Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-317-2013

Teisėjas: Antanas Šeštokas Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00159-2012-2

2013 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, nuteistojo E. K. gynėjai-advokatei Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal LR BK 178 str. 1 d. (E. Ž. turto vagystė) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 178 str. 1 d. (R. B. turto vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal LR BK 178 str. 1 d. (I. J. turto vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, skirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., prie paskirtos bausmės dalinai pridėta neatlikta bausmė pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Patenkinus civilinius ieškinius dėl turinės žalos atlyginimo, iš E. K. civilinei ieškovei E. Ž. priteista 7 150 Lt turtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei R. B. - 1 780 Lt turtinės žalos atlyginimo, I. J. - 4 400 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai D. A. iš E. K. priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, svečiuodamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pagrobė svetimą turtą - E. Ž. priklausančius auksinius papuošalus: auksinę trijų pynių grandinėlę, 2 000 Lt vertės, du vestuvinius auksinius žiedus su paviršiuje esančiu skersiniu graviravimu, kurio vieno žiedo vertė 500 Lt, bendrai 1 000 Lt vertės, du auksinius žiedus su kubo formos išgraviruotu ornamentu, kurio vieno žiedo vertė 500 Lt, bendrai vertė 1 000 Lt, auksinį pakabuką „S“ formos su baltos spalvos akute, 200 Lt vertės, komplektą auksinių papuošalų - auksinį žiedą su dviem auskarais kaspino formos, 1 000 Lt vertės, du auksinius auskarus lašo formos su eglutės formos graviravimu paviršiuje, 500 Lt vertės, auksinį pakabuką kryželio formos, 200 Lt vertės, šešias auksines grandinėles, vienos grandinėlės vertė 150 Lt, bendrai 900 Lt vertės, auksinę kardo formos sagę 500 Lt vertės, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajai E. Ž. 7300 Lt turtinę žalą.

E. K. pagal LR BK 178 str. 1 d. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, svečiuodamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pagrobė svetimą turtą - R. B. priklausančius auksinius papuošalus: du auksinius vyriškus vestuvinius žiedus, kurio vieno žiedo vertė 300 Lt, bendrai 600 Lt vertės, auksinį moterišką žiedą su dvejomis baltos spalvos akutėmis, 250 Lt vertės, auksinį moterišką žiedą, 300 Lt vertės, auksinę grandinėlę, 100 Lt vertės, auksinę grandinėlę, 150 Lt vertės, auksinį pakabuką su balta akute, 60 Lt vertės, auksinį pakabuką su Šv. Mergelės Marijos atvaizdu, 60 Lt vertės, auksinį moterišką žiedą „ažūriniu“ paviršiumi, 300 Lt vertės, auksinius moteriškus auskarus lapelio formos su balta akute, 200 Lt vertės, auksinį auskarą su balto aukso papuošalais, 60 Lt vertės, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajai R. B. 2080 Lt turtinę žalą.

E. K. pagal LR BK 178 str. 1 d. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio mėn. 22 d., apie 18 val., svečiuodamasis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pagrobė svetimą turtą - I. J. priklausančius auksinius papuošalus: auksinį vestuvinį vyrišką žiedą, 700 Lt vertės, auksinį moterišką žiedą su smulkiomis baltomis akutėmis paviršiuje, 1 000 Lt vertės, auksinį pakabuką širdelės formos su smulkiomis baltomis akutėmis paviršiuje, 300 Lt vertės, auksinę moterišką grandinėlę suktos pynutės formos, 400 Lt vertės, auksinius moteriškus auskarus lapelio formos, 1 500 Lt vertės, auksinę moterišką apyrankę su balto aukso juostele, 500 Lt vertės, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajai I. J. 4400 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegija nustatė, jog dėl šių veikų (vagysčių) E. K. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagrįstai.

E. K. apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas pagal LR BK 149 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. balandžio 7 d., apie 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) automobilyje „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant D. A. apsvaigusiai nuo alkoholio (2,10 prom.), t. y. pasinaudodamas D. A. bejėgiška būkle, savo kūno svoriu užgulė D. A. ir ją prispaudė ant automobilio sėdynės, rankomis prieš D. A. valią numovė jos sportines kelnes ir kelnaites, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, prieš nukentėjusiosios D. A. valią, lytiškai santykiavo su žmogumi – D. A..

