- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 1S-214-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
Lietuvos profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) Rokiškio psichiatrijos ligoninės Darbininkų sąjungą (toliau – ir Darbininkų sąjunga) atstovaujančiai pirmininkei S. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Darbininkų sąjungą atstovaujančios pirmininkės S. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-04-03 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2012-03-30 Lietuvos profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) Rokiškio psichiatrijos ligoninės Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. prašymas inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl darbuotojų persekiojimo ir neteisėto asmens duomenų naudojimo.
2012-05-25 Panevėžio apygardos prokuratūros Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. S.-M. reikalavimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 str. 1 d. dėl žmogaus veiksmų laisvės varžymo pavartojant psichinę prievartą. Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pareigūnai.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. S.-M. 2012-12-09 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d., 3 d., 4 d., 5 d. numatytais pagrindais. Prokurorė nutarime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje būtų varžoma asmenų veiksmų laisvė, nusikalstamai spaudžiant ir darant įtaką darbuotojams, padavusiems ieškinius civilinėje byloje, kad jie tuos ieškinius atsiimtų.
2013-12-13 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo gauti Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. pareiškimai SK-3921 (Nr. 19) ir SK-3922 (Nr. 20).
Šalies argumentai
Pareiškime Nr. SK-3921 prašoma paneigti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2012-12-31 rašte Nr. S-27837 paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, kadangi tai nėra tiesa ir prašoma parašyti kitą raštą, kuriame būtų nurodyta, jog „ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nutrauktas“. Taip pat prašoma dėl padarytos žalos, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, Darbininkų sąjungą atstovaujamai pirmininkei S. K. sumokėti 5000 Lt, raštu pateikti atsakymą su nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų ir informacijos paneigimu.
Pareiškime Nr. SK-3922 prašoma atnaujinti ir užbaigti ikiteisminį tyrimą, paaiškinti, kodėl nutartyje nėra įtraukta to, jog S. K. buvo apklausta, paaiškinti, kokiems tikslams ir kieno prašymu apklausta J. S., nes dėl jos apklausos pareiškėja nesikreipė ir sąrašuose jos apklausti nenurodė, priimti galutinį prokuratūros nutarimą (sprendimą) pagal 2012-03-30 Rokiškio psichiatrijos ligoninės Darbininkų sąjungos prašymą Nr. 08.
Išnagrinėjusi Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. pareiškimus Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. G. 2013-12-31 priėmė nutarimą, kuriuo šiuos pareiškimus atmetė kaip nepagrįstus.
2014-01-10 Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2013-12-31 nutarimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apylinkės prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. S.-M. 2012-12-19 nutarimą Nr. T-11902, kad būtų užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis prokuratūros nutarimas pagal Rokiškio psichiatrijos ligoninės Darbininkų sąjungos 2012-03-30 prašymą Nr. 08. Šį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutartimi atmestas Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. skundas, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo naikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. S.-M. 2012-12-09 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja nenurodo naujų tyrimo metu neištirtų nusikalstamos veikos aplinkybių ir faktų, neprašo atlikti kitų proceso veiksmų. Pareiškėja teismo posėdyje prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Kompleksinės specialistų komisijos 2013-11-27 išvadomis, tačiau pateiktose išvadose taip pat nenurodomos neištirtos nusikalstamos veikos aplinkybės. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja dėl tyrimo atnaujinimo kreipėsi praleidusi įstatyme numatytus terminus skundui paduoti, todėl prokurorė turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.
Šalies argumentai
Skundu Darbininkų sąjungą atstovaujanti pirmininkė S. K. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Nutarties teksto 1-oje pastraipoje nurodyta, kad teisėja išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl prokurorės R. G. 2013-12-31 nutarimo, tačiau nutartyje dėl šio nutarimo teisėtumo, pagrįstumo pagal pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindus iš esmės nepasisakyta, o pasisakyta dėl kitos prokurorės D. S.-M. 2012-12-19 nutarimo teisėtumo ir jo panaikinimo. Todėl šiuo atveju yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas ir dėl to nutartis turi būti panaikinta. Teigia, kad nutartis priimta bylą išnagrinėjus žodinio nagrinėjimo teismo posėdyje tvarka, nepranešus byloje dalyvaujančiam asmeniui - Lietuvos profesinės saugos lygai, jos atstovui apie posėdžio laiką ir vietą, ir dėl to šiam bylos dalyviui teismo posėdyje nedalyvaujant. Dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės užduoti klausimus, gauti atsakymus ir paaiškinimus dėl pateiktų į bylą Kompleksinių specialistų komisijų išvadų. Nebuvo priimta teisėjos nutartis dėl posėdyje pareikšto pareiškėjo atstovės - pirmininkės S. K. prašymo skundo nagrinėjimą atidėti, kadangi posėdyje nebuvo Lietuvos profesinės saugos lygos atstovo. Byloje nėra duomenų, kad šiai lygai teismo šaukimas ir nutartis būtų išsiųsti. Dėl to yra du absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (kad byla išnagrinėta nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui, nes jam apie posėdžio laiką ir vietą teismas nepranešė, ir kad nepriimtas teismo sprendimas (protokolinė nutartis) dėl pareiškėjo atstovės pareikšto prašymo atidėti teismo posėdį), todėl nutartis turi būti panaikinta. Nurodo, kad nutartyje neišnagrinėtos pareiškėjo skunde nuodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys svarbūs byloje esantys rašytiniai įrodymai - Lietuvos profesinės saugos lygos Kompleksinių specialistų komisijų išvados: 2013-11-27 Nr. SI-18 ir 2014-01-29 Nr. SI – 01, ir dėl šių išvadų nutartyje nepasisakyta, o būtent, nurodytų išvadų pagrindu pareiškėjas kreipėsi tiek į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo ir galutinio prokuratūros sprendimo (nutarimo) priėmimo, tiek ir į teismą dėl prokurorės R. G. nutarimo panaikinimo. Dėl to nepagrįstai nutartyje motyvuojama dėl „ikiteisminio tyrimo atnaujinimo“, nes specialistų išvados patvirtina faktą, kad ikiteisminis tyrimas konkrečiu atveju nėra nutrauktas ir nėra galutinio prokuratūros nutarimo (sprendimo), priimto pagal VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Darbininkų sąjungos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris pacituotas nutarimo Nr. T- 11902 teksto pradžioje po žodžio „nustatė“ 1-oje ir 2-oje eilutėse. Dėl to nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, nes joje pateikti tik teisėjos samprotavimai ir nuomonė, netgi ne pagal pareiškėjo skundo turinį. Be to, nutarties teksto 2-me puslapyje po sakinio „Skundas atmestinas“ 6-oje pastraipoje paskutiniame sakinyje parašyta: „Esant tokioms aplinkybėms prokurorė turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą“. Tačiau ir esant tokiai teisėjos išvadai nutartyje nepriimtas joks sprendimas dėl prokurorės neteisėtų veiksmų ir/ar jos nutarimo neteisėtumo. Mano, jog nurodyti faktai patvirtina šiame skunde išdėstytus motyvus, aplinkybes ir rodo teisėjos šališkumą prokurorės naudai. Todėl nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta, taip pat esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, nes nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo dėl šališkumo. Nurodo, kad toliau nutarties teksto kitoje pastraipoje nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja nenurodo naujų tyrimo metu neištirtų nusikalstamos veikos aplinkybių ir faktų, kadangi faktiškai apie nusikalstamos veikos aplinkybes ir faktus yra išdėstyta pareiškėjo pateiktuose teismui 2014-01-30 rašytiniuose įrodymuose ir motyvuose, dėl kurių nutartyje visiškai nepasisakyta, jie neišnagrinėti ir teismo neįvertinti. Todėl nutarčiai panaikinti yra absoliutus negaliojimo pagrindas ir ji turi būti panaikinta, t. y. dėl įrodymų neįvertinimo ir tuo būdu atsakovo pareigūnų nusikalstamų veikų slėpimo. Nurodo, kad nagrinėdama bylą ir priimdama nutartį teisėja visiškai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus - pareiškėjo pareiškimus, įteiktus prokurorams, dėl tikrovę neatitinkančių duomenų ir informacijos dokumentuose paskleidimo ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo. Neįvertintos aplinkybės ir faktai, jog byloje neišspręsti konkrečių prokurorų kompetencijai priklausantys spręsti svarbūs klausimai, taip pat dėl viešojo intereso gynimo ir dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumo bei netinkamo jų darbo. Todėl prokurorų neteisėti veiksmai yra tęstinio pobūdžio, jie tęsiasi iki šiol ir juos nutraukti šiuo atveju gali tik teismas, panaikindamas nutartį ir prokurorų neteisėtus nutarimus. Nutarties rezoliucinė dalis priimta vadovaujantis BPK 64-65 ir 214 str., kurie konkrečiu atveju nesuteikė teisės ir nenurodė pagrindo nutartyje pateikto teksto nutarimui priimti, kadangi nurodytuose straipsniuose pateiktos teisės normos yra apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir skundų pateikimo tvarką, o rezoliucinėje nutarimo dalyje tik išdėstyta teisėjos valia, nes ji tik nutarusi „skundą atmesti“. Kas, kada, kuriomis aplinkybėmis turi atmesti Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. skundą nutartyje neparašyta. Todėl nutartis apskritai nėra teismo sprendimas pagal teismui 2014-01-10 įteiktą konkretų skundą, ir nėra priimto galutinio teismo sprendimo dėl šio skundo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui, kad ji būtų išnagrinėta iš esmės pagal pareiškėjos - Rokiškio psichiatrijos ligoninės Darbininkų sąjungos 2014-01-10 skundo turinį, pateiktus papildomus įrodymus, motyvus ir visą byloje esančią medžiagą ir kad būtų priimtas galutinis teismo sprendimas (nutartis), byla išnagrinėjama teismo posėdyje dalyvaujant visiems bylos asmenims.
Teismo posėdyje Darbininkų sąjungą atstovaujanti pirmininkė S. K. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Nors Darbininkų sąjungą atstovaujanti pirmininkė S. K. pareiškimu dėl tyrimo atnaujinimo kreipėsi praleidusi įstatyme numatytus terminus skundui dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą paduoti, tačiau atsižvelgus į tai, kad šis pareiškimas buvo priimtas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. išnagrinėtas, laikytina, kad klausimas dėl praleisto įstatymo numatyto prokuroro nutarimo apskundimo termino atnaujinimo yra išspręstas.
Išnagrinėjęs Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. skundo argumentus, pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės D. S.-M. 2012-12-09 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2013-12-31 nutarimą, kuriuo atmesti Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. pareiškimai SK-3921 (Nr. 19) ir SK-3922 (Nr. 20), taip pat teismo posėdyje išklausęs S. K. bei specialisto K. S. argumentus ir susipažinęs su pateiktais papildomais dokumentais, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta.
Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 216 str. 1 d., kur nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.
Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti bylai reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti, nebuvo imtasi visų priemonių likusioms abejonėms pašalinti, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro kaip liudytojų apklaustų E. M., M. B., S. Š., S. J., A. S., S. K., E. Š., V. K., V. Č., A. D., V. M., J. B., B. K., S. P., Č. B., B. P., S. Š., A. Š., P. K., N. B., L. J., V. P., B. V., V. S., T. N., V. S., S. V., R. K., J. S., A. B., G. L., A. G., R. G., R. A., A. K., A. K., A. Č., R. S., S. P., J. J., J. K., G. K., J. R., Z. L., R. K., M. Z., V. G., N. J., R. Š., V. B., G. B., D. S., E. A., V. V., J. L., R. U., S. K. parodymai, įvairūs dokumentai dėl nuobaudų už pažeistą darbo drausmę darbuotojams paskyrimo (darbuotojų paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, įstaigos direktoriaus įsakymai ir kt.). Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, šie duomenys nėra pakankami daryti išvadai dėl atlikto ikiteisminio tyrimo visapusiškumo ir aiškumo.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. prašymą dėl VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijos darbuotojų spaudimo ir psichinės prievartos kai kurių ligoninės darbuotojų atžvilgiu, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 str. 1 d. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad darbuotojai, ligoninėje dirbantys pavojingus darbus, spaudžiami atsiimti ieškinius iš Rokiškio rajono apylinkės teismo, į kurį kreipėsi dėl nemokamo priedo prie atlyginimo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. Pareiškime teigiama, kad gąsdinimas ir psichologinis spaudimas daromas per kai kurių ligoninės skyrių vedėjus ir skyrių administratorius bei teisės ir personalo skyriaus vedėją A. P.. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo pateiktos medžiagos, dalis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų (A. Č., A. K., R. A. ir kt.) paneigė buvus kokį nors spaudimą iš ligoninės administracijos. Tačiau dalis liudytojų (B. K., E. Š., S. K., V. G. ir kt.) patvirtino prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas aplinkybes, kad padavus ieškinius į teismą, jų darbo sąlygos pasikeitė, jie tapo akylai stebimi vaizdo kameromis, tikrinami naktimis, jie nebegalėjo pasikeisti darbo pamainomis net esant pateisinamoms priežastims, dirbti antraeilėse pareigose ir pan. (viso to nebuvo iki ieškinių padavimo teismui), kai kurie liudytojai parodė gavę nuobaudas dėl pažeistos darbo drausmės ir jas sieja su ligoninės administracijos spaudimu atsiimti ieškinius. Liudytojai tvirtino, jog jie labiausiai spaudimą jautę iš teisės ir personalo skyriaus vedėjos A. P., kuri grasindavo atleisti iš darbo, jeigu neatsiims teismui paduotų ieškinių (S. Š., S. J. ir kt. parodymai), ar kitokiu būdu leisdavo suprasti, kad jie turi atsiimti ieškinius (A. K. parodymai). Pasak liudytojų, juos naktimis daugiausiai tikrindavo A. M. (A. K., R. S. ir kt. parodymai), o po ligoninės skyrius A. P. sugyventinis K. nešiojo pasirašyti 2012-02-14 prašymą, kuriame nurodyta, jog sanitarų darbo sąlygos yra normalios, kad jiems jokių priedų nereikia, dėl apmokėjimo jie niekam pretenzijų neturi, kurio niekas pasirašyti nesutiko (E. Š., S. K. parodymai). Iš P. K., N. B., E. M. ir kt. liudytojų parodymų matyti, kad atsiimti ieškinius juos įkalbinėjo ir vyr. slaugytoja E. J. bei vedėja B.. Liudytojai S. J., S. Š., A. S. parodė, kad jiems neatlaikius spaudimo ir nusprendus atsiimti ieškinius, visus dokumentus dėl ieškinių atsiėmimo užpildė ir juos iš savo kompiuterio (darbo vietoje) atspausdino pati A. P..
Taigi iš pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas buvo inicijuojamas dėl ligoninės administracijos galimų neteisėtų veiksmų prieš savo darbuotojus. Ikiteisminio tyrimo metu dalis ligoninės darbuotojų patvirtino, jog juos šantažavo ir spaudė atsisakyti ieškinių, paduotų teismui dėl nemokamo priedo prie atlyginimo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, būtent ligoninės administracija. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šiais bei kitais bylos tyrimui reikšmingais klausimais nebuvo apklaustas nė vienas ligoninės administracijos darbuotojas, įskaitant ir jos vadovą. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintas A. P. darbo vietoje esantis kompiuteris, kuriame, pasak pirmiau paminėtų liudytojų, ji pati užpildė dokumentus dėl darbuotojų ieškinių atsisakymo (bylos duomenimis, 30 iš 59 asmenų atsisakė teismui paduotų ieškinių), nesiaiškinta, nei kokiam skaičiui darbuotojų A. P. tokius dokumentus pildė, nei kokiomis aplinkybėmis ji tai darė. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kas inicijavo pirmiau paminėto 2012-02-14 prašymo, kurį pasirašyti po ligoninės skyrius nešiojo A. P. sugyventinis K., surašymą bei kieno nurodymu šį prašymą K. nešiojo. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtas prašymas surašytas ligoninės direktoriaus vardu. Atliekant ikiteisminį tyrimą nesiaiškinta ir tai, ar ligoninėje esančios vaizdo stebėjimo kameros nebuvo panaudotos, kaip nurodo liudytojai, juos sekti, taip pat nesiaiškinta, ar nebuvo atvejų, jog vaizdo įrašų duomenys būtų buvę panaudoti prieš ligoninės darbuotojus (liudytojai S. K., E. Š. ir V. K. parodė, kad jiems drausmės nuobaudos buvo skirtos už 2012-01-15 – 16 tarnybos pažeidimus, kurie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameromis), jeigu tokie atvejai buvo, nesiaiškinta, ar šie duomenys galėjo būti panaudoti prieš asmenis bei kokie teisės aktai reglamentuoja tokių duomenų panaudojimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tik po darbuotojų kreipimosi į teismą, t. y. 2012-02-13 direktoriaus įsakymu Nr. 15 buvo patvirtintos Asmens duomenų tvarkymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taisyklės, o Asmens duomenų valdytojų valstybės registre Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu šios taisyklės įregistruotos tik 2012-06-06. Ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kodėl šios taisyklės inicijuotos tik po darbuotojų kreipimosi į teismą, nors iš bylos duomenų matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros ligoninėje buvo įrengtos ir anksčiau, o vaizdo duomenys buvo panaudojami tik įvykusiems incidentams patikrinti (liudytojo V. K., S. K. parodymai). Atliekant ikiteisminį tyrimą nesiaiškinta ir tai, ar drausminės nuobaudos už tarnybos pažeidimus buvo paskirtos visiems asmenims, kurie pažeidė darbo drausmę, ar tik tiems asmenims, kurie padavė ieškinius teismui dėl nemokamo priedo prie atlyginimo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų (liudytojai S. K., E. Š. ir V. K. parodė, jog kitiems asmenims, kurie nebuvo padavę tokių ieškinių teismui, netgi už rimtesnius darbo drausmės pažeidimus nuobaudos nebuvo skiriamos). Aukštesniojo teismo nuomone, visos šios ir kitos galimos aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant ne tik VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės administracijos veiksmuose galimai esant BK 148 str. 1 d. (žmogaus veiksmų laisvės varžymo) numatytos nusikalstamos veikos požymių, bet ir sprendžiant, ar ligoninės administracijos veiksmuose galimai nėra kitų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (pvz., BK 176 str., 177 str., kt.). Tik surinkus visus tyrimui reikšmingus duomenis ir juos pagrįstai įvertinus būtų galima padaryti išvadą, jog nebuvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika. Tačiau šiuo atveju dėl pirmiau aptartų aplinkybių aukštesnės instancijos teismas tokios išvados daryti negali.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai, nepasinaudojus visomis galimybėmis surinkti bylai reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti, nesiėmus visų galimų priemonių likusioms abejonėms pašalinti. Dėl to yra pagrindas skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pirmiau paminėtus prokurorų nutarimus panaikinti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas apskritai nebuvo nutrauktas, nes, pasak Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K., pagal jos pateiktas specialistų išvadas prokurorės nutarimo rezoliucinė dalis „nutraukti ikiteisminį tyrimą .....“ reiškia tik prokurorės valią, o ne atliktą veiksmą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad toks priimtas prokurorės nutarimas atitinka šiuo metu priimamų institucijų nutarimų formą, turinį ir praktiką, todėl pareiškėjos pateiktos specialistų išvados šiuo atveju nesudaro pagrindo vertinti prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip nepriimto. Be to, ir pats specialistas K. S. Panevėžio apygardos teismo posėdyje pripažino, jog bendraties vartojimas procesiniuose dokumentuose yra nusistovėjęs dalykas ir šiai dienai teisiškai laikomas tinkamu, nes nėra parengtų jokių metodikų dėl procesiniuose dokumentuose vartojamų formuluočių, t. y. nėra parengta jokių metodikų, kad teisinėje kalboje nebūtų vartojama bendratis, kuri išreiškia tik valią, o ne atliktą veiksmą. Specialisto teigimu, tokie pasiūlymai šiuo metu yra rengiami ir bus pateikti atitinkamoms teisėtvarkos institucijoms.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir dėl Lietuvos profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) Rokiškio psichiatrijos ligoninės Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. skundo priimti naują sprendimą:
Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą atmesti Darbininkų sąjungos atstovaujamos pirmininkės S. K. prašymus Nr. SK 3921 ir Nr. SK 3922 ir panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. S.-M. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą įpareigoti organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Nutartis neskundžiama.