta pasakė, kad „E. mane mušė“, parodė ranka į užpakalį. Paprašius E. R. numovė G. G. kelnytes ir pamatė apvalios formos, 3-4 centimetrų dydžio kraujosruvą. Daugiau mergaitės neapžiūrinėjo ir iškvietė policijos pareigūnus. E. R. pasakęs, kad eina parūkyti, išvažiavo automobiliu. E. R. sakė, kad G. G. sėdo ant kėdutės ir slysdama susimušė užpakalį. Šeimoje yra problema dėl E. R. alkoholio vartojimo, tačiau iki šio atvejo nebuvo duomenų apie netinkamą elgesį su vaikais, smurtavimą prieš vaikus. Liudytoja mano, kad mergaitė nuoširdi.

Liudytoja I. M. parodė, kad dirba Marijampolės socialinės pagalbos centro pagalbos socialinės rizikos šeimoms tarnybos socialine darbuotoja. Jai priskirta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo asmens namuose paslaugas E. ir E. R. šeimai. 2017-12-11 užsuko aplankyti R. šeimą. Atvykę rado E. ir E. R., dvi jų mažametes dukras, taip pat keturis nepažįstamus asmenis. Keturi jaunuoliai netrukus pasišalino. Namuose buvo nelabai tvarkinga. E. ir E. R. įsipareigojo kuo skubiau susitvarkyti namus ir pasirūpinti mažametėmis dukromis. Išvykus iš jų namų, gavo anoniminį skambutį, kad savaitgalį E. ir E. R. namuose buvo pašalinių asmenų, buvo girtaujama, garsiai muzika leidžiama, buvo girdėti vaikų verksmas. Sugrįžus į šeimą ir pradėjus klausinėti kas vyko, G. G., net nepaklausus, nei iš šio, nei iš to pasakė „mane E. mušė“. Mergaitė parodė nugaros sritį, pakėlus rūbelius, metė kraujosruvą ant užpakaliuko ir nubrozdinimą nugaroje. I. S. pranešė vaikų teisių apsaugos tarnybai ir policijai, o E. R. pasakęs, kad eina parūkyti, išvažiavo. E. R. sakė, kad mergaitė nuslydo nuo suoliuko ir taip susižeidė, kad į darželį nevedė, nes serga. Teikiant socialinių įgūdžių ugdymo paslaugas namuose buvo bendraujama ir su E., ir su E. R., problemos kyla, kai E. R. būna neblaivus. Jis buvo gydomas nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau vėl pradėjo vartoti alkoholį. Vaikais daugiausia rūpinasi pati mama. Girdėjusi iš E. R., kad ji nesusitvarko su vaikais, o kai E. būna namuose, tai vaikai žino savo vietą.

Liudytoja D. B. parodė, kad yra G. G. auklėtoja vaikų lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini). Po laisvos dienos, antradienį, G. G., prieš einant į lauką, pardėjo spiegti, rėkė, išvadino darbuotojas necenzūriniai žodžiais. Ji su vaikais išėjo į lauką, o G. G. paliko, nes buvo „prisisiojusi“ į kelnes. Auklytė ją sutvarkė ir paskui G. G. išėjo į laiką. Atėjusi jai pasakė, kad E. ją mušė. Paklausus už ką, tai ji pasakė, kad už tai, jog į kelnes „siusioju“. Apie tai pasakė direktorei, mergaitės neapžiūrėjo, daugiau jos neklausinėjo. Mergaitė nuoširdžiai pasakė, nes ji verkė, gal pagalvojo mergaitė, kad ir čia gali ją mušti. G. G. užeidavo isterijos priepuoliai, pardėdavo rėkti, spardytis, kartais būdavo netvarkinga. Dieną prieš tai, t. y. pirmadienį, G. G. nebuvo darželyje, o antradienį neatrodė serganti, nekosėjo.

Liudytoja E. S. parodė, kad yra vaikų darželio (duomenys neskelbtini) direktorė. 2017-12-12 auklėtoja D. B. pasikvietė ją į grupę, nes G. G. buvo isterijos priepuolis, nesusivaldo. Mergaitę apramino, jokių galimo smurto žymių nematė. Po pasivaikščiojimo lauke auklėtoja pasakė, kad mergaitė pasakojo, jog namuose buvo policija ir „socialinė“, kad buvo kažkoks tai įvykis. 2017-12-11 G. G. darželyje nebuvo, motina nepranešė, kodėl neatvyko. Apie, tai, kad galimai panaudotas smurtas prieš G. G., sužinojo iš socialinės darbuotojos O. M.. Anksčiau nebuvo pastebėję, kad prieš mergaitę būtų naudojamas smurtas. Šiuo metu G. G. ramesnė.

Liudytoja E. R. parodė, kad sekmadienį, ruošdama dukrą G. G. į darželį, pastebėjo ant jos kūno „mėlynę“. Ji galvojo, kad susimušė krisdama nuo suoliuko, nes tai ne pirmas kartas, kai nukrinta ir susimuša. Su vyru E. R. pasitarę nusprendė G. G. nevesti į darželį, kad ten nepagalvotų, jog smurtauja prieš vaiką, nes buvo atvejis, kai sūnus buvo padaręs kraujosruvas kitai dukrai, o smurtavimu įtarė ją. Daugiau sužalojimų nematė. Specialisto išvadoje nurodytos kraujosruvos ant šlaunų atsirado nuo šlapių kelnaičių, kai prisišlapina ir laiku kelnaičių nenusiauna. Savaitgalį padavus valgyti G. G. laipiojo ant suoliuko, šis pasistūmė ir ji nukrito, susitrenkė į suoliuką. Tuo metu mergaitės neapžiūrėjo. Savaitgalį buvo svečių E. R. truputį vartojo alkoholio, tačiau triukšmo namuose nebuvo. Po savaitgalio atvažiavo į namus socialinės darbuotojos. Iš pradžių kalbėjosi su ja, o po to G. paklausė, kas ją mušė. G. tik pasakė, kad E. mušė, kad mušė per užpakaliuką. Ar ji teisybę pasakė, nežino. E. R. su visais vaikais elgiasi gražiai, nieko blogo nepastebėjusi. Po to kalbėjosi su E. R. ir šis pasakė, kad sudavė G. ranka per užpakaliuką, nes namuose lakstė pusnuogė lakstė. G. sakė, kad neapsirengė ir ją mušė ranka.

Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu nustatyti duomenys, nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra viename iš kambarių stovi dvi lovos, stalas su maža medine kėdute, spinta bei skalbimo mašina (b.l. 11)

Asmens tikrinimo alkotesteriu duomenyse nurodyta, kad 2017-12-11 13.32 val. E. R. tikrinimo rezultatas- 0,00 prom. ( b. l. 19).

2017-12-11 Specialisto išvadoje Nr. G 862/2017 (09) nurodyta, jog G. G. konstatuota nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimai, nubrozdinimai kairės mentės ir kairio sėdmens srityse, kraujosruvos abiejų šlaunų bei juosmens srityse. Konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. G. G. konstatuoti nubrozdinimai ir kraujosruvos kairės mentės, kairio sėdmens , abiejų šlaunų srityse galėjo būti padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, kraujosruva juosmens srityje- 4-6 parų laikotarpyje iki apžiūros. G. G. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 22)

2018-01-02 Specialisto išvada Nr. G 2/2018 (09), kurioje nurodyta, jog mažai tikėtina, kad G. G. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti E. R. nurodytomis aplinkybėmis. Išvadoje nurodytose įvykio aplinkybėse specialistui buvo pateikti duomenys, jog liudytoja E. R. parodė, kad 2017-12-10 kambaryje dukra G. G. sėdo ant vaikiško medinio sulūžusio suoliuko ir nuo jo nuslydo bei užpakaliuku trenkėsi į žemę (b.l. 25). Teismo posėdyje specialistas Vytenis Valiukas paaiškino, kad mažai tikėtina, kad nuo slydimo lygiu suoliuko kraštu galėtų atsirasti atskiri linijiniai nubrozdinimai, t. y. nubrozdinimas kairės mentės apatinėje dalyje, o taip pat horizontalūs linijiniai nubrozdinimai kairio sėdmens srityje, be to horizontalūs sužalojimai nuo slydimo iš viršaus į apačią negali atsirasti. Konstatuotos kraujosruvos abiejų šlaunų nugarinių paviršių viršutiniuose trečdaliuose negalėjo atsirasti nuo šlapių kelnaičių dėvėjimo, kadangi šiuo atveju būtų ne kraujosruvos, o paraudimai, odos paburkimai, kurių teismo medicinos specialistai net nevertina kūno sužalojimu. Kraujosruvai atsirasti būtinas poveikis kietu buku daiktu, tai galima padaryti ir suduodant diržu. Sužalojimai padaryti atskirais 6 poveikiais, skirtingais dviem laikotarpiais.

Marijampolės socialinės pagalbos centras pateikė duomenis, kad E. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2015-09-15. Nuo 2016-02-23 socialines paslaugas teikia socialinė darbuotoja I. M.. Namuose gyvenimo sąlygos geros, E. R. ir E. R. rūpinasi vaikais, stengiasi, kad jiems nieko netrūktų. E. R. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, buvo gydomas nuo priklausomybės alkoholiui. 2017-12-11 apie 11 val. socialinė darbuotoja buvo informuota, jog šioje šeimoje savaitgalio metu lankėsi pašaliniai asmenys, buvo vartojamas alkoholis, galimai buvo smurtaujama prieš vaikus. Nuvykus į namus, juose rastos dvi merginos ir du vaikinai , kurie pasišalino, taip pat namuose buvo ir G. G.. E. R. nurodė, kad mergaitė serga, todėl nebuvo išvesta į darželį, o pati G. G. pasakė, kad E. ją mušė ir parodė į kurią vietą. Apie tai buvo pranešta vaikų teisių apsaugos skyriui bei policijai (b.l. 36-37).

Marijampolės vaikų lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad G. G. šį darželį lanko nuo 2016-09-01. G. G. į darželį neatvyko lapkričio 2d., 3d., gruodžio 11 d., 27 d., 28 d., 29 d., apie neatvykimo priežastis mama grupės auklėtojos neinformavo. 2017-12-12 G. G. auklėtojai pasakė, kad E. ją mušė už tai, kad ji „prisisiojo“ į kelnes . Mergaitės elgesys pasikeitęs nuo lapkričio mėnesio pabaigos- krenta ant žemės, ima spardytis, vadinti visus necenzūriniais žodžiais. (b.l. 40).

2018-01-03 Marijampolės apylinkės teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekant apklausą, mažametė nukentėjusioji G. G. nesutiko duoti parodymus (b.l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. R. kaltė įrodyta visiškai, nors jis kaltu prisipažįsta iš dalies. Akivaizdu, kad nukentėjusioji G. G. yra mažametė, todėl jos atsisakymas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu pasakoti apie artimą šeimos narį yra visiškai pateisinamas ir tai nerodo, jog jos atžvilgiu nebuvo naudotas fizinis smurtas. Siekiant apginti tokio mažamečio interesus, vien nukentėjusios parodymų nepakanka, būtina įvertinti įrodymų visumą, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus. Teismo medicinos specialisto išvadoje G. G. konstatuoti įvairaus pobūdžio sužalojimai-tiek kraujosruvos, tiek nubrozdinimai. Posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas parodė, kad pagal sužalojimų pobūdį, lokalizaciją-linijiniai nubrozdinimai, tame tarpe ir horizontalūs, o taip pat kraujosruvos abiejų šlaunų nugarinių paviršių viršutiniuose trečdaliuose negalėjo atsirasti liudytojos E. R. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dėl nukritimo slystant nuo suoliuko ar šlapių kelnių dėvėjimo. Liudytojos I. S., I. M. paties įvykio nematė, tačiau jos betarpiškai bendravo su nukentėjusiąją G. G., kuri, kaip matyti iš jų parodymų, netgi apie tai neklausiant, joms pasakė, kad E., t. y. E. R. ją mušė, parodė ant savo kūno vietą per, kurią mušė- užpakalį, kur buvo nustatyti sužalojimai. Kita liudytoja, t. y. D. B., kuri su G. G. bendravo jau kitomis aplinkybėmis, t. y. vaikų darželyje, taip pat parodė, kad G. G. visiškai neklausiama ir šia tema nekalbant pasakė, kad E. ją mušė, nes šlapinasi į kelnes. Šiuos žodžius G. G. pasakė po to, kai ir vaikų darželyje prisišlapino į kelnes. Liudytojos patvirtino, kad G. G. tokius žodžius pasakė nuoširdžiai, taigi netikėti tokiu jos pasakymu nėra pagrindo. Be to pažymėtina, kad G. G., motinai, t. y. E. R., pastebėjus ant jos kūno sužalojimus, nebuvo nuvesta į vaikų darželį, siekiant išvengti galimo šių sužalojimų atsiradimo aiškinimosi, atvykusioms socialinėms darbuotojoms liudytoja E. R. melagingai nurodė, jog G. G. neišleido į vaikų darželį, nes ši serga, nors iš tikrųjų nesirgo. Liudytoja E. R. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl teismas sprendžia, kad ji, nenorėdama pakenkti tiek kaltinamajam, tiek tolimesniam bendram šeimyniniam gyvenimui, duoda tokius parodymus ir sprendžiant dėl E. R. kaltės vadovautis vien jos parodymais nėra pagrindo. Pats kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies. Jis pripažino, jog sudavė vieną kartą rankos delnu G. G. per užpakalį, taigi jis tam tikrą fizinio smurto naudojimą pripažįsta. Liudytoja I. M., socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikianti E. R. šeimai, nuolat bendraujanti su šia šeima, parodė, kad pati E. R. jai užsiminusi, jog ji nesusitvarko su vaikais, o kai E. R. būna namuose, tai vaikai žino savo vietą, o tai rodo E. R. griežtumą vaikų atžvilgiu. Be to iš liudytojų parodymų, pateiktų duomenų apie šeimą matyti, E. R. yra linkęs vartoti alkoholį ir problemos kyla, kai E. R. būna neblaivus, o ir iš E. R. parodymų seka, kad savaitgalį prieš atvykstant socialinėms darbuotojoms, E. R. vartojo alkoholį, tokį pranešimą buvo gavę ir socialinės darbuotojos. Teismas sprendžia, jog šia teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. R. smurtaudamas, t. y. suduodamas smūgius mažametei nukentėjusiajai G. G. į įvairias kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., sudėtį.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. R. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Nusikaltimo padarymo metu nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu mokosi pagal trišalę sutartį. Šeimoje yra mažamečiai vaikai. Nors viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau pačios švelniausios sankcijoje numatytos bausmės-baudos, įvertinus turtinę padėtį, paskyrimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir visai šeimai, tame tarpe ir mažamečiams vaikams. Iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, kad kaltinamajam trūksta socialinių įgūdžių, tame tarpe ir vaikų priežiūros srityje, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kas neabejotinai nulėmė tokį kaltinamojo elgesį. Tačiau taip pat pateikti duomenys, kad vaikais rūpinamasi, sudarytos geros gyvenimo sąlygos, anksčiau duomenų apie kaltinamojo smurtavimą šeimoje nebuvo gauta. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad vien tik kaltinamojo izoliavimas, paskyrus kad ir arešto bausmę, nebūtų veiksmingas paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį- nuo asmens nubaudimo iki jo elgesio pakeitimo, šioje situacijoje veiksmingiausia priemonė būtų probacijos taikymas, apribojant kaltinamojo elgesį ir paskiriant įpareigojimus ar draudimus, galinčius koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, tuo suteikiant galimybę kaltinamajam įrodyti, kad jis toliau gyvens nepažeisdamas įstatymų. Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, todėl siekiant ir toliau koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, taip pat skirtina BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 10 punkto pagrindu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-11 iki 2017-12-13.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.