Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. E., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-23 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-4005-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialiste G. M. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2022-08-23 surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-4005-2022 už tai, kad R. E., 2022-07-23, 14.17 val., Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav., pastatė automobilį „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamoje vietoje, t. y. Kuršių nerijos nacionaliniame parke ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje ir ne ant kietosios kelio dangos (koordinatės: 55.408249, 21.059472). Vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus 2016-06-23 įsakymu Nr. V-79 patvirtintų ,,Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių“ 7.1. punktu, Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo lankytojams draudžiama - važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarus ir įvažiavimus į mišką. Vadovaujantis 2002-12-11 Nr. 1950 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų ,,Kelių eismo taisyklės“ 3.14 p., -<...> kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu, automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ne ant kietosios kelio dangos, tai užfiksuota Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pareigūnų padarytose nuotraukose. Nurodyta, jog R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus 2016-06-23 įsakymu Nr. V-79 patvirtintų ,,Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių“ 7.1. punktą. Jo atsakomybė lengvinančia aplinkybe pripažinta, tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau–ANK) 305 straipsnio 4 dalyje, padarymą R. E. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022-09-19 gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. skundas, kuriame prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-23 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4005-2022 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodoma, kad Institucija, priėmusi nutarimą, objektyviai ir visapusiškai neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, rėmėsi išimtinai savo pozicija, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nusižengimo sudėties vertinant jo kaltę. Būtina atkreipti dėmesį, kad 2022-07-23 15.43 val. jo padarytose nuotraukose, kai buvo aptiktas, už automobilio lango paliktas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pareigūnų pranešimas dėl pažeidimo, aiškiai matosi, kad jo automobilis stovi kelyje su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ir ratai nesiekia augmenijos augančios šalia kelio. Jo automobilis nebuvo pastatytas užstatant užtvarus ar įvažiavimus į mišką. Vadovaujantis 2014-11-20 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-222 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas, kurio dešimtoje pozicijoje yra įvardintas kelias NR0010 „Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos pietinės dalies (nuo kelių 167 ir NR0010 sankryžos iki kelio NR0010 ir gatvės NR7052 sankryžos)“. Tai liudija faktą, kad nors kelias ir neturi kietosios dangos, kaip tai apibrėžta 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų ,,Kelių eismo taisyklės“ 3.14. p.: <...> kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys), tačiau traktuojamas kaip privažiuojamasis kelias. Aukščiau įvardintas privažiuojamasis kelias yra aktyviai naudojamas tiek vietinių gyventojų, tiek ir Neringos savivaldybės svečių. Jis jau eile metų atostogas leidžia pietinėje Pervalkos dalyje ir pats asmeniškai mato judėjimo intensyvumą minėtame kelyje. Eismą ribojančių/draudžiančių ženklų abiejuose minimo kelio galuose nėra. Darytina išvada, kad vietiniai teisės aktai vienas kitam prieštarauja (tuo klaidinami vairuotojai), kai aktyviai naudojamam keliui suteikiamas numeris aiškiai įvardinant, kad tai yra „privažiuojamasis kelias“, tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos. Gavęs pranešimą kvietimą atvykti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba sprendimo priėmimui ir nutarimo surašymui, jis pranešė negalįs asmeniškai dalyvauti ir pateikė savo poziciją, kad nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu, elektroniniu paštu klaipedos.valdyba@aad.am.lt, tačiau nutarime rašoma priešingai: „Kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“. Tokiu būdu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo eliminuota pareiškėjo rašytinė pozicija dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, o tai šiurkštus ANK įtvirtintos teisės į gynybą pažeidimas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu su R. E. skundu nesutinka, nurodo, kad eismą ribojančių draudžiančių ženklų nebuvimas negali būti pagrindas nesilaikyti draudimo nacionaliniame parke važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos. Pareiškėjo patekti teiginiai, kad vietiniai teisės aktai vienas kitam prieštarauja, kai aktyviai naudojamam keliui suteikiamas numeris aiškiai įvardinant, kad tai yra privažiuojamasis kelias, tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, yra pareiškėjo subjektyvi nuomonė, ir vertinami kaip gynybinė pozicija, tačiau nepateisina daromo nusižengimo ir neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Pareiškėjas priimtą nutarimą prašė atsiųsti elektroniniu paštu. Pareiškėjui išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo. Tai, jog nutarime klaidingai nurodyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nepažeidžia pareiškėjo teisės į gynybą, nes pareiškėjas suprato kalinimo esmę, turinį, bei pateikė savo poziciją, kad nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, institucija laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą nutarimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad daug metų ilsisi Pervalkoje, apsistoja pas asmenis, kurie yra gimę ir augę Pervalkoje. Šiais metais Neringos savivaldybė įrengė naujus takus, medinius laiptus, sutvarkė aplinką, lankytinas vietas, tai rodo, kad savivaldybė naudoja lėšas atvažiavusiems lankytojams. Neringos savivaldybės planuose šis kelias, kuriame buvo paliktas stovėti automobilis, turi būti rekonstruojamas ir bus asfaltuojamas. Toje vietoje lankytojai visuomet stato automobilius, tačiau visi stengiasi nestatyti ant augmenijos, nes žino, kad tuomet galima sulaukti atsakomybės. Tuo keliu važiuoja ir policijos tarnybiniai automobiliai, ir greitosios med. pagalbos automobiliai. Tame kelyje didelis automobilių judėjimas. Anksčiau niekada nebuvo nubaustas, nors palikdavo automobilį stovėti toje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. E. skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

R. E. administracinė nuobauda paskirta už ANK 305 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 305 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančias gamtos paveldo objektų teritorijas ir valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtus gamtinius rezervatus ir draustinius, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą. Pažymėtina, jog ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 305 straipsnio 4 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų reikalavimai buvo pažeisti arba nevykdomi.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2016-06-23 įsakymo Nr. V-79 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1. punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojams draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarus ir įvažiavimus į mišką.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Teismui pateiktų dokumentų pagrindu matyti, kad R. E. vairuojamo automobilio stovėjimo vieta buvo Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. To neneigė ir pats R. E.. Todėl akivaizdu, kad šiai teritorijai galioja specialus režimas, specialųjį režimą įtvirtinantis teisės aktas, todėl preziumuojama, kad R. E., kuris pats patvirtino, jog ne pirmą kartą poilsiauja pietinėje Pervalkos dalyje, Kuršių nerijos regione, šis teisės aktas turėjo būti žinomas ir jo privalu laikytis. Be to, atvykstant į nacionalinio parko teritoriją yra informaciniai ženklai, informuojantys, jog įvažiuojama į nacionalinio parko teritoriją.

R. E. skunde neginčijo fakto, kad atvažiavęs į Kuršių nerijos nacionalinį parką ir automobilį „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje, tačiau teigia, jog automobilio ratai nesiekė augmenijos, augančios šalia kelio, automobilis neužstatė užtvarų ar įvažiavimų į mišką, eismą ribojančių ar draudžiančių ženklų abiejuose kelio galuose nėra. Taip pat atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis 2014-11-20 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-222 patvirtintu Neringos savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašu, kelias, kuriame buvo paliktas stovėti automobilis, yra traktuojamas kaip privažiuojamasis kelias, todėl mano, jog jokio pažeidimo nepadarė.

Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teiginiai, kad nebuvo draudžiančių automobilių eismą ženklų, nėra pagrindas nesilaikyti draudimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, nes faktine bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis pastatytas ne ant kietosios kelio dangos, taip pat neleistinoje, kelio ženklais nepažymėtoje vietoje. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta kelio sąvoka, tai yra kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal 2014-11-20 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-222 dėl Neringos savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo, kelias, kuriame buvo paliktas stovėti R. E. automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra privažiuojamasis kelias prie Pervalkos pietinės dalies. Kolegialių institucijų 2008-01-09 įsakyme Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ 2 priedo 1.3. punkte nustatyta, jog visas kelių tinklas turi atlikti tris paskirtis, o viena iš jų privažiavimo paskirtį. Privažiuojamieji keliai – kai sudaromos sąlygos nuovažomis privažiuoti prie sodybų, laukų ir kitų teritorijų. 3.3. punkte nustatyta, jog eismo kokybės lygis yra tiesiogiai susijęs su kelio paskirtimi, o minimalaus eismo kokybės lygio keliai atlieka privažiavimo paskirtį. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog vieta, kurioje buvo pastatytas R. E. automobilis, nėra asfaltuota, tai yra kelio danga nėra kieta, toje vietoje nėra automobilių stovėjimui skirtų vietų, be to, kaip anksčiau minėta, kelias prie Pervalkos pietinės dalies yra privažiavimo paskirties, tai yra skirtas privažiuoti prie tam tikros teritorijos. Pareiškėjo teiginiai, jog jis automobilį pastatė ne ant augmenijos, augančios šalia kelio, nepaneigia jo kaltės padarius Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje galiojančio specialaus teisės akto reikalavimų pažeidimą.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi, byloje surinkti įrodymai yra pakankami duomenys konstatuoti, kad R. E., 2022-07-23, 14.17 val., Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav., paliko stovėti automobilį „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamoje vietoje, t. y. Kuršių nerijos nacionaliniame parke ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje ir ne ant kietosios kelio dangos. R. E. tokiais savo veiksmais pažeidė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2016-06-23 įsakymo Nr. V-79 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1. punkto reikalavimus, todėl jo nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 305 straipsnio 4 dalį.

ANK 305 straipsnio 4 dalies sankcija užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. Nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas administracinės nuobaudos paskyrimo R. E. teisėtumą, nustatė, kad Institucija, surašydama 2022-08-23 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes matyti, jog R. E. elektroniniu paštu informavo, jog su inkriminuojamu nusižengimu nesutinka (b. l. 20), tai patvirtino ir savo skunde Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams bei teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog 2022-08-23 nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pripažinta R. E. atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra klaidinga. Tačiau asmens patraukto administracinėn atsakomybėn teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties asmens iniciatyva. Institucija, atsižvelgdama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą vieną lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. E. paskyrė lengviausią nuobaudą – įspėjimą. Todėl panaikinus pripažintą R. E. lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, būtų pabloginta asmens teisinė padėtis ir pažeistas draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. E. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-23 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4005-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.