- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-101
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kestutis Jucys (pirm.), Albinas Bielskis, Jonas Algimantas Venckus
- Nukentėjusysis
- R. A., B. V.
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Aleksandras Sizovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kestucio Jucio,
teismo posedyje apeliacine tvarka nagrinejant baudžiamaja byla pagal nuteistosios R. Š. bei adv. gynejo Aleksandro Sizovo apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d laisves atemimu 3 metams.
Paskirtoji laisves atemimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000-04-11 istatymo Nr. VIII-1619 „Del Amnestijos akto“ 3 str. 2d. 2p., sumažinta vieneriais metais, bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš R. Š. priteista 78093,44 Lt (duomenys neskelbiami) naudai.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. Š. nuteista už tai, kad 1996m. rugpjucio - 1997m. rugsejo menesiais iššvaiste jos žinioje buvusi dideles vertes svetima turta, o butent, uždaroje akcineje bendroveje (duomenys neskelbiami) užimdama vyriausiosios buhalteres pareigas, ir vadovaujantis (duomenys neskelbiami) vadoves 1995-07-01 patvirtinta vyriausiosios buhalteres pareigu instrukcija, budama atsakinga už darbo užmokescio apskaiciavima bendroves darbuotojams, savo žinioje turedama bendroves turta (nes pagal užimamas pareigas duodavo pavaldiems asmenims privalomus nurodymus del bendroves lešu panaudojimo) žinodama, kad (duomenys neskelbiami) prezidentes A. V. 1996-06-24 isakymu Nr. 10 bendroves darbuotojai S. Z. nustatyta 1100 Lt dydžio alga per menesi, i 1996m. rugpjucio menesio darbo užmokescio apskaitos žiniarašti iraše, kad šiai darbuotojai tariamai priklauso 2700 Lt darbo užmokestis, t.y. nepagristai daugiau 1600 Lt. Del savavališkai padidinto darbo užmokescio S. Z. buvo 1056 Lt nepagristai daugiau išmoketa atlyginimo ir 544 Lt nepagristai daugiau pervesta (duomenys neskelbiami) lešu mokesciu forma i socialinio draudimo ir valstybes biudžetus;
darbo užmokescio apskaitos žiniaraštyje už rugsejo menesi iraše, kad šiai darbuotojai neva priklauso 3000 Lt atlyginimas, t.y. nepagristai daugiau 1900 Lt; del padidinto darbo užmokescio S. Z. nepagristai daugiau 1254 Lt išmokejo atlyginimo ir nepagristai daugiau pervede mokesciu - 646 Lt;
už spalio menesi – 3200 Lt, daugiau 2100 Lt, permokejo 1386 Lt, nepagristai pervede mokesciu 714 Lt;
už lapkricio menesi – 3200 Lt, daugiau 2100 Lt, nepagristai permokejo 1386 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 714 Lt;
už gruodžio menesi - 3200 Lt daugiau 2100 Lt, nepagristai permokejo 1386Lt atlyginimo ir nepagristai pervede mokesciu 714 Lt;
už 1997m. sausio menesi - 3200 Lt, daugiau 2100 Lt, permokejo 1386 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 714 Lt.
Be to, vietoje 1300 Lt darbo užmokescio, nustatyto UAB prezidentes 1997-02-04 isakymu Nr.97-2/1, nurode, kad S. Z. už 1997m. vasario menesi tariamai priklauso 3400 Lt, t.y. daugiau 2100 Lt, permokejo 1386 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 714 Lt;
už kova – 3400 Lt, daugiau 2100 Lt, permokejo 1960,10 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 139,9 Lt;
už balandi - 2249,90 Lt, daugiau 1426,6 Lt, permokejo algos 941,53 Lt, nepagristai pervede mokesciu 485,07 Lt;
už geguže - 3450Lt, daugiau 2150 Lt, permokejo 1419 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 731 Lt;
už birželi – 3450 Lt, daugiau 2150 Lt, permokejo 1419 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 731 Lt;
už liepa – 3450 Lt, daugiau 2150 Lt, permokejo 1419 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 731 Lt;
už rugpjuti – 3450 Lt, daugiau 2150 Lt, permokejo 1419 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 731 Lt;
už rugseji – 3050 Lt., daugiau 1750 Lt, permokejo 1155 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 595 Lt.
Šalies argumentai
R. Š. per nurodyta laikotarpi S. Z. nepagristai priskaiciavo 27876,60 Lt, todel del jos kaltes šiai darbuotojai buvo nepagristai permoketa 18972,63 Lt algos, o 8903,97 Lt, priklausantys (duomenys neskelbiami)nepagristai pervesti mokesciu pavidale i valstybes ir "Sodros" biudžetus.
R. Š. , nepaisydama (duomenys neskelbiami)prezidentes 1996-06-24 isakymo Nr. 10, kuriuo šios bendroves darbuotojai R. Z. buvo nustatyta 1300 Lt menesio alga, savavališkai priskaiciavo R. Z. už 1996m. rugpjucio menesi 2400 Lt, daugiau 1100 Lt; del to šiai darbuotojai permokejo 726 Lt algos ir nepagristai pervede 374 Lt mokesciu;
už rugseji - 2500 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už spali – 2500 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už lapkriti - 2500 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792Lt, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už gruodi - 2500 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už 1997m. sausio menesi - 2500 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
vietoje 1500 Lt atlyginimo už vasario menesi, nuteistoji priskaiciavo R. Z. 2700 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 846,78 Lt, nepagristai pervede mokesciu 353,22 Lt;
už kova - 2700 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už geguže – 2700 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo atlyginimo 792 Lt, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už birželi- 2700 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už liepa - 2700 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už rugpjuti - 2700 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt;
už rugseji - 2500 Lt, daugiau 1000 Lt, permokejo 660 Lt atlyginimo, nepagristai pervede mokesciu 340 Lt.
Viso R. Š. per nurodyta laikotarpi (išskyrus 1997 m. balandžio menesi) R. Z. nepagristai priskaiciavo 15300 Lt, todel del jos kaltes šiai darbuotojai buvo permoketa 10086,78Lt algos, o 5147,22Lt nepagristai pervesti mokesciu pavidale i valstybes ir "Sodros" biudžetus.
R. Š. , nepaisydama (duomenys neskelbiami)prezidentes 1996-06-24 isakymo Nr.10, kuriuo šios bendroves darbuotojai J. U. buvo nustatyta 1050 Lt menesio alga, savavališkai priskaiciavo jai už 1996m. rugpjucio menesi 2400 Lt, daugiau 1350 Lt, tokiu budu permokejo 891 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 459 Lt;
už rugseji - 2500 Lt, daugiau 1450 Lt, permokejo 957 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 493 Lt;
už spali - 2500 Lt, daugiau 1450 Lt, permokejo 957 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 493 Lt;
už lapkriti - 2500 Lt, daugiau 1450 Lt, permokejo 957 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 493 Lt;
už gruodi - 2500 Lt, daugiau 1450 Lt, permokejo 957 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 493 Lt;
už 1997m. sausi - 2500 Lt, daugiau 1450 Lt, permokejo 957 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 493 Lt;
už vasari - 2700 Lt, daugiau 1400 Lt, permokejo 924 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 476 Lt;
už kova- 2700 Lt, daugiau 1400, permokejo 924 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 476 Lt;
už balandi - 2751,70 Lt, daugiau 1451,70 Lt, permokejo 958,09 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 493,61 Lt;
už geguže - 2700 Lt, daugiau 1400 Lt, permokejo 924 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 476 Lt;
už birželi - 2700 Lt, daugiau 1400 Lt, permokejo 924 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 476 Lt;
už liepa - 2700 Lt, daugiau 1400 Lt, permokejo 924 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 476 Lt;
už rugpjuti - 2700 Lt, daugiau 1400 Lt, permokejo 924 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 476 Lt;
už rugseji - 2500 Lt, daugiau 1200 Lt, permokejo 792 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 408 Lt.
Viso R. Š. per nurodyta laikotarpi nepagristai priskaiciavo J. U. 19651,70 Lt, todel del jos kaltes šiai darbuotojai permoketa 12970,09 Lt, o 6681,61 Lt nepagristai pervesta mokesciu forma i valstybes ir "Sodros" biudžetus.
