Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 19.30 val., Vilniuje(duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį NISSAN NOTE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbuline eiga kliudė stovintį automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir, nepranešusi apie eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 222 punktų reikalavimus.

Sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Pasitraukdama iš eismo įvykio, su kuriuo susijusi, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

E. B. teismo posėdyje su padarytais pažeidimais sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2016-08-30 važiavo iš darbo, buvo pavargusi. Išvažiuodama iš stovėjimo vietos pasuko vairą ne į tą pusę, stabdė, automobilis sutrūkčiojo prie pat automobilio BMW. Ji pavažiavo atgal, susikaupė, palaukė apie 10 minučių ir išvažiavo namo. Iš automobilio nebuvo išlipusi, nepasižiūrėjo, kokia yra situacija. Kitos dienos ryte apžiūrėjusi savo automobilį pamatė, kad jo priekis apgadintas. Pagalvojo, kad suras tą automobilį prie darbo vietos ir paliks raštelį, tačiau automobilio nerado. Į policiją nesikreipė, nes tiesiog nesusiprato, kad galima kreiptis. Vairuoti pradėjo prieš du mėnesius. Kad atsitrenkė į kitą automobilį nebuvo visiškai įsitikinusi, nes jos automobilis tuo metu sutrūkčiojo ir ji daugiau žiūrėjo į pavaras. BMW signalizacija neveikė, buvo tylu. Sutinka su pažeidimais, išvažiavo iš eismo įvykio vietos neįsitikinusi, kad nepadaryta žala, tinkamai nesureagavo. Nenori prarasti teisės vairuoti transporto priemones, nes tik neseniai gavo vairuotojo pažymėjimą. Baudos mokėjimą prašo išdėstyti dalimis per šešis mėnesius.

Policijos pareigūno J. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam dirbant su kitu vyriausiuoju patruliu V. L. 2016-08-30 apie 19.51 val. gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. P. ir paaiškino, kad automobilį paliko stovėti 19.10 val., o 19.40 val. rado apgadintą dešinės pusės ratlankį ir galinį bamperį. Įvykį matė liudininkas, kuris paliko raštelį už automobilio valytuvo. Raštelyje nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalino automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš nukentėjusios J. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji 2016-08-30 apie 19.10 val. pastatė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sugrįžusi apie 19.40 val. rado už valytuvo užkištą raštelį, kad liudininkas matė, kaip raudonos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas kliudė jos automobilio dešinės pusės galinį bamperį. Liudininkas nurodė savo telefono numerį, jeigu reikėtų paliudyti apie matytą įvykį (b.l. 7).

Liudytojas L. A. paaiškinime policijai nurodė, kad 2016-08-30 matė eismo įvykį per savo balkoną trečiame aukšte. Raudonos spalvos NISSAN NOTE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja bandydama išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos atbuline eiga kliudė ir apgadino stovėjusio automobilio BMW X5 galinį sparną ir bamperį. Vairuotoja iš automobilio nebuvo išlipusi. Pajautusi, kad atsirėmė į kitą automobilį (smūgis ir garsas puikiai girdėjosi), grįžo į savo stovėjimo vietą. Per langą buvo matyti, kad ji pasiruošė popieriaus lapą, bet paskambinusi ir pakalbėjusi telefonu pasišalino iš įvykio vietos. Raudonos spalvos automobilis buvo su užklijuotu klevo lapu ant galinės dalies (b. l. 8).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje ir fotolentelės matyti, kad sugretinus abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, jų apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka (b.l. 13-17).

Motyvuojamoji dalis

Be minėtų įrodymų, administracinius teisės pažeidimus patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), įvykio registracijos kortelė apie 2016-08-30 19.51 val. gautą pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), eismo įvykio schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie 2016-08-30 eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones ir jų savininkus (b. l. 6), liudytojo L. A. paliktas raštelis (b. l. 17), informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kad automobilio NISSAN NOTE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra E. B. (b.l. 10), kita bylos medžiaga, taip pat E. B. rašytinis paaiškinimas policijai (b. l. 11) bei jos paaiškinimai teisme.

E. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nes ji padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles.

E. B. atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę dėl pažeidimų ji pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

E. B. prašo skirti švelnesnę nuobaudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-04-10, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Tais atvejais, kai pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertinus kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad E. B. nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 2), automobilį vairuoja tik du mėnesius, vairuotojo pažymėjimas jai išduotas 2016-07-16 (b. l. 18).

Skirdamas nuobaudą E. B., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, pasekmes (padaryti du administraciniai pažeidimai, kurie nėra labai pavojingi, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, įvykio metu didelė žala nepadaryta, kontaktas tarp automobilių nebuvo labai stiprus, subraižytos automobilių atskiros dalys, nukentėjusioji pretenzijų nepareiškė), pažeidėjos asmenybę (dirba, nėra bausta už administracinius pažeidimus, nevengė atsakomybės, nesislėpė po eismo įvykio, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, pati ketino surasti nukentėjusį automobilį ir palikti raštelį, yra pradedanti ir nepatyrusi vairuotoja), taip pat į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Todėl teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ir proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka E. B. padarytos veikos pavojingumo, dėl to taiko pažeidėjai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skiria mažesnę baudą nei minimali su papildomos nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam nei minimalus laikotarpiui. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjai švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme.

Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka apėmimo būdu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir, atsižvelgiant į E. B. prašymą bei nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 6 mėnesių laikotarpiui įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30¹, 30², 283-284, 286-287, 302², 313 straipsniais, teismas

nutarė:

E. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

E. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

E. B. paskirtos 600 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16061363046. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

2) ji laikoma netekusia teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.