- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-29-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27537-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Visagalis“
- Atsakovas
- UAB „Eberstein Business Solutions“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Visagalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Visagalis“ ieškinį atsakovei UAB „Eberstein Business Solutions“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 805,20 EUR skolą, 401,60 EUR delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu dėl ieškinio pagrindo neaiškumų ieškovė ieškinį tikslino, patikslintame ieškinyje nurodė, jog nuomininkui, vienašališkai, pažeidžiant sutarties nuostatas dėl tinkamo sutarties nutraukimo, nutraukus sutartį, kilo civilinė atsakomybė, o nuomotojui atsirado teisė reikalauti priteisti negautas pajamas (negautą nuomos mokestį).
2. Nurodė, kad tarp šalių 2015 m. sausio 12 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 9, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 80 kv. m negyvenamąsias patalpas antrajame aukšte Linkmenų g. 37, Vilniuje, o atsakovė kas mėnesį įsipareigojo mokėti nuomos mokestį – 580 EUR plius PVM, iš viso – 701,80 EUR. Sutarties 5.2 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2016 m. gruodžio 30 d. priedu prie Sutarties nuomos terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutartis numatė, kad kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius (Sutarties 4.1 punktas). Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 5 d. raštu atsakovė informavo ją, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. (nesilaikydama Sutarties 4.1 punkto) sutartį vienašališkai nutraukia. Negyvenamosios patalpos perduotos 2017 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktu. Nuomininkui, vienašališkai, pažeidžiant sutarties nuostatas dėl tinkamo sutarties nutraukimo, nutraukus sutartį, kilo civilinė atsakomybė, o nuomotojui atsirado teisė reikalauti priteisti negautas pajamas (negautą nuomos mokestį), t.y. 1 403,60 EUR nuomos mokesčio ir 401,60 EUR delspinigių, iš viso – 1 805,20 EUR.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Pažymėjo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytam nuomos terminui nesibaigus ji nebegalėjo naudotis patalpomis pagal jų paskirtį, šalia nuomojamų patalpų prasidėjo intensyvūs statybos darbai, dėl kurių keliamas triukšmas bei interneto ryšio problemos trukdė tinkamai komercinei veiklai vykdyti. Atsižvelgdama į tai, 2017 m. kovo 27 d. ieškovei išsiuntė prašymą dėl sutarties nutraukimo nuo 2017 m. birželio 30 d.. Prašymas buvo išsiųstas ieškovės nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys nuolat bendraudavo. Sutarties 4.1 p. nėra pažeistas. Kadangi ieškovė į pranešimą nesureagavo, 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė ieškovei išsiuntė pakartotinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė esminius patalpų naudojimosi trūkumus, taip pat informavo ieškovę, kad remiantis sutarties 4.3.3. punktu, sutartį ketina nutraukti nuo 2017 m. gegužės 30 d. 2017 m. gegužės 30 d. buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo ji grąžino patalpas su visais juose esančiais daiktais, o ieškovė patalpas priėmė be jokių pastabų. Dėl prašomų priteisti nuostolių nurodė, jog jų priteisimui turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau ieškovė jų byloje neįrodinėjo. 2017 m. gegužės 30 d. sąskaita faktūra Nr. PVI0006465 yra išrašyta už birželio-liepos mėnesius neteisėtai, kadangi patalpomis jau nesinaudojo. 5.2 punkte numatyta 0,2 delspinigių dydis yra per didelis, todėl turėtų būti sumažintas iki protingo dydžio – 0,02 procentų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Eberstein Business Solutions“ ieškovės UAB „Visagalis“ naudai 284,68 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,37 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Visagalis“ atsakovės UAB „Eberstein Business Solutions“ naudai 1385,75 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Visagalis“ valstybės naudai 3,32 EUR bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nuomos sutartį nutraukė sutarties 4.3.3 punkto pagrindu, todėl aplinkybė, ar atsakovės siųstą ieškovei 2017 m. kovo 27 d. elektroninį laišką gavo, bylai išnagrinėti jokios teisinės reikšmės neturi.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutarties 4.1 šalys iš esmės sulygo dėl sutarties nutraukimo prieš terminą nuomininko reikalavimu dėl nuomojamo daikto trūkumų. Atsakovė pranešimą apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą ieškovei pateikė 2017 m. gegužės 5 d. ir nurodė, jog sutartis bus nutraukta nuo 2017 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo įvardytus patalpų trūkumus pažymėjo, jog statybos darbų sukeliamas triukšmas, statybinės įrangos buvimas prie pastato ir stovėjimo vietų užėmimas ar blokavimas negali būti vertinamos, kaip išnuomoto daikto trūkumai, nes kaip seka iš CK 6.485 straipsnio nuostatų, išnuomoto daikto trūkumai yra tokie daikto neatitikimai, kuriems nuomotojas gali daryti poveikį – gali juos pašalinti, tuo tarpu aplinkybės, kurios yra susijusios su išnuomoto daikto aplinka, kuriai nuomotojas negali daryti jokio poveikio, negali būti traktuojami kaip išnuomoto daikto trūkumai. Aplinkybę dėl netinkamos temperatūros patalpose pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą. Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog interneto veikimo kokybė nesuteikė atsakovei teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Nenustatęs kitų išnuomotų patalpų trūkumų, pirmosios instancijos teismas laikė, jog nuomos sutartis buvo nutraukta nesant šalių sulygtam nuomos sutarties 4.3.3 p. pagrindui, todėl neteisėtai.
8. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl konkretaus sutartinių santykių termino – iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad sulygtu laikotarpiu gaus iš atsakovės nuomos mokestį ir apmokėjimą už ginčo patalpų komunalinius ir kitus mokesčius. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo ieškovės teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, ieškovė negavo planuotų pajamų, todėl šie nuostoliai jai turėtų būti atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė netinkamai aiškino šalių pasirašytos nuomos sutarties sąlygas prašydama atlyginti negautas pajamas už – 2017 m. birželio – liepos mėnesius, teigdama, jog trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio nuostolių, įrodinėti nereikia. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog sutartimi šalys sulygo dėl kompensacijos už sutarties nutraukimą prieš terminą ir jos dydį susiejo su įspėjamo termino dydžiu – trimis mėnesiais. Atsakovė pagrįstai teigia, jog nuomos sutartimi nesusitarta dėl sutarties nutraukimo atveju mokamų netesybų, kurių įrodinėti nereikia, todėl ieškovei kyla pareiga įrodyti negautas pajamas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartis nutraukta prieš pusę metų nuo sulygto sutarties termino. Byloje nenustatyta, kad, 2017 m. gegužės 5 d. gavusi pranešimą apie sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gegužės 30 d., ar po sutarties nutraukimo, ieškovė ieškojo naujo nuomininko. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kuri laiką dar buvo svarstoma patalpas parduoti, todėl nuomininkas nebuvo ieškomas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ieškovė patyrė nuostolių, nes per ginčo laikotarpį (2017 m. birželio – liepos mėnesį) nepavyko surasti naujo nuomininko ir gauti nuomos mokestį. Kadangi ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų prašomai priteisti žalai pagrįsti, ieškinį 1 805,20 EUR negautų pajamų dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovės pozicija, jog nuostoliams atlyginti ieškovė nepagrįstai išrašė PVM sąskaitą faktūrą (Nr. PVI0006465), todėl reikalavimą dėl nuo šios sąskaitos paskaičiuotų 112,29 EUR delspinigių atmetė kaip nepagrįstą.
10. Dėl delspinigių pagal 2017 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PVI0006464 už elektros energiją, sutiko su atsakovės atstovės pozicija, jog pastaroji remiantis nuomos sutarties 2.5. punktu turėjo būti apmokėta per 30 d. nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2017 m. birželio 30 d., todėl terminas ją apmokėti ieškinio pateikimo dieną buvo ne 64, o 38 dienos, atitinkamai ieškovei pagal šią sąskaitą priklausė ne 11,40 EUR, o 6,77 EUR delspinigių.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog prašomi priteisti delspinigiai per metus sudaro 73 procentus savaime nesudaro pagrindo juos mažinti, nes netesybos paskaičiuotos už labai nedidelį laikotarpį, tuo tarpu netesybų sumažinimas iki atsakovės prašomo 0,02 procentų dydžio reikštų atsakovės kreditavimą ieškovės sąskaitą. Byloje nustatyta, kad už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesio nuomą ieškovė gavo nuomos mokestį tik rugpjūčio mėnesį, todėl jai priklauso sutartimi sulygtas atlyginimas už atsakovės naudojimąsi ieškovės lėšomis visą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 160,01 EUR už PVM sąskaitos faktūros PVI0006432 pavėluotą apmokėjimą, 117,90 EUR už PVM sąskaitos faktūros PVI 0006457 pavėluotą apmokėjimą ir 6,77 EUR už sąskaitos faktūros PVM 0006464 pavėluotą apmokėjimą, iš viso - 284,68 EUR delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys dėl žalos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliantė, sutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo pripažinimo, skundžia sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, todėl ieškinį atmetė.
14. Apeliantės nuomone, teismui pateikti rašytiniai įrodymai (Sutartis) pagrindžia pajamų, kurias ieškovė turėjo gauti pagal nuomos sutartį, dydį, faktą ir realumą. Todėl ieškovės nuomone jos negautų pajamų faktas yra įrodytas, kaip yra nustatytas jų dydis, t.y., nustatytos visos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (veiksmų neteisėtumo faktas teismo jau nustatytas) ieškovė patyrė žalą – dėl neteisėtų skolininko veiksmų negavo pajamų, kurios buvo iš anksto numatytos ir kurių ji pagrįstai tikėjosi. Todėl pirmos instancijos teismas, laikydamas ieškinį šioje dalyje neįrodytu, padarė klaidą, ir sprendimas šioje dalyje naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas - ieškinį ir šioje dalyje tenkinti, nes pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
15. Pasisakydamas dėl neva, neįrodyto ieškinio, teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė pati nebuvo aktyvi, nesiėmė pakankamai efektyvių veiksmų savo nuostoliams sumažinti. T.y., teismas iš esmės, nenurodydamas teisinio pagrindo, nepagrįstai rėmėsi mišriosios kaltės institutu, taikant civilinę atsakomybę. Sutartinės atsakomybės atveju taikomose CK normose, reglamentuojančiose mišrią kreditoriaus kaltę (CK 6.259 str. 1 d., 6.206 str.) nustatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti mažinama proporcingai kreditoriaus kaltei, nepriklausomai nuo kaltės formos. Konkrečiuoju atveju ne dėl ieškovės veiksmų ji patyrė žalą ir ši žala nepadidėjo (žalos padidėjimo faktas šioje civilinėje byloje nėra nustatytas ir nebuvo nustatomas). Nebuvo gautos pajamos, numatytos gauti iš anksto, kurių ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl teismo jau nustatytų neteisėtų atsakovės (skolininko) veiksmų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendimu teisingai nustatė, kad Sutartyje nebuvo sutarta dėl Sutarties nutraukimo atveju mokamų netesybų, kurių įrodinėti nereikia, todėl ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jis patyrė žalą ir jos dydį. Tačiau ieškovas savo negautas pajamas grindė tik sąskaita faktūra, kurią teismas pripažino neteisėta. Taip pat ieškovas pripažino, kad jis neieškojo naujų nuomininkų, nesiekė gauti pajamų iš Patalpų nuomos, o ketino minėtas Patalpas parduoti. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis patyrė žalą dėl atsakovo veiksmų - Sutarties nutraukimo prieš terminą. Ieškovas nurodė, kad jis dėl atsakovo neva neteisėtų veiksmų negavo pajamų, tačiau ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo negautų pajamų dydį. Juo labiau, kad vien tai, kad ieškovas tikėjosi gauti nuomos mokestį nereiškia, jog visais atvejais nuomos mokesčio dydis prilyginimas negautoms pajamoms. Atvirkščiai, kaip yra nustatyta pirmos instancijos teismo, ieškovas neieškojo nuomininkų, nesitikėjo iš Patalpų nuomos gauti pajamų.
18. Apelianto minima CK 6.249 st. 1 d. norma taikoma tuomet, kai ieškovas dėl pagrįstų aplinkybių negali tiksliai nurodyti žalos dydžio, o šiuo atveju ieškovas net neįrodė, kad jis žalą patyrė. Remiantis kasacinio teismo praktika, netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jis patyrė realią žalą, taip pat pateikti objektyvius įrodymus dėl žalos dydžio. Tačiau ieškovas tik neteisėtai išrašė sąskaitą faktūrą už nuomą, kuomet Patalpomis atsakovas jau nesinaudojo, visų posėdžių metu pabrėžė, kad tik šia sąskaita įrodinėja savo patirtos žalos dydį, o apeliaciniame skunde neteisėtai pareigą įrodyti žalos dydį priskyrė teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių (negautų pajamų priteisimo) atsakovui prieš terminą nutraukus patalpų nuomos sutartį.
21. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. sausio 12 d. ieškovė UAB „Visagalis“ su atsakove UAB „Eberstein Business Solutions“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 49 (el. b. t. I, l. 6-8, toliau – nuomos sutartis ar sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis 80 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Linkmenų g. 37, Vilnius (bylos nagrinėjimo metu dėl pastato numeracijos pakeitimo patalpų adresas – Linkmenų g. 50, Vilnius), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius sutartyje nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Šalys 2016 m. gruodžio 30 d. pasirašė priedą prie numos sutarties, kuriuo nuomos terminą pratęsė iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2017 m. kovo 27 d. atsakovė parašė ieškovei elektroninį laišką, kuriame prašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. birželio 30 d. Ieškovė neigia tokį laišką gavusi. 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė Pranešimu prašė sustabdyti paslaugų teikimą nuo 2017 m. gegužės 30 d., likus 30 dienų iki 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino pabaigos dėl sutarties 4.3.3. punkte nurodytų aplinkybių. 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 17/05-2 (el. b. t. I, l. 17) ieškovė patvirtino gavusi 2017 m. gegužės 5 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir pranešė, kad nurodytas pretenzijas dėl triukšmo, dulkių ir nekokybiško interneto laiko nepagrįstomis ir nesudarančiomis pagrindą sutarties nutraukimui prieš terminą. 2017 m. gegužės 30 d. šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų perdavimo aktą, ieškovė taip pat išrašė ir atsakovei įteikė dvi PVM sąskaitas faktūras: Serija PVI Nr. 0006464 už gegužės mėnesio elektros energiją (el. b. t. I, l. 29) ir Serija PVI Nr. 0006465 už patalpų nuomą 2017 m. birželio ir liepos mėnesiais (el. b. t. I, l. 30). Atsakovė pastarosios PVM sąskaitos faktūros nepripažįsta, mano, kad ji išrašyta neteisėtai, todėl jos neapmokėjo, tuo tarpu ieškovė mano, kad nuomos sutartis buvo nutraukta netinkamai ir prašo priteisti nuostolius, kurios grindžia minėta PVM sąskaita faktūra.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog tarp šalių sudarytą nuomos sutartį atsakovas nutraukė nesant šalių sulygtam nuomos sutarties 4.3.3 punkte pagrindo, todėl neteisėtai. Nustačius, jog sutartimi šalys nesulygo dėl kompensacijos už sutarties nutraukimą prieš terminą ir jos dydį nesusiejo su įspėjamo termino dydžiu – trimis mėnesiais, taip pat ieškovei nepateikus rašytinių įrodymų prašomai priteisti žalai pagrįsti, ieškinys dėl 1 805,20 EUR negautų pajamų priteisimo teismo buvo atmestas.
23. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje, kuria atmestas ieškinys dėl negautų pajamų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad pateikti rašytiniai įrodymai (Sutartis) pagrindžia pajamų, kurias ieškovė turėjo gauti pagal nuomos sutartį, dydį, faktą ir realumą, todėl pirmos instancijos teismas, laikydamas ieškinį šioje dalyje neįrodytu neteisingai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
24. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.).
25. Apeliantas teisingai cituoja teismų praktiką nurodydamas, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys dalyje dėl negautų pajamų atmestas, motyvuojant tuo, kad ieškovas iš viso neįrodė, jog dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo patirti realūs nuotoliai. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalims sutartimi nesusitarus dėl netesybų dydžio, prašomų priteisti nuostolių faktą ir dydį, esant ginčui, turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju šalys neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuria konstatuota, jog nuomos sutartis nutraukta neteisėtai.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė, sudarydama terminuotą sutartį, turėjo teisėtą lūkestį, kad ši sutartis bus vykdoma sutartyje nustatytą terminą. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).
29. Šioje byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. gruodžio 30 d. pasirašė priedą prie numos sutarties, kuriuo nuomos terminą pratęsė iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutartis nutraukta 2017 m. gegužės 30 d., t.y. 2017 m. gegužės 30 d. šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų perdavimo aktą, kuriuo ieškovas priėmė iš atsakovo nuomotas patalpas. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas nurodo, kad dėl neteisėto sutarties nutraukimo ji patyrė 1 805,20 EUR nuostolius, t.y. negavo pajamų už 2017 m. birželio – liepos mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė prašomų priteisi nuostolių realumo.
30. Byloje nėra ginčo, jog apie sutarties nutraukimą ieškovė sužinojo vėliausiai sužinojo 2017 m. gegužės 5 d. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas grąžino netinkamos būklės patalpas, t.y. patalpos perimtos 2017 m. gegužės 30 d., be pretenzijų. Taigi, ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių patalpos nebuvo išnuomotos. Nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nuostolius (2017 m. birželio – liepos mėnesį) ieškojo nuomininkų, tačiau jų nerado. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po sutarties nutraukimo nuomininkas ieškovė svarstė patalpas pardavinėti. Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodžius, jog po sutarties nutraukimo ieškovė objektyviai neturėjo galimybių išnuomoti patalpas ir gauti su tuo susijusias pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 1805,20 EUR negautų pajamų priteisimo. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog vien pačios atsakovės po sutarties nutraukimo išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, ieškovės patirtų nuostolių realumą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
33. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos įrodymais pagrįstos ir rekomenduojamų dydžių neviršijančios 726 EUR bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Visagalis“, juridinio asmens kodas 121652188, atsakovės UAB „Eberstein Business Solutions“, juridinio asmens kodas 303211500, naudai 726 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.