R. Š. nevykde (duomenys neskelbiami) prezidentes 1996-06-24 isakymo Nr. 10, kuriuo šios bendroves darbuotojui T. Z. buvo nustatyta 300 Lt menesio alga; neteisetai savavališkai priskaiciavo jam už 1996m. rugsejo menesi 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt;
už spali - 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt;
už lapkriti - 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt;
už gruodi - 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt;
už 1997m. sausi - 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt;
už vasari - 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt;
už kova - 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt;
už balandi - 450 Lt, daugiau 150 Lt, permokejo 99 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 51 Lt.
1997m. gegužes 1d. UAB prezidentes isakymu Nr.97 - 4 nustacius T. Z. 400 Lt atlyginima, ji savavališkai priskaiciavo šiam darbuotojui už geguže - 600 Lt, daugiau 200 Lt, permokejo 132 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 68 Lt;
už birželi - 600 Lt, daugiau 200 Lt, permokejo 132 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 68 Lt;
už liepa - 600 Lt, daugiau 200 Lt, permokejo 132 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 68 Lt;
už rugpjuti - 600 Lt, daugiau 200 Lt, permokejo132 Lt algos, nepagristai pervede mokesciu 68 Lt.
Viso R. Š. per nurodyta laikotarpi T. Z. nepagristai priskaiciavo 2000 Lt, todel del jos kaltes šiam darbuotojai buvo permoketa 1320,03 Lt, o 680 Lt mokesciu forma nepagristai pervesti i valstybes ir "Sodros" biudžetus.
Tuo paciu budu R. Š. nevykde (duomenys neskelbiami) prezidentes 1996- 08-01 isakymo Nr. 11, kuriuo šios bendroves darbuotojai B. Š. buvo nustatyta 1000 Lt menesio alga; neteisetai savavališkai priskaiciavo jai už 1996 m. rugsejo ir spalio menesius po 500 Lt, permokejo 660 Lt, nepagristai pervede mokesciu 340 Lt.
Be to, sau ir savo dukrai B. Š. nepagristai padidinusi atlyginimus 1996 m. rugsejo - 1997m. rugsejo menesiu mokestiniuose žiniarašciuose, i valstybes ir "Sodros" biudžetus nepagristai pervede iš B. Š. atlyginimo 2127,88 Lt ir iš savo atlyginimo 2404,54 Lt., iš viso 4532,42 Lt.
Tokiu budu R. Š. veika, nepagristai daugiau permokant bendroves darbuotojams 42717,18 Lt ir nepagristai pervedant i valstybes ir "Sodros" biudžetus 25753,46 Lt, atitinka dideli masta, iš viso 68470,64 Lt, t.y iššvaiste (duomenys neskelbiami) turta.
Iš 1998 m. gegužes men. 14 d. Reviziju departamento prie LR Finansu ministerijos revizijos akto matyti, kad 1996-1997 metais (duomenys neskelbiami) vyr. buhaltere R. Š. bendroves darbuotojams nepagristai, nesivadovaudama (duomenys neskelbiami) prezidentes oficialiais darbo užmokescio nustatymo isakymais, priskaiciavo ir išmokejo 103776,79 Lt daugiau, tokiu budu juos iššvaiste.
Šalies argumentai
R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2004m spalio men.29 d. nuosprendis yra nepagristas, o teismas, jos atžvilgiu buvo šališkas. Ji pripažista, jog gavusi žodinius bendroves prezidentes A. V. nurodymus, nepareikalavo ju iforminimo raštu, o tai irodo (duomenys neskelbiami) vadovo aplaiduma arba samoninga nenora visus neoficialius akcininku susitarimus del atlyginimo nustatymo butent tam menesiui, iforminti istatymu nustatyta tvarka - t.y. isakymais. Jos nuomone, vadovaujantis LR Buhalterines apskaitos istatymo 24 str. už buhalterines apskaitos organizavima, atskaitomybes pateikima laiku, apskaitos dokumentu išsaugojima yra atsakingas imones vadovas.
