- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- e2-802-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00584-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dadodera“
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 3.2.9.1Pareiškimas palikimas nenagrinėto, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.9Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
viešame perengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dadodera“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Dadodera“ 1166,32 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 5 d. po 21,76 Eur (priskaityta suma) už kiekvieną dieną, iš viso 512,67 Eur, ir toliau nuo 2016 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu arba bylą nutraukti, nes ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus darbo kodekso pakeitimams, darbo ginčų komisija yra privaloma individualių darbo ginčų nagrinėjimo institucija. Ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, uždelsto galutinio atsiskaitymo nagrinėjami darbo ginčų komisijose. Todėl ieškovas dėl šio ginčo privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, veikiančią nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyrius. Kadangi ieškovas šia tvarka nepasinaudojo, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu arba byla turi būti nutraukta. Raštu pateiktu prašymu atsakovės atstovė prašė priteisti iš ieškovo 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovo atstovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ yra žinoma atvejų, kai darbuotojai tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl darbo išmokų priteisimo ir tokie ginčai buvo išspręsti teismo nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, taip greičiau ir ekonomiškiau išsprendžiamas kilęs ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo, be to, ieškovas ruošiasi tikslinti savo reikalavimus, kurie bus nagrinėjami tik teisme, nes ieškinio senatis kreiptis į darbo ginčų komisiją jau bus pasibaigusi, todėl ieškovas šioje byloje pasirinko tokį ginčo sprendimo kelią. Ieškovo atstovė prašė išreikalauti iš atsakovės papildomus dokumentus ieškinio reikalavimų patikslinimui – buhalterinius paskaičiavimus apie ieškovui priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį, komandiruotpinigius, daromas išskaitas pagal vykdomuosius raštus už visą darbo laikotarpį, įsakymus dėl dienpinigių normos ieškovui, dienpinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, ieškovo ir UAB „Dadodera“ direktoriaus naudojamų telefono numerių pokalbių bei SMS išklotines laikotarpiu nuo 2016-04-20 iki 2016-05-20.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės atstovės prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstas ir tenkintinas.
Kaip matyti iš ieškinio, tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas – dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 285–304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas (2012-06-26 redakcija Nr. XI-21217, galiojanti nuo 2013-01-01). Kaip numatyta DK 287 straipsnio 1 dalyje, darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme. Darbo kodekso 299 straipsnio 1 dalis numato, jog teismuose nagrinėjami šio Kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyti atvejai, kai individualūs darbo ginčai betarpiškai nagrinėjami teismuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 straipsnio 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Taigi, šioje byloje nagrinėjamas ginčas nepatenka į tiesiogiai teisme nagrinėtinų ginčų sąrašą.
Kadangi darbo ginčų nagrinėjimo komisija yra privalomas darbo ginčų nagrinėjimo organas, ieškovas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo iš atsakovės, t. y. buvusio darbdavio, į teismą turėjo teisę kreiptis tik pasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tik išnagrinėjus šį ginčą darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje ir ieškovui pilnai ar iš dalies nesutinkant su jos sprendimu, ginčas gali būti nagrinėjamas teisme. Teisės normos, nustatančios individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys negali nei tarpusavio susitarimu, nei vienašališku savo sprendimu atsisakyti ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, jei tokį nagrinėjimą nustato įstatymai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas R. R. nėra praleidęs DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo (2016 m. birželio 3 d.) apie galimai pažeistas jo teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovas dar gali pasinaudoti, be to, šis terminas nėra naikinamasis.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai, susiję su piniginių išmokų pagal darbo sutartį priteisimo, negali būti nagrinėjami teisme, nes nesilaikyta DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, o esant galimybei ja pasinaudoti, ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Pagal CPK 94 straipsnio nuostatas kai byla baigiama nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinį palikus nenagrinėtą, patenkinus atsakovės prašymą, priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš teismui pateiktų teisinių paslaugų sutarčių, sąskaitų už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė UAB „Dadodera“ advokatei Silvai Balčiūnienei už suteiktas teisines konsultacijas žodžiu sumokėjo 50 Eur, už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir jo pateikimą teismui – 350 Eur, už atstovavimą teisme – 400 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla nėra sudėtinga, dokumentai šalių pateikiami per EPP sistemą, advokatė S. Balčiūnienė dalyvavo tik viename parengiamajame posėdyje, kuriame iš esmės ginčas nebuvo sprendžiamas, jokių papildomų dokumentų teismui nepateikė, ginčas nesusijęs su specialių žinių reikalingumu, teisinių klausimų naujumu, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti 800 Eur dydžio advokatės atlyginimas, yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas šioje byloje, tą aplinkybę, kad advokato kontora yra kitoje vietoje nei teismas, todėl tikslinga atsižvelgti ir į sugaištą laiką kelionėje, teismas laiko tikslingu priteisti atsakovei pusę reikalaujamos sumos, t. y. 400 Eur. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos CPK 7 str. 2 d.), tame tarpe ir sudarant sutartį su advokatu, reikalaujant išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, bet kuris proceso dalyvis negali reikalauti akivaizdžiai per didelių proceso išlaidų atlyginimo sau net ir jo reikalavimų patenkinimo atveju, o privalo prisiimti atsakomybę dėl susidariusių išlaidų, atsiradusių jo susitarimo su advokatu pagrindu.
Teismas nepasisako dėl ieškovo atstovės pareikštų prašymų išreikalauti papildomus dokumentus, nes jie nebeturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovo R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dadodera“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš R. R. uždarajai akcinei bendrovei „Dadodera“ 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.