Alytaus apylinkės teismo sprendimas

ieškovo atstovui D. B., adv. R. J.

atsakovui K. L.

atsakovo atstovui adv. A. V. P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui K. L. dėl padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Dėl atsakovo padaryto nusikaltimo ir patenkinus ieškinį teisme ieškovas Vilniaus teritorinei ligonių kasai už V. T. gydymą sumokėjo 2744,50 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už netektą darbingumą sumokėjo 5355,60 Eur ligos pašalpą. Ieškovas atlygines tretiesiems asmenims 8100,10 Eur žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio – autokrautuvo – valdytojas, kurį vairavo atsakovas K. L. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo išmokėtas pinigines sumas. Atsakovas, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, pagal DK 255 str. 1 d. 2 p. privalo atlyginti darbdaviui visą patirtą žalą.

Atsakovas K. L. ieškinį pripažįsta dalinai ir sutinka ieškovui atlyginti 5000 Eur kompensaciją už patirtą bendrovei žalą, nes jo manymu dalį kaltės turi prisiimti ir pats nukentėjęs asmuo V. T., kuris taip nesilaikė darbo saugos reikalavimų ir stovėjo neleistinoje darbo zonoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai.

(duomenys neskelbtini)tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. L. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. L. buvo įdarbintas autokrautuvo vairuotojo pareigose.

2015-03-02 apie 13 val. atsakovas K. L. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugos taisykles, t. y. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju medienos apdirbimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas autokrautuvą JUNGHEINRICH (duomenys neskelbtini), pažeidė darbo saugos taisykles iškraudamas krovinį iš (duomenys neskelbtini) priklausančio vilkiko „Scania“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), viršydamas leistiną kėlimo svorį bei neįsitikinęs ir neužtikrinęs, kad pavojingoje zonoje nebūtų pašalinių žmonių, t. y. nukentėjusiojo V. T., toliau važiavo atgal, dėl to autokrautuvas, neišlaikęs svorio ir pusiausvyros, virto į priekį, o ant šakių buvę du viršutiniai pakai krito ir prispaudė prie vilkiko puspriekabės dešinės pusės rato ten buvusį V. T., kuriam buvo padaryta muštinė kairės blauzdos žaizda, dauginis atviras intrasąnarinis, pereinantis į blauzdikaulio kūną, kairio blauzdikaulio lūžimas, kairės pakinklio arterijos sumušimas ir trombozė, t. y. sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Dėl nelaimingo įvykio atsakovui K. L. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 137 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, remiantis LR BK 38 str., atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. T., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Remiantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., K. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatyti juos atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinus ieškovą UAB (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu priteistas žalos atlyginimas.

Ieškovas turėjo pareigą atlyginti tretiesiems asmenims (t. y Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui) žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio – autokrautuvo – valdytojas: nors autokrautuvą vairavo atsakovas, tačiau jis vykdė darbo funkcijas, taigi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo ne atsakovas, bet ieškovas (LR CK 6.270 str.). Be to, ieškovas nurodytą žalą turėjo atlyginti ir kaip ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris atsako už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės: žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė ieškovo įmonės darbuotojas K. L., pažeidęs teisės aktų numatytas specialias elgesio saugos taisykles (LR CK 6.264 str.). Ieškovui kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 str.), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t. y. darbdaviui – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 str.). Pagal civilinės teisės normas ir pagal LAT praktiką taikant civilinę atsakomybę galioja visiško žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti atlyginta asmens padaryta visų rūšių žala (LAT 2013-11-29 nutartis byloje 3K-3-620/2013. Tai konstatuoja ir Konstitucinio teismo 2012 m. balandžio 18

d. nutarime, kuriame išaiškinta, kad pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.111 str., 6.280 str. 1d.).

Atgręžtiniam reikalavimui įgyti būtinos šios sąlygos: žala buvo padaryta kito asmens, nėra įstatymo nustatytų apribojimų reikalavimui reikšti. Šiuo atveju yra visos atgręžtiniam reikalavimui pareikšti ir tenkinti būtinos sąlygos, o būtent ieškovas atlygino žalą, padarytą atsakovo veiksmais ir nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikšti.

LR DK 257 str. 4 d. nurodyta, kad atlyginta žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-210/2007). Taigi ieškovas (darbdavys), atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turi į padariusį žalą darbuotoją regreso teisę, ir atsakovas, pripažintas padaręs nusikaltimą, pagal DK 255 str. 1d. 2 p. privalo atlyginti darbdaviui visą žalą.

Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.282 str. žalos atlyginimas gali būti sumažintas tik dviem atvejais: dėl nukentėjusio didelio neatsargumo ir dėl žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Šiuo atveju nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodytas nukentėjusiojo V. T. didelis neatsargumas, ir taip pat byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo sunkią materialinę padėtį dėl kurios pats atsakovas būtų pripažinęs ieškinį ir teismo prašęs mažinti ieškinį dėl jo sunkios turtinės padėties. Iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo mažinti ieškovui priteistinos žalos dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau byloje nuodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojas jis yra, jo darbuotojo padaryta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žala (LR CK 6.264 str. , 6.270 str.), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (darbuotoją), dėl kurio kaltės atsirado žala, dėl to iš atsakovo K. L. ieškovo naudai priteistina 8100,10 Eur žala.

Dėl procesinių palūkanų

Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus pilnai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- 182,25 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteistinos ieškovui ir valstybei turėtos pašto išlaidos – 7,54 Eur). Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo valstybei nes jos viršija 3 Eur (CPK 92, 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) juridinio a. k. (duomenys neskelbtini) naudai aštuonis tūkstančius vieną šimtą eurų 10 euro centų (8100,10 Eur) patirtai žalai atlyginti, 182,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 700,00 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso bendrai 8782,35 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 8100,10 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš K. L. valstybei 7,54 Eur turėtų pašto išlaidų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.