Kolegijos nuomone, dėl šios nusikalstamos veikos jis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo numatyto LR BK 149 str. 1 d. požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas LR BPK 329 str. 1 p. numatytu pagrindu, naikinant apylinkės teismo nuosprendį toje dalyje, kurioje E. K. nuteistas pagal LR BK 149 str. 1 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo išteisinti jį pagal LR BK 149 str. 1 d., o už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas - paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Dėl E. K. taikytos baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 149 str. 1 d.

LR BK 149 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

LR BK 149 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šie LR BK 149 str. požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų. LR BK 149 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

E. K. kaltinamajame akte pagal LR BK 149 str. 1 d. kaltintas dėl to, jog 2012 m. balandžio 7 d., apie 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) automobilyje „Audi 90”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant D. A. apsvaigusiai nuo alkoholio (2,10 prom.), t. y. pasinaudodamas D. A. bejėgiška būkle, savo kūno svoriu užgulė D. A. ir ją prispaudė ant automobilio sėdynės, rankomis prieš D. A. valią numovė jos sportines kelnes ir kelnaites, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, prieš nukentėjusiosios D. A. valią, lytiškai santykiavo su žmogumi – D. A..

Apylinkės teismas, nuteisdamas E. K. pagal LR BK 149 str. 1 d., konstatavo, jog vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Teismas nurodė, jog E. K. kaltę taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiosios veiksmai po lytinio akto, liudytojų A. A. ir A. L. parodymai, paties kaltinamojo surašytas raštelis. Kaltinamojo parodymus teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės, ir atmetė kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams.

Tačiau įvertinusi duomenis byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs, o kiti byloje esantys įrodymai nuteistojo E. K. kaltės dėl LR BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo neįrodo.

2012-04-08 pareiškime (t.1, b.l.25-26) D. A. nurodė, jog nuvežęs jos pažįstamus ir likęs su ja automobilyje vienas, nuteistasis padidino greitį, pasuko į miško keliuką. D. A. norėjo iššokti iš mašinos, tačiau E. K. liepė nesipriešinti, grasino, jog jos lavoną gali rasti tik po savaitės. Sakė, jog jei ji jo klausys, jis jos nemuš ir parveš namo. Tada E. K. pradėjo ją liesti, nurenginėti, numovė kelnes ir kelnaites ir staigiai ją užgriuvo. D. A. jam stipriai suėmė už pečių. 2012-04-08 pareiškime D. A. taip pat nurodė, jog po išžaginimo ji apsirengė automobilyje, iš mašinos nebuvo išlipusi. E. K. jos nemušė ir parvežė namo.

2012-04-11 apklausos metu (t.1, b.l.27-28) savo parodymus D. A. iš dalies pakeitė. Ji parodė, jog pati paprašė E. K. sustoti miške, nes norėjo šlapintis. Jis pasuko į dešinę miško keliuku, šiek tiek pavažiavo ir sustojo. D. A. išlipo iš automobilio ir greitai vėl sugrįžo. Tuo metu ji jautėsi stipriai apsvaigusi, tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Tada E. K. jai pasakė, jog ji bus jo. D. A. jam nieko nesakė, išsigando, nes E. K. dar jai pasakė, jog jei ji neduos – bus pakarta miške. D. A. teigia nesutikusi santykiauti. Tačiau E. K. ją užgulė kūnu, numovė jos sportines kelnes, apatines kelnaites. D. A. nesipriešino, kadangi suprato, jog jis ją muš, smurtaus. Po to E. K. ją parvežė namo.

2012-05-09 papildomos apklausos metu D. A. parodė, jog pati paprašė, jog E. K. pasuktų į miško keliuką, nes norėjo atlikti gamtinius reikalaus. Atlikusi gamtinius reikalus, ji sugrįžo į automobilį. Tada E. K. pradėjo reikalauti lytinių santykių, sakydamas: „aš noriu, tu man duosi“. Liepęs jai „užtilti“, E. K. staigiu judesiu užgulė ją savo kūnu iš priekio ir numovė jos kelnes ir kelnaites. D. A. nesipriešino, kadangi jai skaudėjo abi rankas, ji jas sunkiai pakelia į viršų, taip pat nešaukė pagalbos, nes miške niekas nebūtų jos išgirdęs ir jai padėjęs. D. A. nurodė, jog ji leido užbaigti E. K. lytinį aktą, nes žaginama miške pagalvojo, jog nesipriešins, nieko E. K. nesakys, nepriekaištaus, o saugiai sugrįžusi į namus iš karto paskambins ir praneš policijai, kad buvo išžaginta.

2013-01-17 duodama parodymus teisme, D. A. nurodė, jog paprašė, kad E. K. sustotų. Ji atliko gamtinius reikalus. Jai sugrįžus, E. K. pradėjo kalbėti, jog D. A. jam yra skolinga ir už vežiojimą turi atsiskaityti, bet ne pinigais. Jai bandžius sakyti, jog tai visiška nesąmonė, E. K. davė suprasti, jog priešintis yra beprasmiška, jei D. A. nenori likti miške. D. A. teigimu, jis net nespėjo sureaguoti, suprasti, kas vyksta, kai E. K. greitai nusmaukė jai žemyn kelnes ir kelnaites, taip pat savo kelnes ir ją išžagino. Daugiau niekas nieko nenusirengė. D. A. teigė, jog nesipriešino, kadangi pasimetė, to nesitikėjo, jos stovis (dėl girtumo) nebuvo toks, kad galėtų mąstyti, sureaguoti.

Iš šių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. A. duotų parodymų matyti, jog duodama parodymus, D. A. kas kartą nurodo vis kitokias esmines įvykio aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai D. A. parodymus vertino kaip nuoseklius bei pagrindžiančius E. K. kaltę dėl LR BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ne tik pačios nukentėjusiosios nenuoseklūs ir net prieštaringi parodymai, bet ir kiti byloje esantys ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai nuteistojo E. K. kaltės dėl LR BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo taip pat neįrodo. Nors apie išžaginimą D. A. policijai telefonu pranešė netrukus po to, kai sugrįžo namo, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu negali būti vertinama kaip E. K. kaltės įrodymas. Liudytojų A. A. (D. A. sutuoktinio) ir A. L. parodymai taip pat neįrodo, jog E. K. išžagino D. A.. Liudytojas A. A. (D. A. sutuoktinis) tik patvirtino, jog parvežta sutuoktinė jam kažką sakė, bet ką - dėl girtumo neprisimena, o apie išžaginimą jis sužinojo tik kitą dieną. Liudytojas A. L. taip pat tik patvirtino, jog E. K. parvežta D. A. kalbėjo apie kažkokį konfliktą su E. K., žadėjo kviesti policiją, tačiau apie įvykusį išžaginimą jis negirdėjo. Skolos raštelis, kurį E. K. surašė, žadėdamas sumokėti D. A. 2000 Lt už moralinę žalą, jei ši atsiims pareiškimą, taip pat neįrodo, jog E. K. išžagino D. A.. Kadangi duomenys byloje patvirtina, jog D. A. ir E. K. iš tiesų turėjo lytinių santykių (t.1, b.l.75-75), teisėjų kolegijos vertinimu, yra natūralu, jog esant tokioms aplinkybėms, E. K. bijojo, kad D. A. apkaltinus jį išžaginimu, jis gali būti nuteistas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme E. K. parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, jie nesikeitė. Jis visą laiką kategoriškai neigė išžaginęs D. A. ir santykiavęs su ja prie jos valią. Teigė, jog lytinis aktas tarp jų įvyko jų abipusiu sutarimu, be grasinimų ir smurto, o savo nesutikimo santykiauti D. A. nei karto neišreiškė nei veiksmais, nei žodžiu. Po lytinio akto E. K. parvežė D. A. namo, jie abu užėjo pas A. į namus, kur A. A. su A. L. gėrė alkoholį. Tai, kad E. K. užėjo į namus, patvirtino ir liudytojas A. L. (t.4, b.l.63). Teisėjų kolegijos vertinimu, jei E. K. iš tiesų būtų išžaginęs D. A., vargu ar jis dar būtų ėjęs į namus, kuriuose yra D. A. sutuoktinis su draugu.

Įvertinusi visus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog lytinis aktas tarp D. A. ir E. K. būtų įvykęs prieš D. A. valią. Iš karto po lytinių santykių, t. y. 2012-04-08 2 val. 10 min., apžiūrėjusi D. A., gydytoja D. A. kūne bei lytiniuose organuose jokių sužalojimu nenustatė (t.1, b.l.82-83). Kaltinamasis visą laiką teigė, jog lytinis aktas tarp jo ir nukentėjusiosios vyko be smurto, D. A. neprieštaraujant. Pagal LR BK 149 str. 1d. gali atsakyti tik tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Kaltinimas E. K. pareikštas dėl to, jog jis, esant D. A. apsvaigusiai nuo alkoholio (2,10 prom.) ir dėl to pasinaudodamas tokia D. A. bejėgiška būkle, savo kūno svoriu užgulė D. A. ir ją prispaudė ant automobilio sėdynės, rankomis prieš D. A. valią numovė jos sportines kelnes ir kelnaites, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, prieš nukentėjusiosios D. A. valią, lytiškai santykiavo su žmogumi – D. A..

Akivaizdu, jog negalima pripažinti, kad D. A. buvo bejėgiškos būklės, nes būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ji tikrai nebuvo tokioje būsenoje, kurią galima būtų laikyti bejėgiška. Jis, būdama fiziškai stipri, nebuvo dėl pavartoto alkoholio kiekio, apsvaigusi tiek, kad nesuprastų su ja daromų veiksmų pobūdžio ir negalėtų jiems pasipriešinti. Ji turėjo visas galimybes priešintis E. K. veiksmams, savo veiksmais ar bent jau žodžiu išreikšti savo nesutikimą su kaltinamojo atliekamais veiksmais. Tačiau iš pačios nukentėjusiosios parodymų tyrimo metu 2012-05-09, tiek ir teisme, matyti, jog ji aiškiai neišreiškė E. K. savo nesutikimo lytiniams santykiams tarp jų t.y. nepasakė, jog nepageidauja su juo turėti lytinių santykių, nesipriešino jam. Tad akivaizdu, jog nukentėjusiajai nepareiškus aiškaus savo valios išreiškimo-nesutikimo lytiškai santykiauti, E. K. galėjo tai suprasti ir suprato, kaip sutikimą lytiniams santykiams. Kelnių bei kelnaičių nuėmimas automobilyje, gulint ant sėdynės, lytinis aktas tokiomis sąlygomis, be akivaizdžių smurto žymių, negalėjo įvykti be pačios nukentėjusiosios sutikimo ar bent jau jos nesipriešinimo tomis sąlygomis. Kadangi D. A. savo nesutikimo neišreiškė, nesipriešino lytiniam aktui, todėl negalima pripažinti, jog lytiniai santykiai tarp jos ir E. K. įvyko prieš aiškiai išreikštą jos valią.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, jei asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta. Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, todėl visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai.

Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, kad E. K. padarė jam inkriminuotą LR BK 149 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – E. K. dėl šios veikos išteisinantis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pripažinus, jog E. K. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 1 d., taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria D. A. iš E. K. priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl E. K. paskirtos bausmės

Įvertinusi įrodymus byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai už E. K. padarytas tris nusikalstamas veikas – vagystes skyrė jam laisvės atėmimo bausmę ir tinkamai nustatė jos dydį.

Skirdamas E. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog E. K. padarė tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Teismas įvertino, jog E. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Teismas atsižvelgė į tai, jog jis anksčiau teistas vieną kartą (pagal LR BK 227 str. 4 d.), teistumas neišnykęs, E. K. nusikalto bausmės atlikimo metu, nusikaltimais padaryta turtinė žala neatlyginta. Teismas taip pat tinkamai atsižvelgė į tai, kad E. K. niekur nedirba, baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, neturint vairuotojo pažymėjimo (t.3, b.l.119-120), jis charakterizuojamas išskirtinai neigiamai (t.3, b.l.142). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog E. K. yra linkęs nepaisyti bendro gyvenimo normų, jas pažeisti ir daryti nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo bausmė paskirta įvertinus reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes ir nėra per griežta, apylinkės teismas paskyrė E. K. bausmę, laikydamasis LR BK 55 str. bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog švelninti apylinkės teismo E. K. paskirtos bausmės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 p., kolegija

nusprendė:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 149 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams bei priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

- E. K. dėl veikos numatytos LR BK 149 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatomis bei LR BK 64 str. 1 d. nuostatomis, E. K. subendrintos paskirtos bausmės:

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už LR BK 178 str. 1d. numatytas veikas (E. Ž., R. B. ir I. J. turto vagystes) paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš dalies pridėjus švelnesnes, skirti E. K. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., E. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-08-24 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti E. K. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria D. A. iš E. K. priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo.