Kauno apylinkės teismo sprendimas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo tėvas A. R. 2005-11-22 surašė testamentą (30 b.l.). Testamentu testatorius žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, arba įmoką už jį ir pastatus (esančius ten pat) paliko sūnui A. R. ir įpareigojo testamentinį įpėdinį A. R. po palikimo priėmimo vienerių metų laikotarpyje apmokėti J. B. perkamo dviejų kambarių su atskira virtuve Šilainių rajone, Kauno mieste, buto kainą (30, b.l.).

2005-12-03 testatorius A. R. mirė. Palikimą po jo mirties priėmė testamentiniai įpėdiniai: 2006-03-01 sūnus A. R. ir dukra J. B., kuri tą pačią dieną priėmė testamentinę išskirtinę (31, 174, 175 b.l.).

2016-04-22 atsakovas paveldėtą namų valdą (duomenys neskelbtini) Kaune, pardavė už 40.000,00 Eur (104, 99-109 b.l.) ir 2016-07-22 mokėjimo nurodymu į ieškovės sąskaitą pervedė 10.000,00 Eur (7 b.l.). Pagal CK 5.23 straipsnio nuostatas, testamentinė išskirtinė (legatas) – tai įpėdinio pagal testamentą įpareigojimas atlikti kokią nors prievolę vienam ar keliems asmenims (testamentinės išskirtinės gavėjams), kai šie įgyja teisę reikalauti, kad toks įpareigojimas būtų įvykdytas. Testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė. Tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimą, ir testamentinės išskirtinės gavėjo atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, prisiima ir testatoriaus įpareigojimą įvykdyti išskirtinę. Šio įpareigojimo nepageidaujantis vykdyti įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems atsisakiusio palikimo įpėdinio dalį. Jeigu palikimą priėmęs įpėdinis nevykdo testamente nustatyto įpareigojimo, išskirtinės gavėjas savo teisę į ją gali įgyvendinti priverstinai, nes įpėdinis, priėmęs palikimą, tampa išskirtinės gavėjo skolininku, o testamentinės išskirtinės gavėjas – kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013). Tam, kad testamentinės išskirtinės atveju tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimą, ir testamentinės išskirtinės gavėjo atsirastų prievoliniai teisiniai santykiai, testamentinė išskirtinė turi atitikti CK 6 knygoje nustatytus bendruosius reikalavimus prievolėms. Remiantis CK 6.1 straipsniu, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

Byloje nekilo ginčo dėl testamento išskirtinės dalyko apibrėžtumo. Atsakovui buvo aišku ir suprantama, kad po palikimo priėmimo jis per vienerius metus turi apmokėti ieškovės perkamą 2 kambarių butą su atskira virtuve Šilainių mikrorajone, Kauno mieste. Šalys palikimą priėmė, ieškovė priėmė ir testamentinę išskirtinę. Atsakovas, priimdamas palikimą ir nepareikšdamas prieštaravimų dėl palikimo priėmimo su testamentine išskirtine, prisiėmė vykdyti testatoriaus valią aprūpinti ieškovę gyvenamuoju plotu. Testatoriaus nustatytas vienerių metų terminas prievolei įvykdyti buvo nustatytas ne ieškovei, kaip išskirtinės gavėjai, o atsakovui, kaip išskirtinės vykdytojui, kuriam testamentu buvo palikta visa namų valda Žemaitkiemio g.18, Kauno mieste.

Atsakovas namų valdą pardavė 2016-04-22 ir ieškovei 2016-07-22 pervedė dalį gautos sumos 10.000,00 Eur.

Atsakovas teigia, kad jis atsiskaitė su ieškove, kadangi namų valdą išnuomavo tretiesiems asmenims ir nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2016-07-22 pusę gautų nuompinigių kiekvieną mėnesių atiduodavo ieškovei ir tokiu būdu išmokėjo ieškovei 17.063,72 Eur, o kartu su pervestais pinigais 10.000,00 Eur, ir visiškai atsiskaitė su ieškove. Byloje nenustatyta, kad šalys būtų susitarę ieškovės aprūpinimą nekilnojamu turtu pakeisti į kompensacijos išmokėjimą, tačiau ir neprieštarauja, kad jai būtų priteista kompensacija. Ieškovė neigia gavusi pinigus kaip kompensaciją už testamentinę išskirtinę. Atsakovas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad ieškovei pastoviai kiekvieną mėnesį atiduodavo pusę nuomos mokesčio, šios aplinkybės nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai D. R. ir sūnus P. R.. Atsakovas neįrodė, kad buvo susitarimas tarp šalių išnuomoti namų valdą, gauti nuompinigius ir juos skaičiuoti kaip kompensaciją. Atsakovo į bylą pateikta nuomos sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, nėra aišku kokiam terminui sudaryta sutartis, koks mėnesinis mokestis, o pateiktas atsakovo paskaičiavimas nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, prieštarauja atsakovo argumentams ir pateikto susitarimo sąlygoms. Ši sutartis neregistruota, neišviešinta VĮ „Registrų centras“, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas buvo sudaręs nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn., pagal kurią gavo nuompinigius ir atidavė ieškovei 17.063,72 Eur kaip testamentinės išskirtinės kompensaciją (CPK 178 str.).

Atsakovas, kaip testamentinės išskirtinės vykdytojas, savo prievolės ieškovei per vienerius metus apmokėti ieškovės perkamą butą neįvykdė. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, ir nurodė priežastį dėl ko neįvykdė prievolės - kad neturėjo finansinių galimybių. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog su ieškove buvo sutarę, kad pusė gautų pinigų už parduotą paveldėtą namą, jis duos ieškovei, dalį pinigų 10.000,00 Eur pervedė ieškovei. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis pasirinko kitą testamentinės išskirtinės vykdymo būdą - sumokėti pinigus, tam ieškovė neprieštarauja ir prašo priteisti jai piniginę kompensaciją. Iš ieškovės į bylą pateiktos 2005 m. Nekilnojamo turto analizės matyti, kad tuo metu Kauno m. rinkoje vyravusias kainas, dviejų kambarių, 50 kv.m., buto kaina buvo apie 36.000,00 Eur (8-11, 17-18 b.l.), 2016 m. rugsėjo mėn. – Šilainių mikrorajone kaina svyravo nuo 34.000,00 Eur iki 65.000,00 Eur, vidurkis – 49. 500,00 Eur (12-14 b.l.). Todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma 30.000,00 Eur kompensacija už butą yra mažesnė, nei atsakovui būtų reikėję mokėti 2005 m. – 2006 metais. Pateikti nekilnojamo turto kainą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas ieškovės pateiktų butų kainų neginčijo, o savų kainų ir paskaičiavimų į bylą neteikė, todėl teismas apie buto kainas sprendžia pagal ieškovės pateiktus įrodymus. Atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 10.000,00 Eur kompensaciją, todėl ieškovės prašoma priteisti 20.000,00 Eur suma yra pagrįsta, todėl tenkintina(CPK 178 str.). Dėl ieškinio senaties. Minėta, kad testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė. Tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimą, ir testamentinės išskirtinės gavėjo atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.1 straipsnį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievoliniams santykiams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad testatorius testamentą surašė 2005-11-22, o mirė 2005-12-03 (29 b.l.). CK 5.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamentinės išskirtinės gavėjas turi teisę priimti testamentinę išskirtinę per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę išskirtinę.

2006-03-01 palikimą, pagal 2005-11-22 patvirtintą testamentą, priėmė atsakovas ir ieškovė; ieškovė tą pačią dieną priėmė ir testamentinę išskirtinę (31, 174, 175 b.l.). Ši, palikimo ir testamentinės išskirtinės priėmimo data - 2006-03-01 -, laikytina diena, kada šalys priėmė ir sužinojo apie testamentinę išskirtinę. Nuo šios dienos per vienerių metų laikotarpį iki 2007-03-01 atsakovas turėjo įvykdyti prievolę – nupirkti ieškovei dviejų kambarių 50 kv.m. butą su atskira virtuve Šilainių mikrorajone, Kauno mieste. Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė, todėl ieškovei nuo 2007-03-02 pradedamas skaičiuoti 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris turėjo baigtis 2017-03-03. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-09-20 (1 b.l.), nepraleido ieškinio senaties termino, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas.