Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-22 · Civilinė byla Nr. 2S-809-619/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-22
Bylos Nr.
2S-809-619/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26827-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
S.A. A., G. A.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos edukologijos universitetas
Civilinė byla Nr. 2S-809-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26827-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.21.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S.A. A. ir G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. A. ir G. A. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo Lietuvos edukologijos universitetas ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. S. A. A. ir G. A. pateikė skundą dėl antstolės B. B. veiksmų, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu antstolės B. P. 2017-06-09 priimtą patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir prašo sustabdyti vykdymą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-294/2016 peržiūrėjimo.Nurodė, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-100-294/2016 dėl S. A. A. ir G. A. iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš Lietuvos edukologijos universitetui priklausančių negyvenamųjų patalpų Nr. 141, Nr. 143 ir Nr. 145, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkai 2017-05-11 pateikė antstolei prašymą atidėti vykdymo veiksmus arba sustabdyti vykdomąją bylą iki tol kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas ir apeliacinis skundas. 2017-06-09 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė nusprendė netenkinti gautų skolininkų 2017-05-11 ir 2017-05-17 prašymų. Pareiškėjų nuomone, toks antstolės patvarkymas yra neteisėtas, kadangi teismas leisdamas sprendimo dalį dėl atsakovų iškeldinimo vykdyti skubiai, neteisingai taikė ir aiškino CPK 283 str. 4 d. nuostatas. Toks sprendimas tiesiogiai pažeidžia skolininkų nuosavybės teisę į valdymą ir disponavimą. Pareiškėjai nesutinka, kad vykdomojoje byloje esantis vykdomasis raštas atitinka elektroniniams dokumentams keliamus reikalavimus ir skolininkai abejoja, kad dokumento metaduomenys teisėjo elektroninis parašas yra saugomas Lietuvos vyriausiajame archyve, šiame vykdomajame rašte nėra teisėjo elektroninio parašo, todėl nesant parašui, toks dokumentas yra negaliojantis. Taip pat vykdomasis dokumentas neatitinka turinio, kadangi jame nėra ne tik teisėjo parašo, bet šis nėra patvirtintas ir teismo herbiniu antspaudu. Be to vykdomasis raštas išduotas 2017-02-13, kai tuo tarpu byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui 2017-02-10 ir apylinkės teismas negalėjo atlikti jokių procesinių veiksmų, neturint realios bylos. Pareiškėjai įsitikinę, kad išdėstyti argumentai ir CPK 627 str. leidžia antstoliui sustabdyti šią vykdomąją bylą. Antstolė B. P. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir persiuntė nagrinėjimui su vykdomąja byla teismui. Antstolė nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Pirmiausia pažymi, kad antstolis neturi teisės revizuoti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. CPK 626 str. ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Tiek 2017-05-11 ir 2017-05-17 skolininkų gautuose prašymuose, tiek skolininkų skunde nurodyti motyvai ir argumentai nepatenka į CPK 626-627 str. sąrašą, todėl skolininkų argumentai dėl sustabdymo yra nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad teismas išieškotojui gali išduoti ir elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kuris turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose, ir antstolis neturi teisės vertinti ar teismas turi ar neturi įstatyme numatyto pagrindo išduoti elektroninį vykdomąjį raštą, o privalo jį priimti vykdyti, nepriklausomai nuo jo formos, nes jis pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka. Antstolė taip pat pažymėjo, jog skolininkai jau geranoriškai išsikėlė iš šių negyvenamųjų patalpų ir apie tai informavo antstolę.Atsiliepimu į pareiškėjų skundą suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo palaikė antstolės argumentus, kad pareiškėjų prašymas sustabdyti vykdomąją bylą grįstas iš esmės vien tik argumentais dėl teismo sprendimo, o antstolis neturi teisės kvestionuoti priimtų sprendimų teisėtumo. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog vykdomasis raštas išduotas elektronine forma ir yra pasirašytas jį išdavusio subjekto saugiu parašu. Jeigu pareiškėjams kilo abejonių dėl vykdomojo rašto formos, tai pareiškėjai tokias abejones turėtų išdėstyti kitokia tvarka, o ne ginčydami antstolio, kuris nekompetentingas spręsti tokio pobūdžio klausimus, veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjų S. A. A. ir G. A. 2017 m birželio 28 d. skundo dėl antstolės B. P. veiksmų netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė B. P. 2017-04-12 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-02-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-100-294/2016, nenustatydama, kad yra akivaizdžios kliūtys vykdomajį dokumentą priimti. Įvertinęs vykdomojoje byloje esantį vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 str. 2 d. numatytus kriterijus, pirmosios instancijos teismas sutiko su antstole, jog šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstolei priimti minėtą vykdomąjį dokumentą. Pažymėjo, jog antstolė neturi teisės revizuoti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo kaip tai nurodo skolininkai.Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nei tarp privalomųjų, nei tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nenurodytas vykdomosios bylos stabdymo atvejis, kurį nurodo pareiškėjai, jog antstolė neturėjo teisės vykdyti vykdomojo dokumento, kuriame nurodyta, jog šis vykdomas skubiai. Pažymėjo, jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-06-30 nutartimi Nr. 2YT-32409-566/2017 atmetė skolininkų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Įvertinęs teisės aktus, reglamentuojančius vykdomojo rašto išdavimo tvarką bei formą, atmetė pareiškėjų skundo argumentus, kad vykdomoji byla yra iškelta ir vedama neteisėtai, nes šis vykdomasis dokumentas buvo realiai pasirašytas ir išduotas saugiu elektroniniu parašu, kuris turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Antstolė privalėjo priimti vykdyti šį vykdomąjį raštą, nepriklausomai nuo jo formos, nes jis buvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai patys įvykdė vykdomąjį dokumentą 2017 m. liepos 4 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai S. A. A. ir G. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, panaikinti antstolės B. P. 2017 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, pripažinti neteisėtu iškeldinimą iš patalpų ir sustabdyti vykdymą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-100-294/2016.Apeliantų nuomone, 2017 m. birželio 9 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, o vykdomoji byla stabdytina iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodė argumentus, dėl kurių sprendimas naikintinas bei vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra nepagrįstas teismo sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui, neteisingai taikant CPK 283 str. 4 d. Apeliantai nesutinka su antstolės ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vykdomojoje byloje esantis vykdomasis dokumentas atitinka elektroninio dokumento reikalavimus. Vykdomajame rašte nėra nei elektroninio, nei originalaus teisėjo parašo. Vykdomasis dokumentas neatitinka CPK 648 str. reikalavimų. Vykdomasis raštas išduotas 2017 m. vasario 13 d., t.y. jau perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui. Teismas negalėjo atlikti procesinių veiksmų neturint realios bylos. Asmuo, kuris sugeneravo elektroninį vykdomąjį dokumentą, nesugeneravo dokumente elektroninio parašo sertifikato, nes nežinojo teisėjo archyvo saugykloje saugomo elektroninio parašo slaptažodžio.Pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog jie įvykdė vykdomąjį dokumentą, kadangi pareiškėjai išsikėlė iš jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų ne savo valia, o teismo sprendimo ir antstolės raginimu, nes priešingu atveju būtų taikomos drastiškos priemonės. Nesustabdžius vykdymo iškeldinimas gali sukelti pareiškėjams sunkias pasekmes. Kadangi paaiškėjo daug neišspręstų teisinių klausimų vykdymas turi būti sustabdytas iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visus skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Suinteresuotas asmuo pilnai palaikė savo atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog pareiškėjų atskirojo skundo argumentai yra tapatūs skolininkų skundui dėl antstolio veiksmų, dėl kurių antstolė pasisakė atsisakydama tenkinti skolininkų skundą. Nurodė, kad antstolis neturi teisės revizuoti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisės aktai nenumato galimybės antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą kitais nei CPK 626-627 str. numatytais pagrindais. Pareiškėjų skundo motyvai nepatenka į minėtuose straipsniuose išdėstytus vykdomosios bylos stabdymo atvejus. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas nėra vienas iš pagrindų sustabdyti skubiai vykdytiną teismo sprendimą. Antstolė taip pat pažymėjo, jog įstatymo nustatyta tvarka išieškotojui gali būti išduodamas elektroninis vykdomasis dokumentas, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Antstolis neturi teisės vertinti ar teismas turi ar neturi įstatyme numatytą pagrindą išduoti elektroninį vykdomąjį raštą, o privalo priimti jį vykdyti, nepriklausomai nuo jo formos, kadangi jis pateiktas įstatymų nustatyta tvarka. Antstolė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, nes skolininkai išsikėlė iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad neliko skolininkų skundo dalyko. Antstolė nesutinka su pareiškėjų argumentu dėl geranoriško vykdomojo dokumento įvykdymo, kadangi vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad skolininkai patys išsikėlė iš minėtų patalpų. Taip pat nurodė, kad skolininkų atskirajame skunde naujai keliamas reikalavimas dėl iškeldinimo pripažinimo neteisėtu turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų.Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-02-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-100-294/2016 dėl S. A. A. ir G. A. iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš Lietuvos edukologijos universitetui priklausančių negyvenamųjų patalpų Nr. 141, Nr. 143 ir Nr. 145, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2017-05-11 skolininkai pateikė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nurodant, jog yra akivaizdžių kliūčių pradėti vykdomąjį procesą. 2017-05-17 skolininkai pateikė dar vieną prašymą antstolei dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir nutraukimo. 2017-06-09 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė netenkino šių skolininkų prašymų ir toliau tęsė vykdymo veiksmus. 2017-06-28 skolininkai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. 2017-06-30 teismo nutartimi Nr. 2YT-32409-566/2017 buvo netenkintas skolininkų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2017-07-04 priėmimo-perdavimo akte konstatuota, jog skolininkai išsikėlė su visais jiems priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų Nr. 141, Nr. 143 ir Nr. 145, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo bei antstolės patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti šį skundą argumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais.Pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodami tuo, kad antstolė nepagrįstai nestabdo vykdomosios bylos, kadangi pareiškėjai yra apskundę teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, kuris neatitinka įstatyme numatytų vykdomajam raštui keliamų formos ir turinio reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, kurie iš esmės yra tapatūs skundui dėl antstolio veiksmų ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, atmeta juos kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.Pažymėtina, jog apeliantai skųsdami antstolės veiksmus iš esmės juos grindžia tuo, kad sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas – antstolio veiksmų – atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą, teisėtumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog antstolio kompetencijai nepriskiriamas teismo priimtų procesinių dokumentų teisinis vertinimas ir gavęs vykdyti vykdytiną dokumentą, privalo tokį vykdyti jį visa apimtimi įstatymo nustatyta tvarka. Vertinant apeliantų argumentus dėl sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, konstatavus, jog atsakovei G. A. ginčo patalpos nepriklauso, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme (CPK 625-627 str.). Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiga šiuo atveju yra argumentuotai pagrįsti prašymą stabdyti vykdomąją bylą. Šiuo atveju pareiškėjai tokį prašymą grindė aplinkybe, kad sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra apskųstas ir teismas neturėjo pagrindo nukreipti sprendimą skubiam vykdymui. Minėta, jog antstolio kompetencijai nepriskirta vertinti teismo priimtų sprendimų teisėtumą. Tuo tarpu CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus susijusius su vykdomojo rašto atitikimu įstatyme numatytiems reikalavimams. Vadovaujantis LR CPK 175¹ str. procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams (advokatams, antstoliams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir kitiems asmenims), kurie išreiškė pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninio ryšio priemonėmis. Elektroniniai vykdomieji raštai kaip ir paprasti išduodami pagal išieškotojo prašymą. Gavęs prašymą išduoti vykdomąjį raštą, teismas, įkelia vykdomąjį raštą į EPP sistemą, jis pasirašomas teisėjo saugiu elektroniniu parašu, kuris turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose.Bylos medžiaga nustatyta, kad išieškotojas elektroninių ryšių priemonėmis 2017-02-07 pateikė prašymą dėl vykdymo rašto išdavimo. Vilniaus m. apylinkės teismas išdavė elektroninį vykdomąjį dokumentą Nr. 2-100-294/2016, kuris pasirašytas teisėjo G. S. elektroniniu parašu 2017-02-13 11:52:13, el. parašo identifikacinis numeris 2218319805694862221298683756174978). Vykdomojoje byloje atspausdinta popierinė šio rašto versija, kuri yra be parašo ir antspaudo. Antstolė, patikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, priėmė vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą. Pažymėtina, jog apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo išduoto vykdomojo rašto autentiškumu.Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų naujai pareikšto reikalavimo pripažinti neteisėtu iškeldinimą iš negyvenamųjų patalpų.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Taip pat teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su vykdymo veiksmų sustabdymu, kadangi iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis klausimas vadovaujantis CPK 510 str. 2 d. išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi, civilinėje byloje 2YT-32409-566/2017.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas išieškojimą iš skolininko reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai antstolio veiksmus, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininko pinigų sumą neviršijančią MMA, pripažino neteisėtais, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiamos nutartis paliktina nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė