Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-22 · Administracinė byla Nr. A-39-117-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
A-39-117-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-117/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.6. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei , dalyvaujant pareiškėjui J. P. , pareiškėjo atstovui A. B. , atsakovo atstovui V. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. PK-407; 2) grąžinti jį į Vadovybės apsaugos departamento Asmenų apsaugos skyriaus vyresniojo asmens sargybinio pareigas; 3) priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vadovybės apsaugos departamento direktorius, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 ,,Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos” ir atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-111, 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. PK-407 „Dėl Asmenų apsaugos skyriaus vyriausiojo asmens sargybinio J. P. atleidimo iš vidaus tarnybos” atleido jį iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jame nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, o įsakymas grindžiamas vien tarnybinio patikrinimo išvada. Su šios išvados turiniu pareiškėjas iki šiol nėra supažindintas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada surašoma baigus tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas atliekamas esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą. Patikrinimo išvadoje turi būti nurodomi ir aptariami tikrinamo pareigūno padaryti nusižengimai. Vadovui patvirtinus išvadą, t.y. joje nurodytus faktus ir jų teisinį vertinimą, ji tampa įsakymo, t.y. individualaus teisės akto dalimi. Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. PK-407 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jis nėra pagrįstas leistinais ir įstatymo tvarka surinktais įrodymais. Įsakyme nėra nurodyti ir iki šiol nėra pateikti kokie nors faktai ir argumentai dėl pareiškėjo netinkamai atliktų ar neatliktų veiksmų. Skundžiamas įsakymas grindžiamas vien tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašiusio pareigūno (ar pareigūnų) asmenine, subjektyvia, objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomone. Nekonkretus šio įsakymo turinys užkerta kelią pareiškėjui žinoti, kokių taisyklių, pareigų jis nesilaikė, todėl pareiškėjas neturi galimybės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų ir žinoti už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus yra baudžiamas. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti darbdaviui kokius nors paaiškinimus bei įrodymus. Be to, pareiškėjas nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. serga. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovas neturėjo teisinio pagrindo 2007 m. rugpjūčio 22 d. atleisti pareiškėją iš tarnybos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. PK-407 buvo priimtas remiantis patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-111, kuri buvo parengta remiantis tarnybinio patikrinimo Nr. TTM-33 metu surinkta medžiaga, įrodančia, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Atlikdami tarnybinį patikrinimą, departamento pareigūnai susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-2325-07 medžiaga dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurioje įtariamuoju yra pripažintas pareiškėjas. Departamento atliktame tarnybiniame patikrinime Nr. TTM-33 ir jo išvadoje Nr. TT-111 buvo panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenys. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-111 buvo įslaptinta, jai buvo suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS”. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, departamentas privalo gauti prokuroro leidimą pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-111 ir tarnybinio patikrinimo Nr. TTM-33 medžiagą. Departamento specialioji ekspertų komisija 2007 m. gruodžio 27 d. protokolu Nr. 1VD-12(RN), atsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės prokuroro R. J. 2007 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. K.2-1130, pasiūlė išslaptinti tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-111 ir tarnybinio patikrinimo Nr. TTM-33 metu surinktą medžiagą. Departamento direktoriaus sprendimu minėti dokumentai buvo išslaptinti 2008 m. sausio 2 d. Iki dokumentų išslaptinimo departamentas negalėjo pateikti detalios informacijos apie aplinkybes, nustatytas tarnybinio patikrinimo metu, ir negalėjo nurodyti įvykio liudytojų. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus visus gautus įrodymus, nustatyta, kad departamento pareigūnas J. P. ne tarnybos metu būdamas neblaivus ir ginkluotas bei įsiveldamas į konfliktą su restorano „Amatininkų užeiga” darbuotojais, elgdamasis agresyviai ir įžūliai, prašomas išeiti iš restorano virtuvės patalpų ir nevykdydamas šio nurodymo, įžeidinėdamas policijos pareigūnus ir grasindamas jiems atleidimu iš darbo, priešindamasis sulaikymui, tyčia pažeidė Vadovybės departamento etikos taisyklių 6 punkto reikalavimus. Taip pat J. P. , būdamas neblaivus ir demonstratyviai nešiodamas vardinį ginklą, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad ligos metu atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atleisti jo iš vidaus tarnybos, yra nepagrįstas. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad, esant 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas. Esant šiam pagrindui, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. patikslino savo skundą: atsisakė skundo reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, o pirmą reikalavimą suformulavo taip – pakeisti Vadovybės apsaugos departamento 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. PK-407, atleidimo pagrindu nurodant savo paties prašymu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. J. P. , baigęs tarnybą apie 20 val., grįžo į Vilnių. 2007 m. rugpjūčio 15 d. po vidurnakčio neblaivus J. P. kartu su nenustatytu asmeniu atvyko į kavinę „Amatinikų užeiga“, esančią Didžioji g. 19, Vilniuje. Kavinės darbuotojai pastebėjo, kad J. P. turi ginklą, kuris matėsi pro prasegtą švarką. Apie 5 val. 30 min. J. P. nusileido į minėtos kavinės virtuvės patalpas, kur išsitraukęs ginklą be jokios priežasties grasino virėjui J. V. , po to liepė jam pakelti rankas ir klauptis. J. V. pasilenkus, pasigirdo šūvis. J. V. bandant pabėgti, vijosi ir iššovė dar keletą kartų. J. V. įbėgus į pagalbines patalpas ir pasislėpus, J. P. atėjo iš paskos. Tada J. V. pavyko sučiupti J. P. už rankos ir išmušti ginklą. Atvykus policijos pareigūnams, kurie girdėjo šūvius, J. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į 3-jį policijos komisariatą. Vežamas į komisariatą, J. P. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, jiems priešinosi ir triukšmavo. Policijos komisariate jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,68 promilės). Šiais veiksmais J. P. pažeidė Vadovybės apsaugos departamento etikos taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad departamento pareigūnas privalo: gerbti asmenį, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą departamentu ir departamento pareigūnais; pagarbiai ir mandagiai bendrauti su žmonėmis, būti kantrus, punktualus, nuolat rūpintis savo elgesiu, drausme, kultūra, vadovautis visuotinai priimtomis teisės normomis. Būdamas neblaivus ir demonstratyviai nešiodamas vardinį ginklą, J. P. taip pat pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas sprendime nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalimi, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Atleidimas iš vidaus tarnybos pripažintinas teisėtu tik nustačius, kokie konkrečiai pareigūno veiksmai buvo atleidimo pagrindas, kad pareigūnas kaltas dėl tų veiksmų, kad ši veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūno. Įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad J. P. įvykdė veiksmus, nurodytus tarnybinio patikrinimo išvadoje. Šie kalti, tyčiniai J. P. veiksmai aiškiai kertasi su visuomenėje priimtomis moralės normomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė iš pareigūnų tikisi. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus pareigūno J. P. ne tarnybos metu atliktus kaltus veiksmus, akivaizdžiai žeminančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir ją kompromituojančius, atsakovas pagrįstai įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą. Teismas pažymėjo, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 ir 11 punktai numato, kad tuo atveju, kai nustatoma pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių jį atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nuobaudos skyrimo procedūra yra vykdoma jos nesustabdant. J. P. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti ir viešosios tvarkos pažeidimo. J. P. veiksmus, nurodytus tarnybinio patikrinimo išvadoje galima atriboti nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl atsakovas pagrįstai pasinaudojo šiomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis. Dėl pareiškėjo skundo patikslinimo teismas sprendime nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nurodyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. J. P. vadovui prašymo atleisti jį iš pareigų minėto straipsnio tvarka ir terminais padavęs nebuvo, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą ir pakeisti atleidimo pagrindą. Teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti administracinės bylos pagal jo apeliacinį skundą nagrinėjimą ir ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 ir 11 punktų nuostatos neprieštarauja Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Pareiškėjas nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal Tvarką, kurią nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus tarnybos statute taip pat numatyta, kad „jei paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai”. Tik jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 punktas). Tuo tarpu vidaus reikalų ministro patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 ir 11 punktai, kuriais vadovavosi teismas, numato, kad “tuo atveju, kai nustatoma pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių jį atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nuobaudos skyrimo procedūra yra vykdoma, jos nesustabdant”. Palyginus aukščiau nurodytas Vidaus tarnybos statuto ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatas, matyti, kad jos tarpusavyje konkuruoja. Todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis Vidaus tarnybos statuto, o ne Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjui nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. vasario 13 d. buvo atliekama teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti, kas galėjo įtakoti tokį pareiškėjo elgesį. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta tikimybė, jog pareiškėjui 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 6 val. išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas – patologinė intoksikacija alkoholiu arba psichomotorinis paroksizmas, dėl kurio jis galėjo nesuvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo pavojingumo ir valdyti savo veiksmus. Ši ekspertų išvada leidžia teigti, jog pareiškėjo veiksmuose jo tarnybinio nusižengimo padarymo metu tyčios, kaip subjekto valios išraiškos, jo veiksmuose nebuvo, nes jis laikinai negalėjo valdyti savo veiksmų. Be to, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje, numatančiame pažeidimus, už kuriuos pareigūnas gali būti iš karto atleistas iš vidaus tarnybos, nėra minimas poelgis, kuriuo pažeminamas pareigūno vardas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriuo grindžiamas atsakovo įsakymas numato tik atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus. Tuo tarpu tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis. Vadovaujantis šios straipsnio nuostatomis, pareigūno, pažeminusio pareigūno vardą, atleidimas iš tarnybos galimas tik tuomet, kai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda. Pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo taikytos tokios nuobaudos. Todėl nebuvo teisinio pagrindo atleisti jį iš tarnybos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai išskiria keletą savarankiškų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų, iš jų – „jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą” ir, “jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos”. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad asmens atleidimas iš vidaus tarnybos, jei šis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, nesusijęs su tarnybine nuobauda – atleidimu iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minima ekspertų išvada yra tikimybinė, ekspertai vienareikšmiškai nepatvirtino trumpalaikio psichikos sutrikimo fakto. Be to, išvada nepaneigia tos aplinkybės, kad pareiškėjas dar iki konflikto kavinės virtuvės patalpose, gerokai anksčiau nei 6 valandą (t.y. dar iki tariamai galimos patologinės intoksikacijos būsenos), savo elgesiu pažemino pareigūno vardą šiais veiksmais: 1) ne tarnybos metu, būdamas ginkluotas, vartojo alkoholinius gėrimus; 2) pažeidė šaunamojo ginklo nešiojimo taisykles; 3) įžūliai elgėsi su kavinės „Amatininkų užeiga“ darbuotojais. Neblaivus, ginkluotas pareigūnas, vartojantis alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ir įžūliai besielgiantis su kitais asmenimis, neabejotinai, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai.

Atleidimo iš vidaus tarnybos, jei paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, numato Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktas. Tuo tarpu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Tai savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjui nebuvo paskirta. Todėl vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies nuostatos pareiškėjui neturėjo būti taikomos. Pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl atmestinas (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. po vidurnakčio pareiškėjas, būdamas girtas, kavinėje „Amatininkų užeiga“, esančioje Didžiojoje g. Nr. 19, Vilniuje, ginklu be priežasties grasino virėjui, liepė jam klauptis ir iškelti rankas. Kavinės patalpose šaudė iš pistoleto. Atvykus policijos pareigūnams, pareiškėjas juos įžeidinėjo, keikėsi, neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos pareigūnas. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie teisingos išvados, kad tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Be to pareiškėjas, girtas nešiodamasis šaunamąjį ginklą ir patalpose šaudydamas iš jo, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė ir tinkamai įvertino. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas. Ekspertizės išvadoje konstatuota tik tikimybė, kad pareiškėjui 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 6 val. išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas – patologinė intoksikacija alkoholiu. Tačiau tikėtina ekspertizės išvada nėra pakankamas įrodymas, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 6 val. pareiškėjui išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas. Be to, kaip nustatyta byloje, į kavinę „Amatininkų užeiga“ pareiškėjas su šaunamuoju ginklu atėjo anksčiau, jau būdamas girtas. Toks pareiškėjo poelgis prieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. Įstatymo ignoravimas akivaizdžiai žemina pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pareiškėjo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti kaip žeminantys pareigūno vardą, todėl teismas priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno vardo pažeminimą.

Dėl to kas pasakyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė