Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. G., R. M., trečiajam asmeniui Skuodo socialinių paslaugų šeimai centrui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo.

Atsakovams pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovai yra nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nesirūpino juo, nesiekė sudaryti jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą, G. M. gimusią (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios informacijos matyti, kad atsakovų šeima dėl alkoholio vartojimo ir netinkamos vaiko priežiūros nuo 2016 m. kovo 15 d. buvo įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2016 m. spalio 4 d. dėl tėvų alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje vaikas buvo paimtas iš šeimos ir 2016 m. spalio 4 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-639 vaikui paskirta laikinoji globa, 2017 m. birželio 7 d. vaikas buvo grąžintas į šeimą. Dėl namuose buvusių neblaivių tėvų 2019 m. sausio 3 d. buvo užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 5GL-20 ir vaikui nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre (toliau – centras) buvo organizuotas atvejo valdybos posėdis, šeimai sudarytas pagalbos planas. Abu tėvai pripažino, kad yra problemų šeimoje, pagrindinė – alkoholio vartojimas. Dėl smurto artimoje aplinkoje 2019 m. kovo 27 buvo užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 5GL-549 ir vaikui nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2020 m. liepos 15 d. ieškovė iš centro socialinės darbuotojos J. J. gavo pranešimą Nr. 5VTP-1353 apie tai, kad S. G., paprašiusi draugės trims valandoms prižiūrėti vaiką G. M., iki šiol negrįžta. Socialinė darbuotoja dėl S. G. paieškos kreipėsi į policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams nuvykus į S. G. gyvenamąją vietą, buto durų niekas neatidarė. Policijos pareigūnai S. G. rado (duomenys neskelbtini). prie parduotuvės esančioje pavėsinėje, jai nustatytas 1,25 prom. girtumo laipsnis. S. G. paaiškino, kad naktį buvo pas pažįstamus, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus, o dabar laukia taksi automobilio, su kuriuo grįš į namus. 2020 m. liepos 15 d. skyrius paėmė G. M. iš jai nesaugios aplinkos ir, norėdamas vaiką grąžinti jo atstovams pagal įstatymą, bandė susisiekti su mergaitės motina S. G., tačiau mamos telefonas buvo išjungtas, namuose (duomenys neskelbtini) mamos taip pat nebuvo. Vaiko tėvas R. M. dirba užsienyje, su juo susisiekti nepavyko, jo telefonas taip pat buvo išjungtas, kada jis grįš į Lietuvą nežinoma. 2020 m. liepos 17 d. skyrius užpildė vaiko G. M. situacijos vertinimo anketą Nr.(duomenys neskelbtini) ir nustatė vaiko apsaugos poreikį, kadangi vaikas nuo 2020 m. liepos 13 d. yra paliktas be priežiūros, vaiko mama į namus negrįžta, vartoja alkoholį asocialių asmenų draugijoje, į telefono skambučius neatsiliepia, vaiko neprižiūri, visai juo nesidomi, o tėvas išvykęs į užsienį. 2020 m. liepos 29 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai priėmė nutartį, kuria leido paimti vaiką iš jos tėvų. Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. A1-584 vaikui nustatyta laikinoji globa ir paskirtas laikinas globėjas. Paėmus vaiką iš šeimos, tėvams ir toliau buvo tęsiama atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau S. G. buvimo vieta iki 2020 m. spalio mėnesio nebuvo žinoma, su ja socialinei darbuotojai retkarčiais pavykdavo susisiekti telefonu per „Messenger“ programėlę. Abu tėvai su dukra bendrauti nenorėjo ir su ja nesusitikdavo. R. M. socialinei darbuotojai pripažino, kad nuo grįžimo į Lietuvą 2020 m. spalio 7 d. iki 2020 m. spalio 17 d. visas dienas kartu su S. G. vartojo alkoholį. 2020 m. spalio 20 d. centre buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl pagalbos plano peržiūros, kuris vyko nuotoliniu būdu. S. G. sutiko, kad jai reikalinga specialistų pagalba, nes savarankiškai ji negeba keisti gyvenimo būdo, nori susigrąžinti dukrą. Tos pačios dienos vakarą S. G. policijos pareigūnai nustatė 2,17 promilių girtumą. R. M. posėdžio metu teigė, kad nebeplanuoja gyventi su S., jis planuoja toliau dirbti užsienyje, kad galėtų nusipirkti namą, nori gydytis priklausomybę nuo alkoholio, keisti savo gyvenimo būdą. Vyro nuomone, dukros pasiimti šiuo metu negali, nes nebūtų jos kam prižiūrėti. Socialinė darbuotoja nurodė, kad abu tėvai nerodė noro nei susitikti su dukra, nei jos susigrąžinti. R. M. išvyko į Daniją 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje, o S. G. – 2020 m. lapkričio 26 d. – ir iki šiol į Lietuvą nebuvo grįžę. 2021 m. sausio 10 d. ieškovė iš centro gavo motyvuotą siūlymą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovai, būdami vaiko tėvais, nepakankamai rūpinasi vaiku ir nededa nepakankamas pastangas, kad vaikas galėtų gyventi kartu su jais – atsakovai tėvų valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, daro žalą vaiko vystymuisi. Jie yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, jo neišlaiko, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką savo dukrai. Tėvai yra abejingi vaiko likimui, nesiekia įgyvendinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Iš atsakovų šeimos vaikas buvo paimtas kelis kartus, tačiau susigrąžinus vaiką atsakovai vėl pradeda vartoti alkoholį ir nesiekia išsaugoti vaiką savo šeimoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai negali užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui gyvenimo sąlygų, būtinų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir tik dėl savo asmeninių priežasčių bei kaltės. Atsakovai nesirūpina savo nepilnamečio vaiko auklėjimu, priežiūra, ugdymu, situacija nesikeičia ilgą laiką, atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaiką, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko tėvai visiškai nesirūpina vaiku, girtauja ir nesistengia pakeisti savo gyvenimo, kad vaikas galėtu gyventi kartu su jais, nesistengia pagerinti savo buities sąlygų, sprendžia, kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas sprendžia, kad tėvų valdžia atsakovams į jų vaiką apribotina neterminuotai.

Išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo G. M..

Kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina budinčios globotojos V. P. šeimoje, kuri iki minėto momento skirtina ir vaikų lėšų administratore (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), išlaikymas išieškomas globėjui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Priteisiant iš tėvų lėšas vaikų išlaikymui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas negali būti grindžiamas tokiais atsakovų argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, lėšų stygius ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus“ pažymima, kad neatsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra bedarbiai ir neturi nekilnojamojo turto, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Nutarime konstatuojama, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8, 11-14 straipsniai).

Atsakovas R. M. teismui rašytinių įrodymų dėl gaunamų pajamų neteikė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas yra darbingas vyras, dirba Danijoje, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų. Pažymėtina, jog atsakovo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino jo vaikų poreikiams išlaikymo teikimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje ir gauti pajamas, ieškovės prašomas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur yra protingas ir priteistinas iš atsakovo.

Atsakovė S. G. teismui rašytinių įrodymų dėl gaunamų pajamų neteikė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė taip pat dirba Danijoje, kaip pati nurodė, gauna apie 2000 Eur atlyginimą per mėnesį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašomas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur yra protingas ir priteistinas iš atsakovės.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kad iš atsakovų aukščiau nurodytų dydžių išlaikymas priteistinas jų nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 26 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio l dalis).

Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 232,00 Eur žyminis mokestis (41 Eur (150 Eur × 12 × 3 % × 75 % = 40,50 Eur)) (41 Eur (150 Eur ×12 × 3 %× 75 % = 40,50 Eur)) už reikalavimus priteisti išlaikymą, už reikalavimą apriboti tėvo valdžią – 75 Eur, už reikalavimą apriboti motinos valdžią – 75 Eur, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo apriboti tėvų valdžią, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Visi reikalavimai patenkinti 100 %. Atsižvelgiant į tai, iš kiekvieno atsakovo atskirai į valstybės biudžetą priteistina po 116 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti vaiko G. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jo globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro, vykdančio globos centro funkcijas, budinčios globotojos V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Paskirti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M. turto administratore iki teismo sprendimo dėl jos globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. G. išlaikymą vaikui G. M. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. M. išlaikymą vaikui G. M. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš S. G. valstybei 116 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminį mokestį sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš R. M. valstybei 116 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminį mokestį sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.