- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-13970-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12342-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2016-08-23, apie 12.30 val., Rinktinės g. 46, Vilniuje, vairuodamas automobilį LANCIA LYBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį T. A., ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui V. S. buvo inkriminuojama tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių paaiškino teismui, kad Rinktinės gatvėje turi butą, kuriame gyvena jo motina. Pastatęs prie namo mašiną nuėjo namo, išėjęs pamatė, kad jo mašina užstatyta. Pabandė išvažiuoti, tačiau nepavyko. Dar nėra profesionalus vairuotojas, važinėja su klevo lapu. Tuomet apie 15 minučių sėdėjo mašinoje ir laukė išvažiuoti trukdančios mašinos savininko. Šis atėjęs paklausė, gal jo automobilis trukdo išvažiuoti, patvirtinus, kad trukdo, žmogus patraukė automobilį, ir tuomet jis išvažiavo. Toje vietoje buvo nemažai žmonių, jie stovėjo prie jo automobilio: vyras ir moteris su vaiku. Neatmeta galimybės, kad galėjo kliudyti tą AUDI, tačiau pats tikrai nejuto jokio kontakto ir garso, kol manevravo nesėkmingai mėgindamas išvažiuoti iš kiemo. Šalia stovėjo ir reguliuodama bandė padėti išvažiuoti žmona, ji taip pat nieko nepasakė. Niekas iš aplink buvusių žmonių jam jokių gestų ar signalų nerodė, niekas nieko nesakė, kol jis laukė išvažiuoti kliudančio automobilio savininko. Jo paties automobilis techniškai tvarkingas, turi draudimą, galiojančią techninę apžiūrą. Tikrai nebūtų sąmoningai šalinęsis iš eismo įvykio vietos. Jei būtų išgirdęs kontakto garsą, tikrai būtų išlipęs pažiūrėti. Žino atsakomybę už pasišalinimą iš įvykio vietos, tikrai taip nerizikuotų.
Liudytojas R. G. parodė, kad eismo įvykio dieną į kiemą atvažiavo automobilis Lancia, vairuotojas jį pastatė ir išėjo, po kurio laiko grįžęs nebegalėjo išvažiuoti. Apie 15 minučių stumdėsi, nesėkmingai manevruodamas, kol užkabino AUDI. Apgadino AUDI automobilį iš keleivio pusės. Tuomet grįžo į savo stovėjimo vietą. Po kurio laiko jam iš galo išvažiavo kita mašina, atlaisvindama išvažiavimą, tuomet į automobilį Lancia dar įsėdo moteris su vaiku ir jie visi išvažiavo. Visa tai matė per langą, kokiu 20 metrų atstumu. Nieko jiems nesakė, tik žiūrėjo, kad neužkabintų jo paties automobilio kieme. Kontakto su AUDI metu buvo traškesys, slydimo garsas, AUDI sujudėjo, jo manymu, vairuotojas kontakto nepajusti negalėjo. Iki kontakto moteris reguliavo vairuotojui, kaip važiuoti, kaip sukti. Kai buvo kontakto garsas, ji nieko jam nerodė. Gal todėl, kad pati stovėjo iš kairės. Nors mano, kad moteris turėjo matyti ir girdėti kontaktą. Jie dar kurį laiką stovėjo kieme, vėliau išvažiavo. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Stiprių pasekmių po kontakto automobiliams nebuvo. Apgadinto automobilio šeimininkė taip ir neatėjo. Policijai neskambino, tik apgadinto automobilio savininkės draugei. Tai jinai paskambino ir pranešė savininkei.
Iš suinteresuoto asmuo T. A. rašytinio paaiškinimo policijos pareigūnams matyti, kad ji yra automobilio AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė. Automobilis 2016-08-20 apie 7 val. sveikas buvo paliktas stovėti Rinktinės gt. 46 namo kieme ir stovintis buvo užkabintas. 2016-08-23 apie 13:15 val. jai būnant darbe, paskambino kaimynai, kurie matė per langą, kaip automobilis Lancia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užkabino jos automobilio sparno arką ir rato diską, po ko mašina iš įvykio vietos išvažiavo. Grįžusi iš darbo įsitikino, kad automobilis apgadintas ir iškvietė policiją. Liudytojo Rimo tuo metu nebebuvo namuose, bet jis buvo palikęs telefoną (b.l.10) .
Analogiškos aplinkybės nurodomos policijos pareigūno M. U. tarnybiniame pranešime (b.l. 6).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, apžiūrėtas automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad yra apgadintas automobilio užpakalinis dešinės pusės ratas bei užpakalinis dešinės pusės sparnas, apgadinimų aukštis nuo 43 cm iki 64 cm (b.l.8-9).
Automobilių apžiūros ir sugretinimo rezultatais nustatyta, kad automobiliui Lancia įbrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas 0,40-0,50 m aukštyje, brėžtas priekinis dešinės pusės sparnas 0,60-0,65 m aukštyje, o AUDI 80 brėžtas galinis dešinės pusės ratlankis 0,40-0,50 m aukštyje, brėžtas galinis dešinės pusės sparnas 0,43-0,64 m aukštyje, apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka (b.l. 16-20).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties V. S. paaiškinimu, liudytojo R. G. paaiškinimu, suinteresuoto asmens T. A. rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūno M. U. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktu, įrodyta, kad V. S., vairuodamas automobilį buvo neatidus, važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo iki stovinčio automobilio, kliudė jį ir apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, reikalavimus bei KET 101 punkto, numatančio, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Vairuotojo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. V. S. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo V. S. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nežymūs, slystamojo pobūdžio. Liudytojas R. G. patvirtino, kad po eismo įvykio Lancia vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, neapžiūrinėjo apgadinimų, apie 10-15 minučių tebestovėjo toje pačioje vietoje laukdamas galimybės išvažiuoti iš kiemo, kartu su juo buvusi žmona, kuri gestais mėgino padėti savo vyrui manevruoti, taip pat jam neparodė jokių ženklų, kad šis manevruodamas kontaktavo su svetimu automobiliu. Apie įvykusį kontaktą vairuotojo ženklais ar gestais neįspėjo ir pats liudytojas. Liudytojas yra įsitikinęs, kad vairuotojo žmona matė, kad jis stebi situaciją pro langą. V. S. irgi nurodė, matęs, kad aplink kieme yra žmonių, todėl nelogiška manyti, kad suvokdamas, jog padarė eismo įvykį ir žinodamas, kad tai matė aplinkiniai, jis vis tiek būtų išvažiavęs iš eismo įvykio vietos. Nors liudytojas mano, kad vairuotojas turėjo pajusti kontaktą, tačiau pažymėtina, kad V. S. vairavimo patirtis dar itin nedidelė. Jis tik 2016-07-28 įgijo pradedančio vairuotojo pažymėjimą ir 2016-08-10 įsigijo eismo įvykio metu vairuotą automobilį. Niekas jam jokių ženklų manevruojant nerodė, išvažiuojančio iš kiemo nestabdė. Automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad V. S. nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir juo padarė kitam asmeniui turtinę žalą. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad V. S. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.
Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko V. S. veikoje nenustatyta.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau už KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo. Gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas
nutarė:
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) eurų bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant V. S. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16061300014.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.