Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-896-366/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
1S-896-366/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos

Teisėja Zita Gavėnienė Bylos Nr. 1S-896-366/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant:prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. M. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria įtariamajam E. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. įtariamas tuo, kad 2013 m. balandžio 26 d. apie 9.30 val., bendrai veikdamas kartu su J. A. ir dar dviem nenustatytos tapatybės asmenimis, vagystės tikslu, išlaužę balkono duris, įsibrovė į patalpą – A. S. priklausantį namą, esantį Anykščių r., Andrioniškio sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą A. S. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes juos pastebėjo kaimynas E. V., ir jie pabėgo, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 2 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, bendrai veikdamas kartu su J. A., vagystės tikslu, atspaudę plastikinį langą, įsibrovė į patalpą – J. V. priklausantį namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., iš kurio pagrobė svetimą J. V. priklausantį bendros 1300 Lt vertės turtą, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam J. V. padarė 1300 Lt turtinę žalą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 3 d. rytą, tikslesnis laikas nenustatytas, bendrai veikdamas su J. A. ir nenustatytu asmeniu, vagystės tikslu, išlaužęs duris, įsibrovė į patalpą – I. R. priklausantį namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., iš kurio pagrobė svetimą, I. R. priklausantį bendros 25 600 Lt vertės turtą, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. R. padarė tokio dydžio turtinę žalą, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 8 d. apie 9 val., bendrai veikdamas kartu su J. A. ir nenustatytos tapatybės asmeniu, vagystės tikslu, sulaužę plastikinį langą, įsibrovė į patapą – G. S. priklausantį namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 6, iš kurio pagrobė asmens dokumentus – G. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir V. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.

Taip pat E. M. įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 8 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, bendrai veikdamas kartu su J. A. ir nenustatytos tapatybės asmeniu, vagystės tikslu, sulaužę plastikinį langą, įsibrovė į patalpą – B. S. priklausantį namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., iš kurio pagrobė svetimą B. S. priklausantį bendros 6800 Lt vertės turtą, taip padarydami nukentėjusiajai tokio dydžio turtinę žalą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, jis įtarimas tuo, kad 2013 m. gegužės 14 d. apie 09.30 val., bendrai veikdamas su J. A., vagystės tikslu, atstūmę langą, įsibrovė į patalpą – V. G. priklausanti namą, esanti Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą – V. G. priklausantį turtą: moterišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 250 Lt, vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 1400 Lt, ir asmens dokumentus – V. G. bei T. G. Lietuvos Respublikos piliečių pasus, padarydamas V. G. 1650 Lt turtinę žalą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.

E. M. įtariamas ir tuo, kad 2013 m. gegužės 14 d. apie 10.30 val., bendrai veikdamas kartu su J. A., vagystės tikslu, išlaužę plastikines duris įsibrovė į patalpą – D. Ž. priklausantį namą, esantį Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., iš kurio pagrobė svetimą – D. Ž. priklausantį turtą: vyrišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 2000 Lt, moterišką auksinę grandinėlę, kurios vertė 500 Lt, vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 300 Lt, moterišką auksinį žiedą, kurio vertė 700 Lt, seifą, kurio vertė 800 Lt, ir jame buvusius du šaunamuosius ginklus, bendros 7000 Lt vertės, 20 vnt. 16 kalibro šovinių, kurių vieno vertė 2 Lt, o bendra vertė – 40 Lt, 10 vnt. 7,62 kalibro šovinių, kurių vieno vertė 3 Lt, o bendra vertė – 30 Lt, pinigus (1000 Lt), piniginę, kurios vertė 30 Lt, ir Anykščių rajono savivaldybei priklausantį nešiojamą kompiuterį „Samsung“, kurio vertė 900 Lt, bei sugadino D. Ž. priklausantį turtą – sudaužė plastikinių durų stiklo paketą, kurio vertė 500 Lt, sugadino duris, kurių vertė 2500 Lt, suplėšė užuolaidas, kurių vertė 2000 Lt, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. Ž. bendrą 17 400 Lt turtinę žalą, o Anykščių rajono savivaldybei – 900 Lt turtinę žalą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d. ir 187 str. 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka įtariamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas 2013-05-14 12 val. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutartimi įtariamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, o to paties teismo 2013-07-11 nutartimi jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi įtariamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis E. M. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nutartį ir jį iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nėra padaręs, o byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jam pareikštus įtarimus. Nors tyrimas tęsiamas jau ilgą laiką, jis yra suimtas nuo 2013-05-14, tačiau prokuroras pareiškime pratęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą nurodė, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo paskirtos užduotys specialistams ir būtent dėl to, kad iki šiol neatliktos šios užduotys, yra tęsiamas jam paskirtos kardomosios priemonės terminas. Be to, teismas kaip pagrindą taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę nurodė tai, jog jis neduoda parodymų dėl jam inkriminuojamų veikų, taip apsunkindamas tyrimą. Tačiau jis negali atsakyti už tai, kad iki šiol nesurinkti visi bylos duomenys, nes prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai laiku neatliko tam tikrų veiksmų, laiku nepaskyrė specialistams užduočių. Taip pat mano, kad jo vienokių ar kitokių parodymų davimas arba visiškas atsisakymas duoti parodymus turėtų būti vertinimas kaip vienas asmens pasirinktų gynybos būdų, nes BPK 21 str. 3 d. nustato įtariamojo teisę, bet ne pareigą duoti parodymus dėl jam pareikšto įtarimo. Todėl suėmimo taikymas vien dėl minėtų aplinkybių vertinamas kaip įstatymo neleidžiama priemonė išgauti įtariamojo prisipažinimą.

Nurodo, kad teismo nutarties, kuria pratęstas suėmimas, duomenys neatitinka tikrovės, nes teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, susietas tvirtų socialinių ryšių – gyvena faktinėje santuokoje, augina nepilnametį vaiką, turi santaupų, gautų iš ankstesnio darbo užsienyje. Todėl akivaizdu, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Teigia, kad teismas, pratęsdamas jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, šio pagrindo buvimo nepagrindė jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nors praeityje ir teistas, tačiau būdamas laisvėje turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, užsidirbo sau bei faktinei šeimai, vaikui išlaikyti. Mano, kad aplinkybė, jog buvo teistas gali turėti įtakos sprendžiant apie šio pagrindo buvimą, bet remiantis vien šiais faktais pagrindo suimti ar suėmimą tęsti buvimas negali būti konstatuotas. Taigi atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad BPK 119 str. numatyti tikslai iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo gali būti pasiekti ir jam paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nutartis, kuria įtariamajam E. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo bei jų termino pratęsimo nuostatos nepažeistos.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo įtariamajam E. M. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina priešinga nei teigiama skunde išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti E. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys užfiksuoti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kratos protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytoms suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., t. y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Aukštesnės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, E. M. įtariamas padaręs dešimt tyčinių nusikalstamų veikų veikdamas bendrininkų grupe, iš kurių aštuonios priskiriamos apysunkių, viena nesunkių ir viena sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Aštuonios iš dešimt nusikalstamų veikų, kuriomis E. M. įtariamas, padarytos nuosavybei (vagystės įsibraunant į patalpas). Be to, byloje yra duomenų apie kituose rajonuose atliekamus dar 8 ikiteisminius tyrimus dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, su kuriais yra siejamas E. M., kuriuos planuojama sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą. Taigi tuo atveju, jeigu būtų įrodyta įtariamojo kaltė, jam grėstų gana griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju ne mažiau reikšmingomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamasis praeityje jau keturis kartus teistas, iš jų tris kartus už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, yra daug kartų (32 kartus) baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairių administracinių teisės pažeidimų padarymą. Pirmais trimis nuosprendžiais jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Paskutiniu nuosprendžiu įtariamasis E. M. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau jos visos neatliko, nes buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų. Nors teistumai už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas iki šios dienos yra išnykę, tačiau tai turi reikšmės sprendžiant apie įtariamojo asmenybę, kurią visos pirmiau paminėtos aplinkybės charakterizuoja neigiamai, t. y. rodo neigiamą įtariamojo E. M. požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei liudija tai, kad jis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Įtariamojo pozityviai nepaveikė ir teisinę padėtį lengvinančių institutų (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo) taikymas jo atžvilgiu, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tarp jų analogiškas veikas nuosavybei, šiuo metu vėl įtariamas nemažo skaičiaus nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Taip pat nemažiau reikšmingomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamasis nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, t. y. iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs. Įtariamasis savo skunde nurodo, kad jis yra dirbęs užsienyje, kas leidžia pagrįstai manyti apie galimus jo ryšius užsienyje, o tai padidina pasislėpimo tikimybę. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikymo dieną E. M. bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų, t. y. palikęs automobilį, kuriuo važiavo ir kuris buvo policijos pareigūnų stabdomas, iš jo pasišalino, o sulaikytas buvo tik panaudojus specialiąsias policijos priemones - tarnybinį šunį. Taigi išdėstytos aplinkybės yra pakankamos manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimo terminas minėtu pagrindu įtariamajam pratęstas pagrįstai.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, kad E. M. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis yra įtariamas sunkaus nusikaltimo (BK 254 str. 1 d.) padarymu, bet ir tai, kad jis įtariamas ne vieno, o kelių nusikaltimų, tarp jų ir nuosavybei (BK 178 str. 2 d.) padarymu, kurie taip pat patenka į BPK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų sąrašą. Be to, daryti išvadą apie šio pagrindo buvimą leidžia ir tai, kad įtariamojo atžvilgiu yra pradėta ir daugiau ikiteisminių tyrimų dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Kaip minėta, įtariamasis praeityje jau yra teistas už analogiškas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka. Nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas, E. M. padarė galimai veikdamas bendrininkų grupe, jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme jis įtariamas dalyvavęs tiesiogiai, o jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo aiškiai antraeilis. Be paminėtų aplinkybių, daryti išvadą apie šio pagrindo buvimą leidžia ir tai, kad įtariamasis iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pats nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad iš jų įtariamasis E. M. galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui. Nors įtariamasis savo skunde ir nurodo, kad jis turėjo santaupų, gautų iš ankstesnio darbo užsienyje, tačiau iš pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad jų įtariamajam pragyvenimui nepakako ir šios įtariamojo galimai turimos santaupos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje E. M. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu jam pratęstas taip pat pagrįstai.

Šių teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų nepaneigia ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad gyvena faktinėje santuokoje, augina nepilnametį vaiką, turi santaupų, gautų iš ankstesnio darbo užsienyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visos įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės atitinka jo paties ikiteisminio tyrimo medžiagoje duotus paaiškinimus, o būtent, įtariamasis skunde tvirtina, kad jis gyvena faktinėje santuokoje ir augina nepilnametį vaiką, kai tuo tarpu, 2013 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo įtariamajam E. M. metu pats įtariamasis E. M. nurodė, kad jis gyvena kartu su mama ir broliu. Įtariamojo teigimu, jis turi daug draugių, bet su jomis negyvena.

Įvertinęs visas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. M. pratęstas pagrįstai ir nėra pagrindo manyti, jog BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo E. M. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Be to, suimtojo siekiui būti laisvėje negalima teikti prioriteto, nes privalu pirmumą teikti visuomenės interesui būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių E. M. buvo paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

Suimtojo įtariamojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius