Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Banelio kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo laive „Viktorija“ prieš K. K. ) - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl telefono „Samsung“ vagystės laive „Viktorija“ iš M. K. ) - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 700 Švedijos kronų atvirosios vagystės iš U. N. ) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo laive „Viktorija“ prieš U. N. ir R. K. ) - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 150 straipsnio 1 dalį (dėl E. G. seksualinio prievartavimo) - laisvės atėmimu ketveriems metams.

K. N. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo parduotuvėje „Astra“) išteisintas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, ir K. N. paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų ir šešių mėnesių bausme, iš dalies jas sudedant, ir K. N. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. M. bei Š. J. , tačiau dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, kuria nuteistojo K. N. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. nuteistas už tai, kad kartu su E. M. 2007 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 3.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio (K. N. medicininiame akte girtumo būklei nustatyti Nr. 284/2007 nustatytas 1,13 promilės girtumo laipsnis), veikdami bendrininkų grupe viešoje vietoje, būdami keleivinio laivo „Viktorija“, plaukusio iš Stokholmo į Taliną, septintajame denyje, bare „Disko“ be priežasties prikibo prie keleivio nukentėjusiojo K. K. ir bendrais veiksmais sudavė po vieną smūgį ranka ir koja jam į galvos sritį, taip nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams - keleivinio laivo „Viktorija“ darbuotojams M. K. bei M. K. - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

K. N. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 3.30 val. iki 4.00 val. ryto, apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas keleivinio laivo „Viktorija“, plaukusio iš Stokholmo į Taliną, septintajame denyje, bare „Disko“ iš po baro stovo pagrobė M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“ 3800 Estijos kronų vertės, atitinkamai 833,34 Lt (banko duomenimis, 2007 m. kovo 15 d. 1 EEK (Estijos krona) – 0,21930 Lt), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

K. N. nuteistas ir už tai, kad kartu su E. M. 2007 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, būdami keleivinio laivo „Viktorija“, plaukusio iš Stokholmo į Taliną, nenustatyto numerio kajutėje, iš U. N. galinės kelnių kišenės atvirai pagrobė 700 Švedijos kronų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

K. N. nuteistas ir už tai, kad kartu su E. M. 2007 m. kovo 15 d., laikotarpiu nuo 4.00 val. iki 5.00 val. ryto, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, būdami keleivinio laivo „Viktorija“, plaukusio iš Stokholmo į Taliną, devintajame aukšte, kajutėje Nr. 9534, bendrais smurtiniais veiksmais tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius: vieną smūgį rankos kumščiu kajutėje buvusiam nukentėjusiajam U. N. į galvos sritį, padarydami galvos kairės priekinės srities sužalojimą, nukentėjusiajam nugriuvus, du smūgius kojomis į kairę ranką ir veidą, padarydami kairio žasto sumušimą ir nosies kaulų lūžimą, taip nukentėjusiajam U. N. padarė nežymų kūno sužalojimą; keleivei nukentėjusiajai R. K. ėmus ginti U. N. , K. N. sudavė kumščiu jai į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą; tokiais veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

K. N. nuteistas ir už tai, kad tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai E. G. priešintis, o būtent: 2009 m. liepos 5 d., apie 7.30 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, būdamas Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), kartu su E. G. , panaudodamas fizinį smurtą prieš ją nutempė už rankos į virtuvę, tampė už plaukų, grasino susidoroti, taip atėmė galimybę nukentėjusiajai E. G. priešintis, K. N. laikydamas vienoje rankoje nukentėjusiosios E. G. plaukus, taip padarė kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; kita ranka sugriebęs nukentėjusiajai už juosmens, nuleidęs kelnes iki kelių, įvedė lytinį organą į nukentėjusiosios E. G. išeinamąją angą ir taip tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią analiniu būdu, padarydamas jai paviršinį odos įtrūkimą išangės srityje, kuris atsirado nuo išangės audinių tempimo, viršijančią jų elastingumo ribą, praeinant standžiam bukam daiktui per ją, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.

Kasatoriai teigia, kad K. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus, kad jis teisėtai pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, bausmė turi būti švelninama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. N. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Banelio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu K. N. nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau kasaciniame skunde ginčijamas K. N. nuteisimas už tris nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 700 Švedijos kronų atvirosios vagystės iš U. N. ) ir 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo laive „Viktorija“ prieš U. N. ir R. K. ); dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis savo kaltę pripažįsta.

Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl pirmiau paminėtų trijų veikų K. N. nuteistas nepagrįstai, nes nusikalstamų veikų neįvykdė, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl jis turi būti išteisintas, o byla nutraukta. Taigi kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir ginčija įrodymų vertinimą. Šie kasacinio skundo argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ir paliktini nenagrinėtini. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas kasacinę bylą patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų.

Dėl nusikaltimų kvalifikacijos

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad K. N. seksualiai prievartavo E. G. , atvirai pagrobė U. N. priklausančius 700 Švedijos kronų, taip pat pažeidė viešąją tvarką laive „Viktorija“. K. N. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė nusikalstamų veikų aplinkybėms patvirtinti.

