Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu nusprendė A. O. ieškinį patenkinti; pripažinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)), esančius (duomenys neklebtini), bendrąja daline A. O. ir J. B. nuosavybe; pripažinti A. O. nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)), ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)) ir ½ garažo (unikalus Nr. (duomenys neklebtini)), esančių (duomenys neklebtini); išieškoti iš J. B. A. O. 1121 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų; išieškoti iš J. B. 33,45 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės objektai, dėl kurių teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis kilęs ginčas, sukurti ir įgyti galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl, sprendžiant pareikštus reikalavimus, teismas vadovavosi minėto kodekso nuostatomis. 1964 m. CK 472 str. 1 d. nustatė, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Sutinkamai su šio CK 474 st. 1 d., 2 d., jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu, turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. 1964 m. CK 43 str. nustatė, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, išskyrus įvykdomus jų sudarymo metu, sudaromi rašytine forma. Ieškovas nurodė, kad tokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, šalys veikė pagal žodinį susitarimą. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančia, tačiau, pagal tuo metu galiojusio CK 58 str. 2 d., atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. Vadovaujantis CK 1.93 str. 6 d., kuri taikoma nagrinėjant ginčą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui, esant tam tikroms sąlygoms, suteikta teisė netaikyti draudimo, įrodinėjant sandorio sudarymo faktą, remtis liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos metu šalių santykiai buvo artimi, grindžiami pasitikėjimu, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas nustatė, kad atsakovės vardu įregistruoto gyvenamojo namo statyba užbaigta 1984 m., garažas pastatytas 1988 m., ūkinis pastatas - 1986 m., žemės sklypas įsigytas 1995-10-10. Liudytojas V. V. parodė, kad ieškovas tuo metu buvo neišsituokęs, turėjo nuosavybę, todėl pagal tuo metu galiojusius Ministrų Tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228 patvirtintus Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatus, negalėjo statyti namo savo vardu. Teismas nurodė, jog žemės sklypas statybai Vykdomojo Komiteto sprendimu buvo skirtas atsakovės vardu (2 t., b.l. 35, 39-40), tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma neginčijamu įrodymu, jog namas buvo statomas, kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Liudytojas V. V., iš dalies – liudytojas P. S. patvirtino ne tik tą aplinkybę, kad namas nebuvo statomas A. O. vardu tik dėl to, kad jam to neleido tuo metu galioję teisės aktai, bet ir aplinkybę, jog visus statybai reikalingus dokumentus tvarkė ieškovas, jis atsakovės vardu pateikė prašymą skirti statybai žemės sklypą, užsakė projektą. Byloje nustatyta, kad ieškovas prie nuosavybės kūrimo prisidėjo ir darbu, ir savo lėšomis. Aplinkybę, kad namą ir ūkinius pastatus statė ieškovas, patvirtino liudytojai V. V., I. S., J. P., J. M.. Iš minėtų liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas A. O. namą statė nuo pat jo statybos pradžios, statant namą atliko pagrindinius darbus, tik nedidelę dalį darbų atliko jo pasamdyti žmonės. Liudytojas I. S. nurodė, kad ieškovo prašymu jis į namą, esantį Vilniaus gatvėje, atvežė ieškovo pagamintus langų rėmus, duris, taip pat ieškovui padėjo pervežti statyboms nupirktą namą. Liudytojas J. P. nurodė, kad ieškovas statė namą, pats atliko didesnę dalį darbų, ieškovą visą laiką matydavo dirbantį prie statybų. Liudytojas J. M. taip pat patvirtino, kad ieškovas darbu ir lėšomis prisidėjo prie namo statybos – pirko blokus, gamino langų rėmus, liudytojas paaiškino, kad pokalbių su ieškovu metu ieškovas jam sakęs, jog turi projektą namo statybai, stato namą sau gyventi, taip pat ieškovas jo prašė padėti pervežti iš Ignalinos r. namą, kurį jis nusipirko statyboms. Liudytojas nurodė, kad ieškovą nuolat matydavo dirbantį prie statybų, visi žinojo, kad ieškovas statosi namą gyventi kartu su J. B.. Su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovas tuo metu, kai buvo statomi namas ir ūkiniai pastatai, pirko statybines medžiagas - 1981 m. vasarą – rudenį, pirko blokus (1 t., b.l. 15-16, 17-18), nuomojo transporto priemonę (1 t. , b.l. 19-20), cementą pirko ir 1983 m., 1985 m., 1986 m., 1988 m. (1 t., b.l. 28-29, 38-39, 40-41, 43-44), ieškovo vardu išduoti orderiai medienai kirsti (1 t. , b.l. 21, 27, 31, 32, 45), juose nurodoma, kad už medieną sumokėjo ieškovas, taip pat ieškovas pirko plytas (1 t., b.l. 23-24, 25-26), atramą „Beržas“ (1 t. , b.l. 30), 1986 m. mokėjo už automašinos nuomą (1 t. , b.l. 30). 1983 m. važtaraščiuose ieškovas nurodomas rąstų gavėju ir mokėtoju (1 t. , b.l. 33, 34, 35), 1984-09-19 katilo, boilerio šildymui gabenimo važtaraštyje (1 t. , b.l. 36-37) gavėju taip pat nurodomas ieškovas. Teismas pažymėjo, jog minėti dokumentai nėra tiesioginiai įrodymai, kad ieškovo pirktos statybinės medžiagos buvo panaudotos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neklebtini), statybai, tačiau, šiuos įrodymus vertinant visumoje kartu su kitais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad byloje negauta įrodymų, jog tuo laikotarpiu ieškovas vykdė statybas kitoje vietoje, minėti dokumentai vertinami, kaip įrodymas aplinkybėms, kad ieškovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo ir ūkinių pastatų statybos. Nors ne visuose dokumentuose nurodoma ieškovo pavardė, šie dokumentai negali būti vertinami, kaip netinkami įrodymai, nes, vertinant dokumentus liudytojų parodymų kontekste, jais patvirtinama, kad statybines medžiagas pirko ieškovas. Aplinkybė, kad ieškovas, pirkdamas statybines medžiagas, statydamas pastatus, veikė ne atsakovės vardu, o statė sau, institucijose jis buvo įregistruotas savininku, patvirtinama Švenčionių suskystintų dujų ūkio 1995-03-10 pažymoje, išduotoje Statybos valstybinės priežiūros vyr. inspektoriui, esančiais duomenimis – joje nurodoma, kad dujofikuotas namas, esantis (duomenys neklebtini), priklausantis A. O. (1 t. , b.l. 54), taip pat Švenčionių rajono valstybinės mokesčių inspekcijos 1994-07-07 pranešimu A. O. apie tai, kad jis už nuosavybės teise turimą žemę privalo sumokėti mokestį (1 t. , b.l. 55). Aplinkybė, kad ieškovas name, esančiame (duomenys neklebtini), gyveno kaip savininkas, patvirtinama atsiskaitymo knygelės kopijose esančiais įrašais - sąskaita už šiame name sunaudotą elektros energiją ir už komunalinius patarnavimus buvo pildoma ieškovo vardu 1987 m. (1 t. , b.l. 66-69), 1989 m. (1 t. , b.l. 70), 1990 m. (1 t. , b.l. 71-76), 1991 m. (1 t., b.l. 76-82), 1992 m. (1 t. , b.l. 83-94), 1993 m. (1 t. , b.l. 95-105), 1994 m. (1 t. , b.l. 106-115), 1995 m. (1 t. , b.l. 116). Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas statyti namą kaip bendraturčiams ir jame gyventi, šio susitarimo dalyviai atliko nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti. Ne tik ieškovas nurodė, kad namas buvo statomas jo iniciatyva, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė bei liudytojomis apklaustos atsakovės dukros D. V., M. V.. Šalys, prieš pradedant statybą, artimai bendravo, iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad, nors ieškovas tuo metu nebuvo išsituokęs, ieškovas ir atsakovė buvo laikomi pora. Iš atsakovės bei minėtų liudytojų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad, ieškovui laikinai išvykus gyventi kitur, namo įrengimo darbai nebuvo tęsiami, atsakovė jokių darbų neatliko, namas atsakovės vardu, kaip nurodė liudytoja M. V., buvo įregistruotas, padedant jos sutuoktiniui. Be to, ir pati atsakovė nurodė, kad ieškovui 1995 m. vėl apsigyvenus kartu su ja, tikėjosi, kad ieškovas užbaigs statybas. Teismas padarė išvadą, kad viena atsakovė nebūtų turėjusi galimybės pastatyti namą ir kitus statinius, kadangi, ieškovui nutraukus statybos darbus, atsakovė jų nebetęsė, nesiekė savo vardu įregistruoti statinius. Teismas nurodė, jog nors žemės sklypas įgytas atsakovės vardu, tačiau jį įgyjant savo lėšomis prisidėjo ir ieškovas. Ši aplinkybė patvirtinama banko raštu bei ieškovo banko sąskaitos išraše esančiais duomenimis apie tai, kad 1992-07-28 iš ieškovo sąskaitos nurašyti 1652 talonai už žemę (1 t. , b.l. 61, 65). Už likusią žemės sklypo dalį sumokėjo atsakovė. Tarp šalių nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, tačiau šalių susiklostę tarpusavio santykiai, jų ketinimai, elgesys siekiant tikslo, leidžia teisinius santykius, kuriant nuosavybę, kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą. Ir ieškovas, ir atsakovė statė namą tuo tikslu, kad jame apsigyventų kartu, ir jame apsigyveno dar galutinai jo neįrengus. Kartu gyvendami iš bendro ūkio gautomis lėšomis tęsė statybas, pastatė ūkinius pastatus. Teismas pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog šalys bendrai veikė, siekdamos vienodo tikslo – sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pastatai buvo statomi ir žemės sklypas namų valdai įsigytas šalių buitiniams poreikiams tenkinti, todėl yra pagrindas ieškovą pripažinti minėtų namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo bendrasavininkiu. Sutarties dalyvių įnašai laikomi lygiais, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Teismas konstatavo, jog byloje šalys nepateikė neginčijamų įrodymų, kad statant namą ir ūkinius pastatus kažkuri iš jų lėšomis ar darbu prisidėjo didesne dalimi, todėl laikoma, kad ieškovo ir atsakovės dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios. Atsakovė nurodė, kad tarp jos ir ieškovo buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, su ieškovu už darbą ji atsiskaitė. Teismas nurodė, jog byloje negauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos ieškovės paaiškinimus. Tokias aplinkybes nurodė tik liudytojomis apklaustos atsakovės dukros D. V. ir M. V., tačiau, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vadovautis tik minėtų liudytojų parodymais, nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo, kadangi liudytojos yra atsakovės dukros ir dėl to suinteresuotos bylos baigtimi. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad turėjo asmeninių lėšų namo statybai. Liudytojas E. J. patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji santuokos nutraukimo metu iš sutuoktinio buvo gavusi lėšų, nurodė, kad atsakovė gavo 4000 rub., tačiau laikyti šią aplinkybę įrodyta nėra pagrindo, nes, kaip paaiškino liudytojas, prie jo pinigai nebuvo perskaičiuojami, perduodama suma buvo tik įvardinta. Be to, atsakovės nurodoma aplinkybė nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais įrodymais. Atsakovė nurodė, kad statybai skolinosi pinigus iš J. S., pastaroji šią aplinkybę patvirtino. Taip pat atsakovė pateikė įrodymus, kad jai buvo skirtos statybinės medžiagos (2 t., b.l. 32 - 33), 2009 m. - 2011 m. ji mokėjo žemės mokestį (2 t. , b.l. 48 - 53), 1982 m. - 1984 m., 1986 m., 1988 m. - 1990 m., 1993 m., 1999 m. - 2012 m. draudė (duomenys neskelbtini) esančius pastatus (2 t. , b. l. 54-76). Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė prisidėjo prie namo ir kitų pastatų statybos, o pateiktais dokumentais nepaneigiami ieškovo, liudytojų paaiškinimai, kad ieškovas prisidėjo prie namo ir ūkinių pastatų statybos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 1993 m. – 1995 m. name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno. Aplinkybę, kad ieškovas porą metų buvo išvykęs gyventi kitur, patvirtino liudytoja R. J., taip pat šią aplinkybę nurodė liudytojos D. V. ir M. V.. Teismas nustatė, kad ieškovas apie 1993 m. – 1995 m. buvo išvykęs į Vilniaus m., tačiau išvykimas buvo ne nuolatinio pobūdžio, kadangi ieškovas į namą, esantį (duomenys neskelbtini), epizodiškai atvykdavo. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė, nurodžiusi, kad ieškovas retkarčiais atvykdavo. Be to, ši aplinkybė neturi reikšmės, sprendžiant dėl šalių jungtinės veiklos, kadangi iki to laiko statybos darbai jau buvo atlikti. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Ginčo šalių teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminui nustatyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. taikomos šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso normos. Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes ieškovas apie savo pažeidžiamas teises sužinojo 2010 m. rugpjūčio mėn., kai atsakovė pareiškė, jog ieškovą iškeldins. Vien statinių įregistravimas atsakovės J. B. vardu ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris savaime nereiškia ieškovo teisių pažeidimo, nes tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai (1964 m. LR CK 43 str., 58 str., 472 str., LR CK 1.193 str.).