- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1-1926-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09488-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Kaltinamasis
- E. K.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. K., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo siekia apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu perdavė jam savo naudojamos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rekvizitus, po to 2019 m. vasario 09 d. 15:02:08 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamasis mobiliojo ryšio įrenginiu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio abonementu Nr. (duomenys neskelbtini), per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie parduodamas pjovimo stakles “DeWalt DW 745", nors tokių staklių neturėjo, vėliau, 2019 m. vasario 11 d. nukentėjusiajam O. K. susidomėjus parduodamomis staklėmis ir paskambinus skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo atsiliepė į O. K. pageidavimą įsigyti stakles, sutarė su juo dėl staklių įsigijimo sąlygų, nurodė O. K. 240 eurų pervesti į E. K. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20:50 val., O. K. įvykdžius šį nurodymą ir pervedus nurodytą sumą, 2019 m. vasario 12 d. 20:17:26 val. apgaule gautus pinigus E. K. pervedė V. B. ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, O. K. priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą – 240 eurų.
Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) susitiko mažai pažįstamą asmenį, kuris jam pasiūlė „pasidaryti, užsidirbti“ pinigų. Sakė, kad viskas bus getai (teisėta). Tas žmogus prašė jam duoti savo sąskaitos numerį, sakė, kad kažkas į jo sąskaitą praves pinigų. Sakė, kad jis tuos pinigus turės išgryninti ir perduoti tam asmeniui. Sakė, kad už pinigų išgryninimą jis sau galės pasilikti 30 eurų. Jis norėjo gauti pinigų, todėl davė savo sąskaitos numerį. To vyriškio vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, jie bendravo per (duomenys neskelbtini), jis buvo pasivadinęs ne vardu. E. K. nurodė, kad pats neturi draugų, kurie pataisos namuose atlikinėtų bausmę, nežinojo tiksliai, dėl ko bus pervedami pinigai į jo sąskaitą, bet suprato, kad pinigai, kurie bus pervesti į jo sąskaitą, bus gauti nelegaliai, suprato, kad apgaus žmones. Neužingo nuo banko sąskaitos davimo, jam į sąskaitą buvo pervesta 150 eurų. Jis tuos pinigus paėmė iš sąskaitos, sau pasiliko 30 eurų, o likusius 120 eurų padavė tam vaikinui, kuriam buvo davęs banko sąskaitos numerį. Vaikinas sakė, kad bus pervesta daugiau pinigų. Jis suprato, kad bus apgaunami žmonės, todėl tas asmuo nesikreips į policiją, nerašys pareiškimo, todėl nusprendė vėliau gautų 240 eurų neatiduoti tam asmeniui, o pinigus naudoti savo reikalams. Gautus į sąskaitą 240 Eurų jis pervedė V. B., nes iš jos buvo pirkęs automobilį ir likęs skolingas. Dėl įvykio jis labai gailisi, jis pats pasinaudojo sukčiavimo būdu gautais pinigais ir grąžino savo asmeninę skolą pažįstamai, pats apgaudamas asmenį, kuriam turėjo perduoti pinigus. Daugiau į jo sąskaitą pinigų pervesta nebuvo. Jis susitarė su nukentėjusiu asmeniu dėl 240 Eurų grąžinimo, jau yra atlyginęs 150 Eurų padarytos žalos nukentėjusiajam. E. K. prašo taikyti laidavimą, laiduotoja paskirti jo mamą L. K., su kuria kartu gyvena, gerai sutaria.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. K. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis O. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-02-11 apie 13.00 val. būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), naršydamas internete svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą jog privatus pardavėjas parduoda naujas išilginio pjovimo stakles DeWalt DW 745 už 240 eurų. Skelbime buvo nurodytas telefonas (duomenys neskelbtini) ir pardavimo miestas (duomenys neskelbtini), bei kiti miestai. Jis nedelsdamas paskambino pardavėjui, atsiliepė neprisistatęs vyras, sprendžiant pagal balsą nesenas, iki 30 metų. Jis kalbėjo taisyklinga lietuvių kalba be akcento. Jie sutarė, kad pinigus jis perves į jo nurodytą sąskaitą E. K.. Suprato, kad toks pardavėjo vardas. Sąskaitos banke (duomenys neskelbtini) numeris: (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 20.50 val. jis pervedė 240 eurų į minėtą sąskaitą ir informavo pardavėją sms žinute. Jie nemažai susirašinėjo sms žinutėmis, nes pardavėjas vengė atsiliepti. Jis jam 2019-02-12 parašė, kad siuntinį išsiuntė autobusų siunta ir per savaitę turėtų gauti. Paklausus, kodėl taip ilgai, atrašė, kad neva siunta keliaus iš užsienio. Dar paklausė, ar viskas gerai. 2019-02-15 tam asmeniui parašė, kada ir kur gali atsiimti siuntinį, tačiau jis nebeatrašė ir telefonas buvo išjungtas. Įtaria, kad galėjo būti apgautas. Tyrimui pateikė pavedimo kopiją (t. 1, b. l. 13, 21).
Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-10 parodė, kad ji savo banko kortelę, išduotą AB "(duomenys neskelbtini)", naudotis duoda savo sūnums D. Č. ir A. T.. 2019-02-12 ji iš banko gavo sms žinutę, kad į jos sąskaitą E. K. atliko pavedimą 240 eurų sumai. Ji, gavusi pinigus, žinojo, kad tie pinigai yra skirti jos sūnui D. Č., kadangi jis buvo jau ankščiau jos klausęs, ar gali duoti jam savo banko sąskaitos numerį, kurią jis nusiųs E. K., kadangi šis turi atlikti pavedimą už 2018 metais parduotą automobilį. Pinigai iš E. K. buvo gauti 2019-02-12, apie tai ji informavo savo sūnų D. Č., bei padavė jam savo banko kortelę, kad jis galėtų išgryninti gautus pinigus. Kiek jai žinoma, D. Č. nuvyko į (duomenys neskelbtini), PC "(duomenys neskelbtini)" kartu su broliu A. T. ir išgrynino jam skirtus pinigus. Iš pateiktų banko nuotraukų, nuotraukose atpažįsta savo sūnų A. T.. Apie jokius vykdomus sukčiavimus jai nėra žinoma, ji žinojo, kad jos sūnus 2018 m. rudenį pardavė automobilį, jai jokių įtarimų nekilo, kad pinigai, kuriuos pervedė E. K. gali būti įgyti sukčiavimo būdu (t. 1, b. l. 59-60).
Liudytojas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu, 2019-07-10 parodė, kad 2018 m. rudenį, nutarė parduoti jam priklausantį automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai užsiminė savo pažįstamam E. K., kuris, kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Su E. K. jie kartu mokėsi mokykloje. Su E. K. susitarė, kad jam automobilį parduos už 600 eurų, pinigus už automobilį E. K. jam turėjo sumokėti grynais pinigais per kelis mėnesius, nes visos reikiamos sumos iškart neturėjo. 2018-11-02 apie pietus, (duomenys neskelbtini) VĮ "(duomenys neskelbtini)" su E. K. užpildė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, ją užregistravo, ir jis iškart išregistravo automobilį. Pirkimo dieną E. K. jam davė 300 eurų, po kurio laiko, buvo davęs dar dalį pinigų, tačiau pilnai neatsiskaitė. Liko skoloje apie 200 eurų. Laikas ėjo, o E. K. jam niekaip negrąžindavo pinigų, jis nelabai tų pinigų prašė, kol neišėjo iš darbo. Tada E. K. parašė, kad reikia pinigų. E. K. po kurio laiko paprašė atsiųsti banko sąskaitos numerį, nurodė, kad atliks pavedimą. Liudytojas nurodė, kad jo banko sąskaita areštuota antstolių, todėl jis E. K. nusiuntė savo motinos V. B. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Po kelių valandų jam paskambino jo motina V. B. ir pasakė, kad E. K. atliko pavedimą 240 eurų sumai. Vėliau, motinai davus savo banko kortelę, jis kartu su broliu A. T. nuvyko į PC "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), kur brolis išgrynino jam pervestus 240 eurų. Apie tai, kad pinigai įgyti sukčiavimo būdu neįtarė, apie tai jam E. K. nieko nėra minėjęs. Prie apklausos pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, 1 lapą (t. 1, b. l. 65, 66, 69).
2019-02-29 O. K. pateikė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad 2019-02-11 pravedė 240 Eur už perkamas išilginto pjovimo stakles, tačiau prekės negavo (t. 1, b. l. 12).
2019-04-18 tarnybiniame pranešime dėl tyrimo metu gautų duomenų analizės nurodoma, kad išanalizavus banko sąskaitos išklotinę matyti, kad 2019-02-12 11:24 val. O. K. pervedė 240 Eur. į E. K. sąskaitą, o E. K. 2019-02-12 val. 20:17 val. 240 Eur. pervedė į V. B. sąskaitą, pavedime nurodydamas "skola už mašiną". Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" gautas atsakymas dėl (duomenys neskelbtini) patalpinto skelbimo. Įmonė pateikė duomenis, kuriuose matoma, kad skelbimo "parduodu išilginio pjovimo stakles be defektų", skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), ID: (duomenys neskelbtini), skelbime nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas vartotojas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikta daugiau skelbimų su tuo pačiu telefono Nr., kur registruoti vartotojai tel. Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinus per elektroninių ryšių informacijos duomenų sistemą, gauti duomenys, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra priskirti jokiam mobilaus ryšio operatoriui, tai yra jie neegzistuoja. Išanalizavus UAB "(duomenys neskelbtini)" išankstinio apmokėjimo paslaugai priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių, išeinančių skambučių ir trumpųjų sms žinučių, bei jungimosi prie ryšio bokštų išklotines, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 01 d. iki 2019 m. kovo 1 d., matyti, kad iš telefono numerio bendrauta su nukentėjusiuoju. Išklotinėje matoma, jog telefonas veikė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gautas atsakymas, kad Pirmajame sektoriuje 2019-02-14 kratų metu buvo rastas MRT SAMSUNG SM-J500FN, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su įdėta SIM kortele "(duomenys neskelbtini)", bet savininkas nenustatytas (t. 1, b. l. 78-79).
2019-08-23 kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 91-92) užfiksuota E. K. priklausančios banko sąskaitos išrašo apžiūra. Įrašyta, kad: 2019-02-12 1:00 val. gautos įplaukos - 150 eurų, iš D. S., mokėjimo paskirtyje nurodyta "(duomenys neskelbtini) 2019-02-12 11:24 val. gautos įplaukos - 240 eurų iš O. K., mokėjimo paskirtyje nurodyta "(duomenys neskelbtini) 2019-02-12 20:17 val. E. K. atlieka 240 eur. pavedimą V. B., paskirtyje nurodydamas "skola už mašiną". 2019-02-14 07:59 val. E. K. išgrynina 140 eur.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, kad jos sūnus E. K. gyvena kartu su ja. Apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ji nieko nežinojo. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sūnus jai papasakojo. Apie apgaulę ji nieko nežino iki šiol. Jis suprato ir labai gailisi, kad blogai pasielgė. Jos santykiai su sūnumi yra geri, artimi. Sūnus E., yra geras vaikas, padeda ūkyje. Šiuo metu E., labai stengiasi atlyginti žalą, o ji jam padeda. Mano, kad ji sūnui galės daryti teigiamą įtaką, nori jam padėti, už jį nori laiduoti. Ji yra neteista, nebausta.
Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalis numato, kad sukčiavimą padaro „tas, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; tyčia – kaltininkas turi suvokti, kad jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją. Veika ir padariniai sukčiavimo sudėtyje apibrėžiami keturiais alternatyviais požymiais: savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę; savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taip pat turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgis svetimą turtą ar turtinę teisę ..., numato, jog dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir to nori (nutartis byloje Nr. 1A-24-197/2017).
Šioje baudžiamojoje byloje, siekdamas įgyti svetimą turtą – O. K. pinigus – kaltinamojo E. K. bendrininkas melavo, kad turi parduoti nukentėjusiajam reikalingas stakles, nors jų neturėjo ir neketino nieko siųsti nukentėjusiajam. Kaltinamasis E. K. žinojo, kad į sąskaitą gaus pinigus iš apgaudo žmogaus ir šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms, jų negrąžino nukentėjusiajam. Teismas pripažįsta, kad E. K. šią veiką padarė tyčia.
Remiantis anksčiau aptartais įrodymais ir motyvais teismas pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis E. K. apgaule įgijo nedidelės vertės (viršijančios 3 MGL ir neviršijančios 5 MGL) turtą iš O. K., todėl jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir jo veika atitinka BK 182 straipsnio 3 dalies dispoziciją.
Nukentėjusysis O. K. byloje pareiškė 240 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 34, 35). Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutinka, jis pripažįsta, kad gavo iš nukentėjusiojo 240 Eur, tačiau nurodo, kad su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo ir iki bylos išnagrinėjimo yra atlyginęs nukentėjusiajam dalį žalos 150 Eur. Nukentėjusysis O. K. 2019-12-11 teismui atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, kad likusi neatlyginta žala 110 Eur. Iš kaltinamojo pateiktų kvitų matyti, kad E. K. nukentėjusiajam tris kartus pravedė po 50 Eur, tai įrodo, kad jis atlygino 150 Eur ir liko neatlyginta 90 Eur padarytos žalos. Šiai sumai – 90 Eur - civilinis ieškinys yra tenkintinas.
Kaltinamasis E. K. yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 1-2). Jo mama L. K. pateikė prašymą paskirti ją laiduotoja, perduoti jos atsakomybei E. K. pagal laidavimą (t. 2, b. l. 10-12).
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. LAT formuoja teismų praktiką, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys Nr. 2K-445-489/2018; 2K-52-648/2017).
Teismas sprendžia, kad formaliai kaltinamasis E. K. atitinka BK 40 straipsnio reikalavimus, kad būtų svarstomas jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis yra teisiamas pirmą kartą, yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis E. K. viską aiškina tik apie savo veiką, o veikos bendrininko jis nenurodo, pagal jo pateiktą informaciją negalima surasti kito veiką padariusio asmens.
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pretendentė tapti laiduotoja L. K. nors gyvena kartu su kaltinamuoju, tačiau ji nepastebėjo kaltinamojo veiksmų darant baudžiamąjį nusižengimą bei ji net teisiamojo posėdžio metu nežinojo, kad jos sūnus padarė sukčiavimą, gavo pinigus apgaule. Teismas sprendžia, kad pretendentė į laiduotojas su sūnumi neanalizavo jo elgesio, jie nėra tokie artimi, kad ji galėtų daryti savo sūnui teigiamą įtaką ir apsaugotų jį nuo kitų nusikalstamų veikų. Be to, L. K. nepateikė savo charakteristikos. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Kaltinamasis E. K. yra neteistas, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, sukčiavimu padaryta turtinė žala nėra didelė, ji iš dalies atlyginta, kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu, jis ketina įsidarbinti, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė už vidutinę laisvės apribojimo bausmė. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam kaltę pripažįstant, jam taikomas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3.
Kaltinamajam E. K. nėra paskirta kardomoji priemonė. Baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą nėra pagrindo skirti kardomąją priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais įpareigoti E. K. per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti O. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą. `
E. K. kardomosios priemonės neskirti.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti O. K. iš E. K. 90 eurų (devyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).