K. N. kaltė tenkinus lytinę aistrą su E. G. prieš jos valią analiniu būdu panaudojant fizinį smurtą, grasinant ir atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis įrodyta nukentėjusiosios E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialistų išvadomis Nr. G2692/09(01), Nr. G3122/09(01), liudytojų D. K. ir V. G. parodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdama, kad K. N. apkalbėjo dėl seksualinio prievartavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais parodymais ir konstatavo, kad byloje yra duomenų, jog nukentėjusiajai buvo grasinama, kad ši atsisakytų parodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. G. parodymai dėl seksualinio prievartavimo ikiteisminio tyrimo metu nesikeitė ir buvo nuoseklūs (tiek duoti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams G. Slatkevičiui ir A. Švenčionienei, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui), jų pagrįstumas buvo vertinamas patikimumo aspektu su byloje esančiu įrodymų visetu. Byloje nustatyta, kad E. G. iškart po nusikaltimo viską papasakojo motinai V. G. ir kreipėsi į policiją. M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialistų išvados patvirtina E. G. padarytus sužalojimus išangės srityje, kaklo, galvos, kairės rankos, dubens kairės pusės sumušimus, kurie medicinos specialistų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kasacinio skundo argumentas, kad teismo medicinos specialisto išvada negali būti įrodymu, nes nukentėjusiosios E. G. makštyje nebuvo rasta K. N. spermos, yra nelogiškas ir nepagrįstas, nes K. N. nebuvo kaltintas ir nuteistas už nukentėjusiosios išžaginimą, t. y. prievartinį lytinį aktą natūraliu būdu. Teismo išvados apie tai, kodėl remiamasi ikiteisminio tyrimo metu, o ne pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios E. G. duotais parodymais, yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos. Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tada, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu E. G. , visiškai prisipažinusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą teisme nagrinėjant K. N. baudžiamąją bylą.

Nors kasaciniame skunde teigiama, kad K. N. nepadarė veikų, teismo kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, tačiau tai paneigta byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad nors dalį tyrimo veiksmų šioje byloje atliko Estijos Respublikos generalinė prokuratūra pagal Estijos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, tačiau įrodymų rinkimo tvarka nebuvo pažeista, nes iš esmės analogiškos procesinių veiksmų atlikimo nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, teisės taikymo klaidų kvalifikuojant K. N. nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį nepadarė.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo K. N. gynėjo apeliacinį skundą, patikrino, ar Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas K. N. apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą, ir skundžiamojoje nutartyje išdėstė argumentuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nurodė, kodėl nuosprendį laiko pagrįstu ir teisingu.

Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors kasatoriai ir neigia K. N. kaltę pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, tai nėra pagrindas pripažinti, jog baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus

Kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, išvadas dėl K. N. kaltės grindė prielaidomis ir spėjimais, yra neteisingas. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutarties išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tuo tarpu kasatoriai analizuoja kiekvieną įrodymą atskirai vieną nuo kito ir daro išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių nebuvimo, t. y. jų neįrodytumo. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, todėl išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai pažeidė BPK 7 straipsnio nuostatas. BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu proceso dalyviai (tarp jų nuteistojo K. N. advokatas M. Paukštė) nepageidavo, kad būtų atliekamas įrodymų tyrimas, todėl teisėjų kolegija pasitarusi nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, o vertinti byloje surinktus įrodymus. Nuteistasis K. N. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas, ir nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą: reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus, todėl rungimosi principo pažeidimų nenustatyta.

Dėl bendrininkavimo

Kasatoriai teigia, kad teismo išvada, jog K. N. įvykdė atvirąją vagystę, veikdamas bendrininkų grupe su E. M. , tėra prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais, patikrintais bei patikimais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas reiškia, kad veika padaroma kelių asmenų bendromis pastangomis, svarbu, kad šios pastangos būtų bendro sutarimo rezultatas. Susitarimas gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog į kajutę, kurioje miegojo A. G. , U. N. palydėjo K. N. ir E. M. , kurie abu reikalavo nukentėjusiojo „susimokėti už moterį“, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. N. ir E. M. atvirąją vagystę padarė bendrininkų grupe ir tas faktas, jog pinigus iš U. N. paėmė ne K. N. , o E. M. , nekeičia K. N. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jie veikė kartu, turėdami vieningą tyčią, yra pagrįsta ir teisinga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai šias aplinkybes teisingai įvertino kaip nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe.

Dėl paskirtosios bausmės

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė K. N. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatų ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Bylos duomenimis, K. N. dėl mobiliojo telefono vagystės ir dėl to, kad pažeidė viešąją tvarką prieš K. K. prisipažino ne iš karto, o tik dėl surinktų neginčijamų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad K. N. prisipažinimas ir gailėjimasis nebuvo nuoširdūs. Taigi teismai pagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip lengvinančios jo atsakomybę.

K. N. negali būti taikoma ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nes bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką sukėlė neteisėti nukentėjusiojo K. K. veiksmai ar provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Kasatoriai teigia, kad už BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą K. N. taip pat paskirta per griežta bausmė, nes teismas nesivadovavo bendrais bausmių skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę K. N. už šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs K. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir pabrėždamas, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė aiškiai išreikšdamas žmogaus ir visuomenės negerbimą, pademonstravo niekinamąjį požiūrį į nukentėjusiąją, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino aplinkybes, susijusias su bausmės paskyrimu nuteistajam, ir motyvuotai atmetė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad skiriant bausmę K. N. buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nes teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. N. , vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 straipsnis).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. N. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Banelio kasacinį skundą atmesti.