Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K. (P. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, niekur nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.07 val. Teodoro Narbuto gatvės – Laisvės prospekto sankryžoje, Vilniuje, P. K. vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu P. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. jis tiek vienas, tiek su pažįstamu Ž. (pastarojo pavardės jis nežino) visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Tą pačią dieną jis, vairuodamas automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su Ž. kažkur važiavo (kur, jis neprisimena). Po 20.00 val. Teodoro Narbuto gatvės – Laisvės prospekto sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems patikrinus jo blaivumą pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas 2,14 promilių, o antro pūtimo metu – 2,35 promilių neblaivumas. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (elektroninės bylos tomas 2, lapai 89-92, 111-113).

3. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.10 val. jam dirbant kartu su M. B. buvo gautas nurodymas reaguoti į pranešimą apie galbūt neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, link Laisvės prospekto. Teodoro Narbuto gatvėje pastebėję stovintį minėtą automobilį su įjungtu avariniu signalu jie sustojo priešais pastarąjį iš priekio. Vairuotojo vietoje sėdėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, o keleivio vietoje - panašaus amžiaus vyras. Jam su kolega išlipus iš tarnybinio automobilio automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti, pastarojo vairuotojas nepakluso jų reikalavimams sustoti ir apvažiavęs tarnybinį automobilį nuvažiavo Teodoro Narbuto gatve link Laisvės prospekto. Jis su kolega skubiai įsėdo į tarnybinį automobilį ir įsijungę garsinį signalą bei švyturėlius vijosi automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sustojo už poros šimtų metrų Laisvės prospekto ir Teodoro Narbuto gatvių sankryžoje, kadangi šiam kelią užstojo kitas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G. (E. G.). Pastarasis, atidaręs automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio užvedimo raktelius. Jam priėjus prie automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo (kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo P. K.), nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesteriu patikrinus automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo blaivumą pirmo pūtimo metu 20.25 val. pastarajam buvo nustatytas 2,14 promilių, o antro pūtimo metu apie 20.50 val. – 2,35 promilių neblaivumas. Vairuotojo neblaivumas buvo tikrinamas pastarajam sėdint automobilyje, o keleivis (kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo J. K.) visą laiką sėdėjo šalia ir atrodė labai girtas. Paklaustas, kada vartojo alkoholį, automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nurodė prieš dvi valandas gėręs ,,šnapsą“. Jo akivaizdoje po sustabdymo automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas alkoholio nevartojo (elektroninės bylos tomas , lapai 22-26).

4. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 10d. apie 20.05 val. jis su drauge E. C. automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Šeimyniškių gatve, Vilniuje, link Konstitucijos prospekto. Jam važiuojant pirmąja eismo juosta prie Šeimyniškių – Rinktinės gatvių sankryžos link jo vairuojamo automobilio pradėjo stipriai iš šono artėti antrąja eismo juosta važiavęs automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį spausdamas į kelkraštį ir taip sukeldamas avarinę situaciją. Sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui minėtam automobiliui „Honda“ sustojus prie jo vairuojamo automobilio automobilyje „Honda“ jis pamatė du vyrus, vienas iš kurių (keleivis) atsidaręs langą rankos mostu jam parodė atsidaryti savo automobilio langą ir jam pasakė „Kur čia blet važiuoji“, tuo tarpu vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras bandė keleivį raminti. Minėtiems vyrams kalbant su juo jis įtarė, kad šie yra neblaivūs (jų kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti). Automobiliams pradėjus judėti jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie įvykį ir pradėjo sekti minėtą automobilį „Honda“. Paskui minėtą automobilį jis važiavo Konstitucijos prospektu, Teodoro Narbuto gatve. Automobiliui „Honda“ sustojus netoli Teodoro Narbuto gatvės - Laisvės prospekto sankryžos ir šio automobilio vairuotojui įjungus avarinį signalą jis savo vairuojamą automobilį taip pat sustabdė už minėto automobilio „Honda“ ir įjungė avarinį signalą. Jiems stovint prie sankryžos pro juos link Pilaitės mikrorajono pravažiavo policijos automobilis, apie ką jis informavo pareigūną, su kuriuo jis kalbėjo telefonu, po ko minėtas policijos automobilis apsisukęs grįžo link vietos, kur stovėjo jis. Tuo metu jis stebėjo automobilį „Honda“, iš minėto automobilio niekas neišlipo ir neįsėdo. Atvažiavęs policijos automobilis užstojo kelią automobiliui „Honda“ iš priekio, policijos pareigūnai išlipę iš automobilio ėjo link automobilio „Honda“, tačiau pastarasis pavažiavo atgal ir pradėjo važiuoti. Jis pradėjo važiuoti paskui automobilį „Honda“ ir išvažiavime į Laisvės prospektą užstojo kelią automobiliui „Honda“. Priėjęs prie automobilio „Honda“ jis atidarė vairuotojo dureles ir iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio užvedimo raktelius. Prie automobilio „Honda“ privažiavus policijos automobiliui policijos pareigūnams jis padavė automobilio „Honda“ raktelius. Automobilio „Honda“ tiek vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras, tiek keleivio vietoje sėdėjęs vyras liko automobilyje iki tol, kol iki pastarojo atėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams automobilio „Honda“ vairuotoją nusivedus prie tarnybinio automobilio automobilio „Honda“ keleivis gėrė alkoholinius gėrimus (elektroninės bylos tomas 1, lapai 74-77).

5. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 10 d. ryte jis susiskambino su savo pažįstamu P. K. ir susitarė susitikti. Atvykusį į Vilnių jį iš stoties paėmė P. K.. Jis tuo metu buvo neblaivus, o P. K., kiek jis prisimena, buvo blaivus. Jie važinėjo po miestą, buvo nuvažiavę į parduotuvę. P. K. vaikščiojant jis automobilyje užmigo ir jis negali nurodyti, kas vyko toliau. Sėdintį automobilio priekinėje keleivio vietoje jį pažadino policijos pareigūnai. Jis policijos pareigūnams pateikė dokumentus, kuriuos patikrinę pareigūnai jį paleido, o P. K. pasiliko, nes buvo neblaivus (elektroninės bylos tomas 2, lapai 14-17).

6. Policijos tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis įrašytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pilkos spalvos automobilis stovi skersai ir užstoja kelią automobiliui „Honda“. Policijos pareigūnas išlipęs iš tarnybinio automobilio reikalauja, kad automobilio „Honda“ vairuotojas išliptų iš automobilio, bei priėjęs prie automobilio „Honda“ vairuotojo šį išlaipina iš automobilio, uždeda antrankius ir nuveda į tarnybinį automobilį. Pareigūnas nurodo automobilio „Honda“ keleiviui būti automobilyje. Automobilio „Honda“ vairuotoją policijos pareigūnai nuveda prie tarnybinio automobilio. Paklaustas, kodėl bėgo, automobilio „Honda“ vairuotojas atsako, kad girtas, todėl ir bėgo. Automobilio „Honda“ vairuotojas pripažįsta vairavęs neblaivus, alkoholį vartojęs kartu su keleiviu (elektroninės bylos tomas 2, lapai 4-7).

7. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip 2024 m. rugpjūčio 10 d. 20.07 val. paskambinęs vyras pranešė apie neblaivų automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, Lvovo gatvėje sukėlusį avarinę situaciją; automobilyje „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra ir neblaivus keleivis. Pranešėjas nurodo sekąs minėtą automobilį, važiuojantį link Konstitucijos prospekto, vėliau – Konstitucijos prospektu, nurodo, kad automobilio „Honda“, vairuotojas vos nesukėlė avarinės situacijos, jis bando pasivyti automobilio „Honda“ vairuotoją; minėtas automobilis sustojo prie Teodoro Narbuto kalno ties šviesoforu, po to nuvažiavo link Laisvės prospekto ir sustojo įsijungęs avarinį signalą; pranešėjas nurodo sustojęs už minėto automobilio ir pamatęs, kad policijos pareigūnai pravažiavo, prašo policijos pareigūnų sugrįžti (bylos tomas 1, lapai 144-147).

8. 2024 m. rugpjūčio 10 d. 20.25 val . alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL 0682, P. K. iškvepiamame ore nustatyta 2,14 promilių, o 2024 m. rugpjūčio 10 d. 20.49 val. – 2,35 promilės alkoholio (elektroninės bylos tomas 1, lapai 38-40).

9. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARKL 0682, patikrintas 2024 m. liepos 8 d., patikra galioja iki 2025 m. sausio 5 d. (elektroninės bylos tomas 1, lapai 38-40).

10. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.07 val. Teodoro Narbuto gatvės – Laisvės prospekto sankryžoje, Vilniuje, P. K. vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. P. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, taigi P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą P. K. skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę, kurios terminą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, kurios vykdymą atidėti devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant P. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir tris mėnesius bei konfiskuoti automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

13. P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. P. K. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos tomas 2, lapai 137-140, 145-149). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

14. Spręsdamas dėl P. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. K. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. P. K. teistas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 83-89; elektroninės bylos tomas 2, lapai 57-64), niekur nedirba (elektroninės bylos tomas 1, lapai 90-92), baustas administracine nuobauda – bauda, kurią yra sumokėjęs (elektroninės bylos tomas 1, lapai 96-97). Teismas ypatingai įvertina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu P. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, jam buvo skirta turtinio pobūdžio bausmė – bauda, kurios P. K. nesumokėjus ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi buvo pakeista į viešųjų darbų bausmę. Ši bausmė P. K. teigiamos įtakos nepadarė ir P. K. nusikalto vėl, taigi teismas įsitikinęs, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti P. K. skyrus antrą pagal griežtumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, bausmės terminą, įvertinus tai, kad alkoholio koncentracija P. K. iškvepiamame ore (2,14 promilių) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), nustatant artimą vidurkiui – šešiasdešimt parų.

15. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, P. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, P. K. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dvidešimčia parų ir P. K. skirtina galutinė keturiasdešimties parų arešto bausmė.

16. Teismas įvertina tai, kad P. K. arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. K. skirtinos keturiasdešimties parų arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant P. K. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką P. K. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: uždraudžiant P. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant P. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

17. P. K. vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

18. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

19. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad P. K. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga P. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

20. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija P. K. kraujyje (2,14 promilių) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Minėta, kad P. K. buvo teistas už analogiškus veiksmus, t. y. už automobilio vairavimą esant neblaiviam, taigi P. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo dienos, kai P. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 107-110).

21. Teismas taip pat pažymi, kad P. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio P. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. K. (elektroninės bylos tomas 1, lapas 95). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko P. K. priklausantis automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

22. Ikiteisminio tyrimo metu P. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 107-110, 115-118), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

23. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš P. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

24. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos P. K. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos tomas 2, lapai 37-40, 45-47, 50-53). Atsižvelgiant į tai, kad P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino P. K. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 68 straipsniais, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti P. K. (P. K.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dvidešimčia parų ir P. K. (P. K.) skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, uždraudžiant P. K. (P. K.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant P. K. (P. K.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skirti P. K. (P. K.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d., ir konfiskuoti automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

P. K. (P. K.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino P. K. (P. K.) nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.