Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal 2012-10-29 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendį ir sulaikymas 2012-10-09 – 2012-10-11 ir dvi paros sulaikymo pagal 2012-11-26 nuosprendį. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2013 m. gegužės 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2012-09-13 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 1, paprašęs R. P. paskambinti jo mobiliojo ryšio telefonu, jį paėmęs pasišalino ir taip atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Samsung 5570” su SIM kortele, 489 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam R. P. padarė 489 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. B. apeliacinio skundo motyvu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi būti atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

V. B. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino tik iš dalies pateikdamas savo įvykio versiją ir tvirtindamas, kad įvyko nesusipratimas (2 t., 43 b. l.). Teismas nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju jo atsakomybės nelengvina ir tai, kad nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, pavogtas turtas - mobilaus ryšio telefonas - nukentėjusiajam buvo grąžintas po to, kai policijos pareigūnai jį surado užstatytą lombarde, o ne nuteistojo iniciatyva (1 t., 28 b. l.). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. B. padarė nusikaltimą būdamas teistas. Ir nors teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs, tačiau po V. B. 2012-09-13 padaryto nusikaltimo, jo atžvilgiu buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, taip pat jo atžvilgiu vyksta kitas ikiteisminis tyrimas (1 t., 101-110 b. l). Atkreiptinas dėmesys, kad beveik visi apelianto padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio. V. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 3 mėnesiams ir po šio nuosprendžio priėmimo V. B. atžvilgiu buvo priimti be skundžiamo nuosprendžio dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. V. B. ne kartą baustas ir administracine tvarka (1 t., 136-141 b. l.). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. B. padarė nusikaltimą ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas nusikaltimo padarymo metu dirbo ar būtų registruotas darbo biržoje. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. B. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės rūšies vidurkis, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog V. B., pradėdamas gyventi su sugyventinę ir laukdamas gimstančio vaiko, pradėjo galvoti apie gyvenimą nedarant nusikalstamų veikų. Apeliantui subendrinta galutinė bausmė paskirta laikantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų, todėl jos mažinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.