Apeliante sutinka su teismo išvada, kad kasos išlaidu orderius, per laikotarpi, kuriuo buvo piktnaudžiaujama, pasiraše tik ji; vadoves parašo juose nera (t.12, b.l.215, 217, 219, 221, 223, 225, 227, 229, 231, 234, 236, 238, 240, 242.), taciau šie dokumentai prieštarauja 1994-04-29 LR Vyriausybes nutarimo Nr. 336 „Del geresnio kasos darbo organizavimo, jos operaciju vykdymo bei kasos aparatu naudojimo" kasos darbo organizavimo ir operaciju vykdymo taisykliu 7 punktui, kuriame numatyta, kad "Kai pridedamuose prie kasos išlaidu orderio dokumentuose (mokejimo žiniaraštyje) yra imones vadovo leidimas išmoketi pinigus, jo parašas išlaidu orderyje nebutinas". Pažymi, kad jos parašas žiniaraštyje ir yra leidimas išmoketi pinigus darbuotojams. Visuose darbo užmokescio priskaiciavimo ir išmokejimo žiniarašciuose yra surašytos visos darbuotoju pavardes, pradedant vadovu, su priskaiciuotomis ir išmoketi skirtomis sumomis. Pirmiausia yra A. V. parašas apie išmoketi skirtos sumos gavima. A. V. pasirašydama mate visu darbuotoju pavardes, priskaiciuotus ir išmokejimui numatytus atlyginimus. Pagal tuo metu galiojancio 1990-10-05 LR Fiziniu asmenu pajamu mokescio laikinojo istatymo 10 straipsnio reikalavimus darbo užmokestis galejo buti išmoketas tik sumokejus pajamu mokesti. Pagal šio straipsnio reikalavimus, pajamu mokestis iš atlyginimu turejo buti sumoketas i biudžeta atlyginimu mokejimo diena (jei pinigai mokami iš kasos) arba sekancia darbo diena. Todel, anot apeliantes, bendroveje atlyginimai niekada nebuvo išmoketi, nesumokejus pajamu mokescio (ta patvirtina VMI patikrinimo aktas). Pajamu mokestis visada buvo mokamas vienu bankiniu pavedimu nuo visos priskaiciuotos sumos, t.y. su A. V. žinia, nes tik ji turejo banke pirmo parašo teise (pirmojo parašo teise reiškia, kad ji patvirtinus banke, be jo neimanoma atlikti jokiu piniginiu operaciju, o ji pasirašydama pavedima, mate kokia suma yra pervedama). Tas pats galioja, kai yra pavedimai soc. draudimui. Šios imokos taip pat buvo mokamos bankiniu pavedimu, išskiriant pavedime 1% ir 30% sumas. Pažymi, kad pasirašydama pavedima A. V. aiškiai mate, nuo kokios sumos yra apskaiciuoti šie mokesciai, o jos tvirtinimas, kad ji nieko nežinojo ir negalejo sukontroliuoti, nes bendrove turejo tris saskaitas, yra melas.
Be to, nurodo, kad pirmojo parašo teises galia irodo ir A. V. raštas AB banko Žemes ukio bankui del piniginiu operaciju sustabdymo iki atskiro jos asmeninio nurodymo. Šis raštas pasirašytas tik vienu A. V. parašu, o bankines operacijos buvo sustabdytos. Todel, anot apeliantes, surašinedama darbo užmokescio priskaiciavimo ir išmokejimo žiniarašcius, ji nepažeide nei vieno buhalterine apskaita reglamentuojancio istatymo.
Tvirtina, kad A. V. gerai žinojo, kad tik vadovas yra atsakingas už imones finansine veikla, o tuo paciu, budama atsakingas už buhalterine apskaita imoneje ir pasirašinedamas tiek bankinius dokumentus, tiek kasos dokumentus puikiai žinojo apie priskaiciuojamus atlyginimus. Tai patvirtina A. V. pasirašyti dokumentai: 1996 m. rugsejo 16 d. kasos išlaidu orderis Nr.303, ir 1997 m sausio 31d. "Gyventojui išmoketu pajamu, išskaiciuotu mokesciu ar kitu privalomu mokejimu, nemokamai išduoto turto ar suteiktu paslaugu pažyma", kuri buvo surašyta R. Z. , T. Z. , S. Z. ir R. Š. . Šias pažymas 1997m pradžioje buvo privaloma pateikti i VMI pajamu deklaravimui. Tai irodo ir jos pasirašyta forma 3Sd už 1997m III-a ketvirti. Taciau apygardos teismas i šiuos dokumentus nekreipe demesio ir ju nevertino kaip irodymu. Tai rodo šališka teisejo požiuri i šia byla.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad ji pradejo dirbti 1995 m. liepos l diena, o tuo tarpu darbo sutartys tiek su ja, tiek su kitais darbuotojais, buvo surašytos tik praejus metams, t.y. 1996 metais. Todel A. V. , budama imones vadove ir laiku nesudarydama sutarciu su darbuotojais aplaidžiai atliko savo darba ir pažeide 1991-11-28 d. "Lietuvos Respublikos darbo sutarties istatyma ". Tai irodo ir jos parodymai byloje, kad darbo sutartys buvo surašytos veliau. Todel, anot apeliantes, irašus tiek darbo sutartyse, tiek isakymu registracijos knygose, negalima laikyti pagrindu kaltinimui. Be to, tai irodo, kad irašai isakymu registracijos knygoje buvo pasirašomi automatiškai, nekreipiant demesio i faktiškas datas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat teismas neatsižvelge i tai, kad isakymu registracijos žurnale yra aiškus - dokumentu klastojimas (prirašymas eiluteje Nr.9 - 14 ), nors apie tai tiek tardymo, tiek teismo metu buvo ne karta akcentuojama, taciau teismo posedžiu protokoluose tai nera užfiksuota. Kaip seka iš bylos, isakymu registravimo žurnalo originalas, kuri ji praše pateikti nuo 2002 metu, buvo pateiktas tik teismui, o teismas jo nenagrinejo. Tokiu budu buvo pažeista jos teise i gynyba.
Šalies argumentai
Skunde nurodo ir tai, kad nuosprendyje tvirtinama, kad ji buvo supažindinta su isakymais, taciau nei viename iš isakymu nera jos parašo apie susipažinima, o su išleistais isakymais privalu darbuotoja triju dienu laikotarpyje supažindinti pasirašytinai. Todel visi tokie isakymai neturi jokios juridines galios.
Prašo Vilniaus apygardos teismo paskelbta 2004 spalio 29 d. nuosprendi, panaikinti ir ja išteisinti.
Gynejas A. Sizovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nuosprendis yra šališkas, neteisetas, nepagristas, prieštarauja faktinems bylos aplinkybems.
Pažymi, kad buvo suvaržytos jo ginamosios teises i gynyba, nes nagrinejant R. Š. byla, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 256 str. reikalavimai. Valstybes kaltintojas 2004-04-09 d. kaltinamajame akte nurode, kad pagal LR BK 184 str. 2 d. nusikalstama veika ji „iššvaiste dideles vertes (duomenys neskelbiami) turta 93 784,43 litu.“ Teismas, nagrinejant byla pasinaudojo netinkamo specialisto - liudytojo W. P. skaiciavimais, be jokio pagrindo keiciant kaltinimo apimti nustate, kad „teisme patikslinus revizijos akta : iš bendros sumos atemus teisetai...išmoketus pinigus ir pagristai pervestus mokescius, revizijos rezultatai iš esmes sutampa su audito metu nustatyta iššvaistyta ir pasisavinta pinigu suma“. Anot apelianto, tai yra esminis proceso pažeidimas. Be to, naudojant savoka "revizijos aktas" bei pripažistant ji pagrindiniu irodymu, teismas net nenurodo koki "revizijos akta" jis ima už pagrinda. Viso byloje yra 3 revizijos aktai: 1998 05 14 d., 1998 09 04 d., 2000 08 31 d., o tai yra svarbu R. Š. kaltei nustatyti.
Taip pat skunde nurodo, jog teismas nagrinedamas R. Š. byla, buvo šališkas, todel prieme neteiseta, nepagrista nuosprendi. Anot apelianto, teismo šališkumas pasireiške tuo, kad teismo nutartimi R. A., A. V. pripažinta nukentejusiaja, nors tam prieštaravo ir gynyba, ir kaltinima palaikes prokuroras. Be to, teismas nepripažino nukentejusiaisiais kitu bendroves akcininku. Taip pat teismas buvo šališkas del specialisto dalyvavimo nagrinejant byla, nes iškviestas specialistas V. P. neatitiko LR BPK 89 str. keliamu reikalavimu. Šis specialistas buvo suinteresuotas patvirtinti prieštaringas išvadas del revizijos aktu rezultatu. Be to, LR BPK 284 str. 4 d. nustato, kad specialistas apklausiamas laikantis liudytoju apklausos taisykliu, o butent, liudytojai apklausiami po viena, o dar neapklausti liudytojai tuo metu nedalyvauja. Minetas liudytojas dalyvavo visuose teismo posedžiuose, girdejo visu kitu liudytoju parodymus ir tik po to buvo pats apklaustas. Todel, anot apelianto, tai daro jo išvada, bei duotus parodymus niekiniais ir negali buti traktuojami kaip irodymai, patvirtinantys R. Š. kalte.
Taip pat skunde nurodo, jog teismas R. Š. atžvilgiu turejo išankstine nuostata, nes gynybos pareiškimas, paskelbtas per pirma posedi š.m. gegužes 27 d, del pirmininkaujancio šališkumo vedant procesa bei užduodant klausimus, nebuvo itrauktas i teismo posedžio protokola.
Atkreipia demesi i tai, kad teismas buvo šališkas išdestant faktines bylos aplinkybes. Tai rodo, kad R. A., A. V. , liudytojo J. P. ir liudytojo - specialisto V. P. parodymai, kuriu pagrindu apkaltinta R. Š. , nuosprendyje užima net du lapus. Liudytoju S. Z. , R. Z. , I. U. , T. Z. ir B. Š. parodymai, kuriuos teismas vertino kritiškai užima tik 7 nuosprendžio eilutes, nors T. Z. savo parodymu nekeite, liudytoja B. Š. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo šaukiama duoti parodymu.
Anot apelianto, teismas nuosprendyje nurodydamas, „kad net irodžius, jog R. A., A. V. bendrininkavo švaistant turta, tai neatleistu kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybes ...“ privalejo pripažinti, kad A. V. bendrininkavimas padarytu baudžiamaji procesa del turto iššvaistymo ir pasisavinimo negalimu, nes nebuvo padaryta mineta veika (LR BPK 3 str. l d. l p.).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat teismas nepagristai atsisake skirti ekspertize del irašu 9 eiluteje, nes Isakymu registravimo žurnale, skiltyje "Isakymo antrašte" prie "Del priemimo i darba", veliau prirašyta "+pareig. I-cija". Tai isakymas del R. Š. , kuris buvo "koreguojamas" mineto žurnalo 10 p.
Pažymi, kad teismas buvo šališkas ir taikydamas 2000-04-11 d. Lietuvos Respublikos Istatymo Nr. VIII-I619 del amnestijos akto 3 str. 2 d. 2 p., nes turejo buti taikomas istatymo l str. l d. 3 p., o R. Š. nuo neatliktos laisves atemimo bausmes dalies atleista.
Taip pat pabrežia, kad nutraukus byla R. Š. atžvilgiu pagal BK 183 str. 1 d., suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminui ir baudžiamajam procesui tapus negalimu, turejo buti nutraukta ir jo dalis - civilinis ieškinys baudžiamajame procese.
Be to, tvirtina, kad teismas buvo šališkas nuteisdamas R. Š. del svetimo turto pagrobimo, nes toks kaltinimas, anot apelianto, yra išgalvotas, o ir svetimo turto pagrobimo santykius reguliuoja LR BK 178 str.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog sprendžiant kaltes klausima, teismas visiškai nepasisake del subjektyviosios šio nusikaltimo puses požymio - tycios. Bylos nagrinejimo metu nebuvo pateikta irodymu, kad R. Š. veike tycia. Apelianto nuomone, R. Š. veike nerupestingumo forma, t.y. nepareikalavo iš A. V. atitinkamu raštišku isakymu del atlyginimo padidejimo, nors galejo ir turejo tokias pasekmes numatyti, todel nustatytomis aplinkybemis, nuteistosios veikoje nera LR BK 184 str. 2 d. sudeties. Teismas minetu aplinkybiu netyre ir del ju nepasisake.
Teismas neteisingai pripažino aplinkybe, kad turtas (lešos) R. Š. buvo patiketas ir buvo jos žinioje. Teismas visiškai nepasisake del labai svarbios aplinkybes - kas turejo "banko parašo teise", nors nustatyta, kad tokia teise turejo tik A. V. . Be to, R. Š. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tuo, jog ji žinojo, kad yra ipareigota užtikrinti piniginiu lešu sauguma ir teiseta naudojima, bei kad turi vadovauti ir kontroliuoti kasininkes darbui, nors ji nebuvo supažindinta pasirašytinai.
Teismo išvada, jog R. Š. „turejo teise pavaldiems asmenims (tokiu neturejo) duoti privalomus nurodymus del piniginiu lešu panaudojimo“ prieštarauja surinktiems irodymams ir negali buti pagrindu apkaltinti R. Š. . Be to, ji prieštarauja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1998-12-22 d. nutarimo Nr. 8, 10 str. 2d.
Prašo 2004-10-29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dali, kurioje R. Š. pripažinta kalta pagal LR BK 184 str. 2 d. panaikinti ir priimti nauja nuosprendi, ja išteisinant.
Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme revizija atlikes V. P. paaiškino, kad šis revizijos aktas netikslus, nes minetame akte nepagristai nurode pinigu sumas, kurios darbuotojams buvo išmoketos teisetai bei bendroves lešos, kurios buvo pervestos „Sodrai“ ir Valstybinei mokesciu inspekcijai mokesciu pavidale, išskaiciavus šias sumas iš teisetai darbuotojams priklausiusio atlyginimo. Specialistas V. P. pirmosios instancijos teismui pateike papildomus paskaiciavimus, ivertines anksciau minetas aplinkybes (t.13, b.l.173-187). Todel teismas pripažino, jog R. Š. išvaiste tik 68470,64 Lt (duomenys neskelbiami) turto. Apeliacinio proceso metu apklaustas specialistas V. P. negalejo itikinamai paaiškinti skaiciavimo tvarkos ir metodikos. Todel teiseju kolegijai kyla abejones del tokiu budu išvaistytu piniginiu lešu paskaiciavimo kiekvienam minetam darbuotojui ir galutines R. Š. (duomenys neskelbiami) iššvaistytu piniginiu lešu sumos. Teiseju kolegijos nuomone, esant šioms abejonems, byloje turi buti atliktas naujas specialisto tyrimas ir pateikta išvada.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šioje byloje atlikti specialisto tyrima pagal byloje esancius (duomenys neskelbiami) buhalterinius dokumentus už 1996 m. rugpjucio men. - 1997 m. rugsejo men. laikotarpi imtinai. Specialisto tyrima pavesti atlikti FNTT prie LR VRM Vilniaus apskrities skyriaus specialistui (duomenys neskelbiami).
Kokio dydžio atlyginimai už 1996 m. rugpjucio men. - 1997 m. rugsejo men. laikotarpi pagal (duomenys neskelbiami) direktores A. V. isakymus buvo nustatyti minetos imones darbuotojams S. Z. , R. Z. , J. U., T. Z. , B. Š. , R. Š. ? Kokia suma pinigu turejo buti išskaiciuota mokesciu pavidalu Valstybinei mokesciu inspekcijai ir „Sodrai“?
Kokio dydžio atlyginimai šiems darbuotojams už mineta laikotarpi faktiškai buvo nurodyti atlyginimu mokejimo žiniarašciuose ? Kokia suma pinigu buvo išskaiciuota mokesciu pavidalu Valstybinei mokesciu inspekcijai ir „Sodrai“ ?
Koks skirtumas pinigine išraiška susidaro tarp nustatyto ir faktiškai išmoketo atlyginimo? Kokia suma pinigu mokesciu pavidalu minetoms valstybinems istaigoms buvo nepagristai pervesta didesne, t.y. iššvaistyta ?
Kokia pinigu suma S. Z. , S. Z. , J. U. , T. Z. , B. Š. , R. Š. atskaicius mokescius minetoms valstybinems istaigoms buvo išmoketa nepagristai didesne ?
Išvada prašome pateikti del kiekvieno mineto darbuotojo per kiekviena menesi, kiekvienam iš ju atskirai nurodant apskaiciuotas galutines pinigu sumas. Specialisto išvada turi buti pagrista tuo metu galiojusiais norminiais aktais.