Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-495-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
A5.-495-961/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00133-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. M.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-495-961/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00133-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 2 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 dalies „Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:“ 2 punkto „dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos“, nuostatas, kadangi įdarbino bei leido dirbti įmonėje darbuotojai – valytojai (duomenys neskelbtini) D. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 1 d. iki patikrinimo 2021 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, tai yra nesilaikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalies „Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus“, 62 straipsnio 22 dalies „Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą“ bei 62 straipsnio 7 dalies nuostatų „Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“

Taip pat D. A. įdarbinta valytojos pareigoms, neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, kuris būtinas įdarbinant užsienietį, nes ši profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, bei tuo pažeistos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalies „Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus“ nuostatos.

Šiais veiksmais R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Tyrimo metu R. M. paaiškino, jog pripažįsta pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Teisme nagrinėjant bylą prašo atsižvelgti į tai, kad prasižengė pirmą kartą, augina neįgalų mažametį vaiką ir pažeidimas įvyko dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos subtilumų, į kuriuos neįsigilino. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir skirti kuo mažesnę baudą.

Papildomai tyrimo metu R. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad D. A. įdarbino, nes gavo tokį prašymą iš bendrovės valymo vadybininkės. Kadangi buvo pageidaujama, jog D. A. būtų įdarbinta, ji parengė darbo sutartį ir pagal suteiktus įgaliojimus ją pasirašė, o reikalingą informaciją perdavė Sodrai. Dėl turimo didelio pranešimų apie įdarbinimus skaičiaus Sodroje apie įdarbinimą buvo nurodyta, kad sudaryta neterminuota sutartis, tačiau pastebėjus šį neatitikimą, buvo nedelsiant pateiktas patikslinimas dėl sudarytos terminuotos darbo sutarties, nurodant, kad darbuotoja dirba ne ilgiau, nei galioja darbuotojai išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Anksčiau niekada nebuvo susidūrusi su užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimu, telefonu kalbėjosi tiek su Sodros, tiek su Užimtumo tarnybos darbuotojais, tačiau iš pirmo karto atsakymų negavo, todėl tik po kurio laiko išsiaiškinus visus reikalingus pateikti dokumentus, juos pateikė Sodrai ir Užimtumo tarnybai. Pažymi, kad dar prieš įdarbinimą 2020 m. rugsėjo mėnesį pati darbuotoja buvo nuvykusi į Migracijos tarnybą, kurioje jai buvo nurodyta, kad ji gali dirbti valytojos pareigose, jeigu ji dirba legaliai ir moka visus mokesčius. Turint šią informaciją, papildomai netikrino, ar tikrai darbuotoja gali dirbti valytojos pareigose, kadangi nebuvo susidūrusi su užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimu. Nurodo, jog šiuo atveju jokios žalos valstybei nepadarė, nes informacija apie įdarbinimą buvo perduota Sodrai, darbuotojai buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat buvo apmokėti visi mokesčiai valstybei. Apgailestauja, kad dėl žmogiškosios klaidos darbuotojos pateiktos informacijos nepatikrino, ateityje visą informaciją dėl įdarbinimų kruopščiai tikrins, dalyvaus mokymuose dėl užsieniečių įdarbinimo, kad tokie atvejai nepasikartotų. Nurodo, jog gerbia ir nekvestionuoja teisės aktuose numatytų reikalavimų, tačiau prašo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą atsižvelgti į išdėstytus argumentus dėl darbuotojos įdarbinimo. Pažymi, kad jeigu būtų laikoma, kad bauda turėtų būti skirta, prašo nustatant baudos dydį atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje galioja karantino režimas, kas sąlygoja neapibrėžtumą ir nežinomybę dėl tolimesnės ateities, darbo perspektyvų, todėl esant tokiai situacijai, prašo į tai atsižvelgti ir skirti kuo mažesnę baudą. Taip pat pažymi, kad dėl karantino jos darbo pajamos sumažėjo 15 proc. ir nesiekia Lietuvos Respublikos vidutinio darbo užmokesčio, taip pat augina mažametį vaiką, kuris turi raidos sutrikimą, jam būtina specialistų pagalba, už užsiėmimus tenka susimokėti pačiai, nes valstybė skiria minimaliai pamokų, kurių nepakanka (b. l. 6-7).

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. R. M. tiek tyrimo metu, tiek susisiekus su ja telefonu, nurodė, jog nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime ir sutinka, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes ir tai, kad R. M. protokole išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymo faktą ir R. M. kaltę, be jos pačios prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, taip pat R. M. pasiaiškinimas, jog su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo (b. l. 2-3).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriuje buvo gautas raštas iš Migracijos departamento Kauno skyriaus, kuriame nurodoma, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą dėl užsieniečių įdarbinimo nustatyta, kad su minėto įmonės tarpininkavimui išduotu leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. nuo 2020 m. spalio 1 d. įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimas leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamente nėra gautas. Užsieniečių teisinės padėtis įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostata numato, kad „Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys negalėjo sudaryti darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) D. A. ir apie jos įdarbinimą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, taip pat įdarbinus pastarąjį užsienietį nesilaikyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalies nuostatų „Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“, kadangi apie įdarbintą užsienietę VSDFV nebuvo pateikta LDU forma. Taip pat D. A. įdarbinta valytojos pareigoms neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, kuris būtinas įdarbinant užsienietį, nes ši profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, bei tuo pažeistos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 punktą „Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus“ nuostatos. D. A. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina pateikti bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kur yra pažymėtas jos dirbtas darbo laikas, darbo sutartis, atsakingo asmens paaiškinimas (b. l. 4-5).

Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus rašte dėl įmonės, įdarbinusios užsienietį, turintį kitos įmonės tarpininkavimu išduotą leidimą laikinai gyventi, nurodyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą dėl užsieniečių įdarbinimo nustatyta, kad su minėtos įmonės tarpininkavimu išduotu leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pilietė D. A. nuo 2020 m. spalio 1 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimas leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamente nėra priimtas (b. l. 9).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis D. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2020 m. spalio 1 d. (b. l. 11).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2020 m. lapkričio 13 d. 11.20 val. pateikė 2020 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) LDU pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, kuriame nurodė informaciją apie užsienietės D. A. įdarbinimą 2020 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą pranešimą saugiu elektroniniu parašu pasirašė vadovo įgaliotas asmuo R. M. Pridedamas elektroninio dokumento ir jo kortelės nuorašas (b. l. 13-15).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog 2020 m. spalio mėnesį D. A. dirbo minėtoje bendrovėje (b. l. 22-23).

2020 m. rugsėjo 9 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus K. G. P., veikiančio pagal įmonės įstatus, įgaliojo R. M. (šiuo metu M.) sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis ir kitus su darbo sutartimis susijusius dokumentus; sudaryti ir pasirašyti įsakymus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, atostogų suteikimo ir kitų klausimų; tvirtinti ir pasirašyti darbuotojų pareigines instrukcijas bei visus su tuo susijusius dokumentus; atstovauti bendrovei darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tuo tikslu bendrovės vardu teikti bet kuriuos prašymus ir pavedimus, įskaitant, bet neapsiribojant ataskaitomis finansavimo sutartims, atsiimti pažymas bei visus kitus dokumentus, tvarkyti su tuo susijusius formalumus, pasirašyti prašymus, pavedimus, kitus dokumentus bei tuo tikslu atlikti visus kitus veiksmus arba bendrovės interesais nuo tokių susilaikyti. Įgaliojimas galioja iki 2022 m. gegužės 15 d. (b. l. 25).

Darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujami įgalioto asmens R. M., priima į darbą D. A. ir sudaro terminuotą darbo sutartį, kuri galioja ne ilgiau, nei galioja darbuotojui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomas darbas, kuomet dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad R. M. kaltė padarius ANK 95 straipsnyje 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tyrimo metu R. M. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nepasidomėjo dėl tvarkos, kokia turėtų būti įdarbinami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, telefonu kalbėjosi tiek su Sodros, tiek su Užimtumo tarnybos darbuotojais, tačiau iš pirmo karto atsakymų negavo. R. M. kaltę įrodo ir byloje esantys duomenys, t. y. Nelegalaus darbo tyrimo aktas, Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus raštas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys, Valstybinio socialinio draudimo fondo raštas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2020 m. rugsėjo 9 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Remiantis šiais įrodymais pripažintina, kad R. M., būdama darbdavio įgaliota sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis, įmonėje įdarbino trečiosios šalies pilietę D. A. nesilaikydama norminių teisės aktų, kadangi norint įdarbinti užsienietį vadovaujantis anksčiau nurodytomis įstatymų normomis dėl užsieniečių teisinės padėties, reikalingas leidimas dirbti ir leidimas gyventi įsidarbinant konkrečioje įmonėje, o norint keisti darbdavį, reikalinga pakeisti leidimą. Šiuo atveju D. A. negalėjo būti įdarbinta įmonėje, kadangi leidimą laikinai gyventi ir dirbti įgijo tarpininkaujant kitai įmonei, o norėdama keisti savo darbo vietą ar funkcijas, D. A. turėjo pateikti atitinkamą prašymą. To padaryta nebuvo, tačiau R. M. vis tiek įdarbino D. A.. Todėl R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog ji dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. M., teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis) ir pavojingumą (nusižengimas pasekmių biudžetui nesukėlė, užsienietė turėjo darbo sutartį, apie jos įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, jai buvo mokamas atlyginimas ir kiti susiję mokesčiai, ji turėjo leidimą laikinai gyventi, taip pat turėjo leidimą dirbti, tačiau kitoje bendrovėje), į tai, jog R. M. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nebausta administracine tvarka, yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina, kad R. M. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vadovaujantis minėtu straipsniu, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik išimtinais atvejais, kai nustatoma kompleksas faktinių duomenų, bylojančių apie asmens itin teigiamą charakteristiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Atsižvelgus į jau minėtas aplinkybes, kad apie įdarbinimo faktą buvo pranešta Sodrai, su darbuotoja buvo sudaryta sutartis, akivaizdu, kad pažeidimo nebuvo siekiama paslėpti. Pažeidimas padarytas nesiekiant naudos sau ar bendrovei, o neįsitikinus dėl taikomų teisės aktų nuostatų. R. M. asmenybė teigiama, kaip pati nurodė, augina mažametį neįgalų vaiką, kuriam būtina specialistų pagalba, jos darbo pajamos sumažėjusios, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. R. M. paskirti įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635, 636, 675 straipsniais,

nutaria:

R. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė